Aptarsime, kaip tiksliai veikia česnakų užpilas, kaip jį teisingai paruošti, nuo kokių kenkėjų jis dažniausiai naudojamas.
Daržas
Šioje daržo rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi praktiškais ir patikrintais patarimais, kurie padeda užsiauginti gausų ir sveiką derlių. Remdamiesi realia auginimo patirtimi, sezoniškumu ir patikima informacija, pateikiame aiškias rekomendacijas sėjai, sodinimui, augalų priežiūrai bei dirvos paruošimui. Čia rasite naudingų įžvalgų tiek pradedantiesiems, tiek jau patirties turintiems daržininkams. Mūsų tikslas – kad daržo darbai būtų suprantami, apgalvoti ir duotų apčiuopiamą rezultatą, o užaugintos daržovės džiugintų ne tik skoniu, bet ir kokybe.
Svogūnų lukštų nuoviras augalams – tai vienas tų senųjų sodo priežiūros būdų, kuris iki šiol nepraranda vertės.
Braškės vienoje vietoje gali augti ne vienerius metus, tačiau ilgainiui jų derlius paprastai pradeda mažėti, uogos smulkėja, o patys kereliai tankėja ir silpsta. Dėl to braškyną verta reguliariai atnaujinti, o persodinimui pasirinkti tinkamą laiką.
Rudeniop pomidorų lysvė dažnai atrodo visai kitaip nei vasaros viduryje. Apatiniai lapai pradeda gelsti, ant jų atsiranda rudų ar juodų dėmių, kai kurie lapai džiūsta, susisuka arba visai nunyksta. Tvarkant šiltnamį ar daržą natūraliai kyla klausimas – kur dėti visą šią augalinę masę?
Ruduo sode ir darže nėra tik derliaus nuėmimo bei pasiruošimo žiemai metas. Tai ir vienas svarbiausių laikotarpių augalams sustiprinti prieš šalčius bei paruošti dirvą kitam sezonui.
Moliūgų derliaus nuėmimo laikas dažnai kelia daugiau klausimų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vieni vaisiai nusidažo ryškiai oranžine spalva dar gerokai prieš visiškai subręsdami, kiti net prinokę išlieka žalsvi, pilkšvi ar margi.
10 praktiškų idėjų, kurios padės ne tik sunaudoti gausų derlių, bet ir paversti jį atsargomis žiemai, kasdieniais patiekalais.
Sideratai rudenį gali tapti paprastu būdu pasirūpinti jau ištuštėjusia daržo lysve. Sužinokite, ką verta sėti po pomidorų ir bulvių, kuo skiriasi avižos, rugiai, garstyčios bei ankštiniai ir kodėl žemės iki pavasario geriau nepalikti plikos.
Rugsėjį darže morkos jau atrodo didelės ir subrendusios, todėl gali kilti noras kuo greičiau iškasti visą derlių. Tačiau skubėti ne visada verta. Per anksti nuimtos vėlyvosios morkos gali prasčiau laikytis, greičiau vysti, o palikus jas žemėje pernelyg ilgai kyla kita problema – šakniavaisius gali pažeisti rudens šalnos.
Ruduo – metas, kai darže prasideda žieminių česnakų sodinimas. Tačiau skubėti vos atvėsus orams nereikėtų. Per anksti į žemę patekusios skiltelės gali pradėti aktyviai augti ir iki žiemos išleisti stiprius daigus, o pavėlavusios – nespėti tinkamai įsišaknyti.
Burokėliai nėra labai lepūs, tačiau jie greitai pradeda vysti, jei oras per sausas, o esant per didelei drėgmei gali pradėti pūti. Todėl vien tik sudėti juos į dėžes ir palikti rūsyje nepakanka.
Vienas iš prieštaringiausių klausimų, susijusių su braškių auginimu, yra tai, ar braškių lapus reikia pjauti, ar ne. Vieni sako, kad toks metodas padeda padidinti kitų metų derlių, o kiti nusiteikę skeptiškai – nupjaudami lapus braškėms tik kenkiame. Dalinamės ekspertų išvadomis....















