53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Skaitytojo patirtis: sūpynės vaikams

Skaitytojo patirtis: sūpynės vaikams

Ką lauke veikti vaikui, kuris po lietingo birželio pagaliau išlindo iš namų ir pradėjo pratintis prie vasariškos liepos saulės? Vienas iš kone klasikinių atsakymų – suptis. Nėra ant ko? Ne problema. Nors puikiai žinome, kad prireikus, sūpynes gali atstoti ir prie virvės pririšta padanga, tačiau kodėl neįrengus patogių ir saugių sūpynių mažiausiems? Tuo labiau, kad tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. ManoNamai.lt skaitytojas Olegas pasidalino savo paties sukonstruotomis sūpynių nuotraukomis bei papasakojo apie procesą. Galbūt šis pavyzdys įkvėps ir jus.

Pradžia. Poreikis pasigaminti sūpynes kilo greta gyvenančių žmonių bendruomenei. Sūpynės pastatytos prieš pusantrų metų. Jas pasigaminti pasiūlė pats Olegas, nes konstruoti vyriškiui patinka. Pasak jo, alternatyvaus varianto – sūpynes tiesiog nusipirkti, nebuvo, kadangi kur kas įdomiau yra tokius dalykus pasidaryti patiems. „Turėdamas laiko pradėjau žiūrėti informaciją internete – kokie variantai, brėžiniai, nuotraukos. Kai kur žmonės įkeldavo nuotraukas ir pasakodavo, kaip tai darė. Laukiau, kol galvoje susidėlios galutinė idėja. Tada pradėjome ieškoti medžiagų. Žiūrėjome paprastai – naudojome tai, ką patys turėjome po ranka, o ko neturėjome, tą teko pirkti“, – pasakoja pašnekovas.

Didžiausia išlaidų dalis (60 Lt) – medinis tąšas, iš kurio buvo pagaminta supimosi lenta. Jo toli ieškoti nereikėjo, nes netoli namų kaip tik buvo medienos parduotuvė. Nusipirktas tąšas yra pušinis, nors, teigia pašnekovas, svarbiau buvo paties tąšo tinkamumas idėjai, nei medienos rūšis.

Procesas. Sėdynė. Ji pagaminta iš senos plokščios lentos, rastos namuose. „Tiksliai negaliu pasakyti iš kokios medienos ji pagaminta, tačiau vėlgi, pirmiausia tiesiog rinkomės iš to, kas buvo po ranka. Ši lenta buvo gero storio, apie 3 – 5 centimetrų, todėl ją ir panaudojome – iš vienos ir kitos pusės. Rankenos tai pat padarytos iš namuose rastų pagaliukų. O per vidurį, skersai prakišta rankenos detalė anksčiau buvo šluotos kotas“, – pasakoja pašnekovas. 

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Sūpynių detalėms tvirtinti vinys nenaudotos, komponentus vieną su kitu laiko medvaržčiai. „Tose vietose, kur tvirtinta medvaržčiais, kartais reikia pažiūrėti papildomai. Žinote, medis yra medis. Jis keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų – gali būti sausas, o po lietaus išsiplečia. Todėl kartas nuo karto, tarkime, po sezono reikia patinkrinti, ar detalės tvirtai laikosi, jas vėl iki galo prisuveržti“, – pasakoja Olegas.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Mediena šlifuota su kampiniu šlifuokliu, smulkesnės detelės šlifuotos rankiniu būdu. Ypatingas dėmesys skirtas toms vietoms, kuriose sėdės vaikai. Nušlifavus, mediena padengta impregnantu. „Iš anksčiau turėjau tamsaus impregnanto likučių, tačiau sūpynėms pirkau geltonos spalvos impregnanto, kuris man kainavo apie 20 Lt. Prieš pradedant sezoną iš naujo juo atnaujinu medieną, tą patį planuoju padaryti ir rudenį. Nors nurodoma, kad jis gali laikyti ir ilgiau, pastebėjau, kad jeigu daiktas yra intesyviai naudojamas, jį reikia prižiūrėti dažniau“, – pasakoja pašnekovas.

Įtvirtinimas. Kaip galima matyti iš nuotraukų, pagrindiniam tvirtinimo taškui buvo reikalinga padanga ir rėmas.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Jis yra įbetonuotas – šį sprendimą radau internete. Tiesiog padariau rėmą, tuomet viską lygiai pamatavau su gulsčiuku. Paėmiau padangą, ją uždėjau ant OSB plokštės – nereikia didelio gabalo, svarbu, kad jis uždengtų apačią po padanga. Pritvirtinau rėmą prie plokštės,kad nejudėtų betonuojant. Ir viskas, rūsyje buvo cemento maišas, tiek ir tereikia“, – prisimena pašnekovas.

Tuomet, likęs tūris padangos viduje buvo užbetonuotas, taip įvirtinant patį rėmą ir laukiama, kol mišinys sukietės. Per tą laiką buvo paruošta vieta žemėje ir mišiniui sukietėjus, Olegas ir pora bendraminčių atnešė padangą į vietą. Kadangi ši konstrukcija sveria nemažai, įleista į žemę, ji suteikė užtikrino sūpynėms stabilumą. 

Asmeninio archyvo nuotr.

Galiausiai prie rėmo reikėjo pritvirtinti supimosi lentą. „Galvojome kaip tai padaryti. Galiausiai parduotuvėje radome šiuos tvirtinimo kablius ir toliau viskas buvo paprasta – juos galima tvirtini prie tąšo ir prakišti sūpynes laikantį strypą. Toks sprendimas geras tuo, kad tiesioginis svoris tenka ne medienai, jai nekenkia, kad gražiai veiktų, galima ir sutepti“, – pasakoja pašnekovas. 

Asmeninio archyvo nuotr.

Tiesa, šis spendimas yra laikinas, kadangi paaiškėjo, kad tokiu būdu sūpimosi metu, lenta yra linkusi šiek tiek judėti į šoną. Šiai problemai išspręsti planuojama įdėti papildomą vamzdelį.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaina ir laikas. Kadangi naudotasi ir naujai įsigytais, ir iš anksčiau likusiais resursais, tikslią kainą nustatyti yra sunkoka. Vis dėlto, pašnekovas skaičiuoja, kad sūpynės galėjo kainuoti 100-110 Lt. Į šią kainą įėjo mediena (60 Lt), impregnantai (~20 Lt) ir medvaržčiai (15-20 Lt). „Nors ieškojau kur pigiau, tvirtinimas kainavo apie 15-20 litų. Atrodytų, jie tiek nekainuoja, bet kai reikia skirtingų dydžių, o jų kainos skirtingos, pamažu susidaro tokia suma. Be to, kartais pavienio medvaržčio nenusipirksi, tenka pirkti komplektą“, – prisimena pašnekovas.

Lygiai taip pat sunku pamatuoti ir laiką, per kurį tokios sūpynės buvo sukonstruotos. Olegas prisėsdavo prie sūpynių turėdamas laisvo laiko, todėl darbas užtruko. „Pats jas dariau kai atsirasdavo laiko: yra noras daryti – darai, nėra – lauki kol atsiras įkvėpimas. Jei paimtume gryną darbą, eliminuotume pertraukas, pagaminti tokias sūpynes užtruktų dieną ar dvi“, – pasakoja jis.

Mano išsaugoti straipsniai