Nuo šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje bus pradėtas mažinti apyvartoje esantis 1 ir 2 centų monetų kiekis. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų nebeprireiktų. Kokie svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti, artėjant šiai datai?
Finansai
Vasarį padidėjo išankstinės senatvės pensijos, šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Gavėjai, gaunantys mažų pensijų priemokas, taip pat sulauks pasikeitusių išmokų.
Sausį „Sodra“ išmokėjo po indeksavimo padidintas senatvės pensijas. Vasarį pensijų mokėjimas prasidės 7 d. ir tęsis iki 26 d. Gyventojai dažnai domisi: ar senatvės pensija buvo padidinta teisingai? Kodėl po indeksavimo pensijos dydis būtent toks?
Kaip skelbia naujausia Europos Centrinio banko apklausa, galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais tebėra labai svarbi 62 proc. Euro zonos gyventojų. Šis skaičius paaugo dviem procentiniais punktais nuo ankstesnės 2022 metais atliktos apklausos. Tai, kad gyventojams iki šiol yra aktualus atsiskaitymas grynaisiais, patvirtina ir išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ Savitarnos kasų produkto direktorius Povilas Kepalavičius.
Lietuvos dėmesį prikausčiusioje Vilniaus Arkikatedros lobio istorijoje vienas įdomiausių klausimų – kiek šiandien kainuotų auksinė Barboros Radvilaitės karūna? Auksas – vertybė, išlaikiusi savo reikšmę per amžius, todėl visada buvo patraukli investicija. Šiaulių banko ekspertė atskleidžia, kad žengiant į 2025-uosius aukso vertė yra rekordinėse aukštumose.
Greitas tempas, vartotojiška kultūra ir dėmesio nekoncentravimas – visos šios XXI amžiaus savybės gali būti priskiriamos prie priežasčių, kodėl šiandien taip dažnai sugadinami ir išmetami daiktai. Nesaugome ne tik marškinėlių ar naujų džinsų, bet ir mobiliųjų telefonų, dviračių ar net namų sienų. Draudikai kasmet fiksuoja vis daugiau smulkių žalų, nutinkančių dėl neatsargumo ar tiesiog aplaidaus elgesio. Nors ir gyvename laikais, kai beveik visus daiktus galima greitai pakeisti naujais, žmonės neskuba bėgti į parduotuves ieškoti pakaitalo, o dažnai kreipiasi į draudikus. Tačiau ar visos smulkios žalos yra draudžiamieji įvykiai, o gal dalis iš jų yra tiesiog nusidėvėjimas?
Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi investicinė sąskaita – ilgai investavimo bendruomenės laukta iniciatyva. Tikimasi, kad ši naujovė ne tik supaprastins mokestinius procesus, bet ir padidins motyvaciją pradėti investuoti. „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis atskleidė, kaip ši speciali sąskaita palengvins mokestinę tvarką bei kokiems investuotojams ji bus naudingiausia.
Žvelgiant į Baltijos šalių didmenines elektros kainas, gruodis nepateikė staigmenų – lyginant su lapkričiu, jos didėjo vos kiek daugiau nei procentu. Nepaisant to, 2024-uosius užbaigėme neraminančia nata dėl įvykių Baltijos jūroje, o panašios nuotaikos mus gali lydėti ir 2025 metais. Pažvelkime detaliau, kas gi įvyko tiek per paskutinį 2024-ųjų mėnesį, tiek per visus praėjusius metus.
Kai buvome vaikai ir rašėme laiškus Kalėdų Seneliui, švenčių rytą dažniausiai rasdavome būtent tai, ko tikėjomės. Tačiau užaugus viskas šiek tiek pasikeičia - Laiškų Kalėdų Seneliui neberašome, o ir dovanos kartais nebūna tokios, kokių norėtume. Tačiau gavus netinkamą dovaną, nebūtina jos nugrūsti kur nors į spintos ar stalčiaus glūdumą. Yra geresnė išeitis – netikusias dovanas galima grąžinti, nors ir ne visas. Jei šiemet po eglute radote ne visai tai, ko tikėjotės, teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė bei teisininkas Nojus Jašmontas aptaria, ką galima daryti su dovanomis tokioje situacijoje.
Kylant gyventojų perkamajai galiai, auga lietuvių išleidžiama pinigų suma užsienio šalyse. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos turistų išlaidų užsienyje slankusis keturių ketvirčių vidurkis siekė rekordines aukštumas – 281 mln. eurų, 5,4 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Po gana ilgo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vyravusio sąstingio, nuo šių metų vasaros joje stebimas akivaizdus atsigavimas, o skolintis būstui paskolų rinkoje rugsėjį užfiksuotas pastarųjų metų pikas. „Urbo“ banko atstovai mano, kad būsto kreditavimas 2025 metais augs dar spartesniais tempais – tai labiausiai lems mažėjančios paskolų palūkanos.
Lapkričio mėnesį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skelbtais duomenis, šalyje už elektrą daugiau nei galėtų moka per 750 tūkst. vartotojų. Bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad tokie skaičiavimai – puiki motyvacija vartotojams nesnausti ir aktyviai domėtis geriausiais elektros tiekimo pasiūlymais rinkoje.















