Esate jauna susituokusi dviejų asmenų šeima? O galbūt turite ir vaikų? Jei svarstote apie pirmojo būsto įsigyjimą – vertėtų žinoti, kas jums priklauso. Šiandien Seimo buvo pritarta atlikti įstatymo pataisas ir nustatyti taiklesnę paramą pirmąjį būstą norinčioms įsigyti jaunoms šeimoms.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Vyriausybės parengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti tikslingesnį finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimą ir efektyvesnį valstybės skiriamų biudžeto lėšų paramai būstui įsigyti ir išsinuomoti valdymą (Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymų pakeitimai, projektai Nr. XIVP-3368 ir Nr. XIVP-3369).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.
Šiuo projektu Vyriausybė pasiūlė keisti paramos teikimo modelį, nes atlikus išsamią įstatymo įgyvendinimo analizę ir nustačius, kad šiuo metu galiojančio įstatymo tikslas – prisidėti prie regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo – nebuvo iki galo pasiektas. Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti įsigyjamo būsto maksimalią vertę iki 120 tūkst. eurų, o maksimalų subsidijos dydį – 6525 eurų.
Taip būtų sudarytos prielaidos prisidėti prie pirmojo būsto įsigijimo didesniam jaunų šeimų skaičiui (galėtų būti patenkinama daugiau nei dvigubai prašymų). Be to, įtvirtinama pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste tam pačiam laikotarpiui, kuris taikomas subsidijai grąžinti (5 metams); nustatoma teritorija, kurioje gali būti įsigyjamas pirmasis būstas.
Komitetas, atsižvelgdamas į išsakytas pastabas dėl svarstomo projekto, pateikė siūlymą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas būstą įsigyti ir žiedinėse didžiųjų miestų savivaldybėse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų), apibrėžiant finansuojamas teritorijas, kuriose būsto vertė neviršija vidutinės konkrečios savivaldybės būsto vertės. Toks pasiūlymas leistų įsigyti būstą jaunoms šeimoms atokesnėse minėtų savivaldybių teritorijose, kurios ribojasi su kitų savivaldybių finansuojamomis teritorijomis.
Šį projektą dar svarstys ir Komiteto pasiūlymus įvertins pagrindiniu šiam projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, daugiausia paramos gavėjų 2018–2022 m. buvo savivaldybėse, esančiose prie didžiųjų miestų (Klaipėda, Kaunas, Vilnius, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai). Šiose savivaldybėse vidutinis paramos dydis didesnis (apie 15 000 eurų) už šalies vidurkį 18–32 proc., nes nekilnojamasis turtas prie didmiesčių yra brangesnis.
Mažiausiai paramos gavėjų 2018–2022 m. buvo savivaldybėse, esančiose šalies pasienyje (Ignalina, Zarasai, Pagėgiai, Druskininkai, Kalvarijos, Visagino), t. y., atokiau nuo didesnių miestų. Šiose savivaldybėse vidutinis paramos dydis mažesnis (apie 6 000 eurų) už šalies vidurkį net 50 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal teisės aktus, jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.