Visi puikiai suprantame, kad orai šalyje netrukus atšals tiek, jog teks imti glėbelius malkų ir dėti į savo židinį ar katilą. Ar išsirinkote tinkamiausias, ar laikėte jas teisingai? Išsiaiškinkime.
Visos gerai paruoštos malkos yra vienodai kaitrios. Kiekvienos medienos kaitrumas yra daug maž toks pat – apie 4510 kcal/kg. Tačiau didesnei kaitrumo grupei priskiriamos medienos rūšys turi didesnį tankį – tai reiškia, kad iš to paties tūrio gaunama daugiau šilumos. Tai yra vienas pagrindinių kriterijų kūrenant namus malkomis – namų savininkai siekia, kad vieta malkoms užimtų kuo mažiau vietos, todėl ir stengiasi rinktis pačias kaitriausias malkas.
Medieną galima suskirstyti į tris kaitrumo grupes:
I grupė: beržo, ąžuolo, uosio, klevo, skroblo, guobos malkos;
II grupė: pušies, juodalksnio, blindės malkos;
III grupė: eglės, liepos, drebulės, gluosnio, tuopos, baltalksnio malkos.
Vis dėlto pačios geriausios malkos – sausos malkos. Šiuo metu galite nusipirkti tiek džiovinimui skirtų, tiek kūrenimui tinkamų malkų. Optimalus malkų drėgnumas yra 20 %, natūralus drėgnumas siekia apie 40 %. Nederėtų kūrenti šlapių malkų – jos sunkiau dega, išskiria kur kas mažiau energijos, be to, smarkiai rūksta.
Malkų naudojimas. Labai svarbu kieto kuro katilui naudoti tinkamas malkas. Iš tiesų, labai griežtų taisyklių nėra, tačiau kai kurių niuansų esama – kai kuriais atvejais pirmos kaitrumo grupės malkos gali būti netgi „per kaitrios“. Tai dažnai svarbu kūrenant krosnis. Tokiu atveju, galite nerizikuodami sumaišyti kelių rūšių malkas. Aukščiausios grupės malkos rekomenduojamos dujų generaciniams katilams, moderniems šiuolaikiniams katilams. Jei krosnelė yra su stiklu, geriausia vengti labai dūminančių, dervas ir apnašas sukeliančių medienos rūšių, tokių kaip spygliuočių, beržo ar ypatingai drėgnų malkų.
Beržinės malkos, nors ir labai populiarios dėl žemos savo kainos, tiek kainuoja ne veltui – jos turi vieną trūkumą. Tokio tipo malkos degdamos išskiria gerokai daugiau dervų nei kiti pasirinkimai, taip užteršdamos dūmtraukį, kas yra ne tik nelabai estetiška, tačiau ilguoju laikotarpiu gali būti net ir pavojinga. Dėl šios priežasties kartais patariama prieš kūrenant beržines malkas jas nužievinti. Dervų problema aktualesnė tuose katiluose, kurie aušinami vandeniu.
Trečiajai kaitrumo grupei priklausančios drebulinės malkos yra beržinių priešingybė ne tik kalbant apie malkų kaitrumą, tačiau ir dėl dervų – jos ne tik yra mažiausiai dervingos, tačiau netgi gali padėti valyti kaminą. Esant mažam kiekiui suodžių kartais rekomenduojama sudeginti glėbelį drebulinių malkų.
Kapoti malkas reikėtų taip, kad jos lengvai tilptų į krosnelės angą. Standartiniais matmenimis galėtume laikyti 10-15 cm skersmens ir 30-40 cm ilgio malkas.
Perkame malkas. Pirkdami malkas turite atminti du kertinius žodžius – kietmetriai ir erdmetriai. Erdmetris yra tūris, kurį užima mediena. Prisimenant tai, kad tarp medienos visuomet būna oro tarpų, savaime suprantama, kad turint 1 erdmetrį medienos, grynos medienos turėsime mažiau. Nusakyti grynos medienos kiekį ir naudojamas terminas kietmetris.
Kadangi tiksliai išmatuoti, kiek malkų yra jūsų erdmetryje galima nebent matuojant paskiras malkas (o tai neracionalu), egzistuoja tam tikri koeficientai, daugiau mažiau tiksliai nusakantys grynosios medienos kiekį erdmetryje.
Taip pat reikėtų žiūrėti į pačias malkas – kuo jos ilgesnės bei kuo šakotesnės, tuo daugiau oro tarpų tarp jų lieka. Pavyzdžiui, trumpų malkelių po 30 cm kietmetrio koeficientas lengvai galėtų būti apie 0,75 (kitaip tariant, tūryje bus apie 75 % grynos medienos), o jei mediena supjaustyta rąsteliais, koeficientas krenta iki 0,6-0,65. Dažnai priklauso ir nuo sudėjimo – net ir trumpomis malkomis užpildytas erdmetris turės mažiau grynos medienos, jei jos yra bet kaip sumestos, lyginant su tvarkingai sudėtomis malkomis.
Taip pat pirkdami atkreipkite dėmesį į tai, ar malkos nėra papuvusios. Tiesa, žiūrint, kad jūsų neapgautų, nereikėtų būti itin priekabiems, kadangi malkos šiaip ar taip yra liktinis medienos pramonės produktas ir tikrai nėra aukščiausios rūšies mediena. Malkas galite pirkti konteineriuose (paletėse), jos gali būti atvežamos sunkvežimiais ar parduodamos maišais.
Kaip laikyti. Jei perkate malkos džiovinimui, jas teks palaikyti bent sezoną. Tai nėra sudėtingas darbas, jeigu sudarote esmines sąlygas.
Drėgmė – be abejo, jei džiovinate malkas, jokia drėgmė nėra pageidaujama. Būtent todėl reikėtų apsaugoti jas nuo drėgmės pertekliaus. Jas galima džiovinti malkinėse, kiti gyventojai džiovina rietuvėse lauke, po laiptais ar kitose vietose. Nereikėtų daryti klaidos ir aklinai uždengti malkų – svarbiausia, kad drėgmė nepatektų iš viršaus.
Ventiliacija – tai antras svarbus kriterijus. Drėgmė turi pasišalinti, todėl malkinę ar rietuves būtina ventiliuoti. Kaip tik todėl lauke laikomas malkas patariama uždengti tik iš viršaus – taip paliekama normali ventiliacija.
Neperlaikykite – idealu malkas laikyti ne daugiau nei 2-3 metus, kadangi vėliau jų kaitrumo savybės po truputį mažėja.
