Gyvendami tipiniame dar sovietmečiu statytame daugiabutyje esame itin „sėkmingai“ izoliuoti nuo gamtos – kadaise gyvenamuosiuose rajonuose suprojektuotos žaliosios erdvės, šiuo metu yra praradusios savo funkcinę vertę, o kartais ir visiškai sunykusios. Vienintelė namų vieta, apjungianti vidaus ir išorės erdves ir pritaikyta poilsiui – balkonas. Nepaisant to, pastarasis dažno namuose, užuot naudojamas pagal savo pradinę paskirtį, yra paverstas eiliniu sandėliuku.
Šiais laikais norint pritraukti klientų naujieji butai be terasos, balkono ar lodžijos sunkiai įsivaizduojami. Labiau pasiturintys gyventojai verčiau renkasi erdvų kotedžą užmiestyje nei eilinę dėžutę miesto centre. Ir juos traukia tikrai ne patalpų išplanavimas ar apdaila, nes juk pastatas gali būti vienodai išvaizdus ir patogus gyventi tiek mieste, tiek kaime. Šį pasirinkimą lemia galimybė būti ir gyventi arčiau gamtos. Šiandieninis mieste dirbantis žmogus, visą dieną praleidęs miesto triukšme, dulkėse ir įtemptoje darbinėje atmosferoje, nori grįžti į ramius ir jaukius namus. O kur geriau atsipalaiduoti, jei ne gamtoje? Taigi, visi turintys balkoną – tą mažytį plotelį tarp kambario ir lauko erdvės – yra be galo privilegijuoti, dažnai to patys nežinodami ir nevertindami. Tad pažvelkime į šią patalpą kitomis akimis ir pabandykime joje susikurti mažytę poilsio oazę.
Žinoma, senųjų daugiabučių balkonai ar lodžijos yra ganėtinai siauri palyginus su erdviais balkonais naujai projektuojamuose butuose, jų plotis dažniausiai siekia vos vieną metrą. Čia vargiai tilptų stalas su kėdėmis patogiam naudojimui, tačiau tai nėra priežastis išsižadėti šios erdvės ir užgriozdinus (ne)reikalingais namų rakandais pasmerkti ją sandėliuko likimui. Reikėtų įsidėmėti, kad mažos erdvės reikalauja netipinių sprendimų ir jas išplanuoti yra šiek tiek sudėtingiau. Tačiau tai nėra neįmanoma, tiesiog reikia žinoti keletą projektavimo taisyklių, pasitelkti fantaziją ir jūsų balkonas gali tapti pačia jaukiausia vieta jūsų bute.
Gyvendami daugiabutyje dažnai norime privatumo, tad šiek tiek atsiriboti nuo per artimos kaimynystės padės įvairios lengvos konstrukcijos sienelės, pertvaros ar net iš vijoklių ar kitų augalų suformuotos atitvaros. Jos ne tik leis pasislėpti nuo pašalinių akių, bet ir suteiks šešėlį saulėtą dieną. Siauruose balkonuose, kur nėra galimybės pasistatyti fotelį ar pasikabinti hamaką, rinkitės sulankstomus baldus – kėdes, stalus – nenaudojami jie neužima daug vietos. O koks gi balkonas be žiedų? Tačiau neapsiribokite vien tik gėlynais – populiarėjanti balkoninė daržininkystė – alternatyva žydintiems augalams, o kartu puikus sprendimas sodininko-daržininko gyslelę turintiems ar tiesiog norintiems tai išmėginti. Šis mažas darželis bus ne tik puiki terapijos priemonė, bet ir naudinga – užsiauginsite savų prieskonių ar daržovių kasdieniniam stalui.
Norint iš pagrindų susitvarkyti balkoną, visų pirma, reikėtų pradėti nuo konstrukcijų remonto, o tik vėliau imtis vidaus apdailos darbų. Jeigu pastatas modernizuojamas, laikančiųjų konstrukcijų ir turėklų remontas paprastai įtraukiamas į darbų sąrašą, bet balkono grindys ir sienos paliekamos tvarkyti butų savininkams. Dažniausiai pasitaikančios senų pastatų balkonų problemos – tai ištrupėjęs konstrukcijų betonas, nusidėvėjusios apskardinimo detalės bei hidroizoliacinis sluoksnis, pažeistos turėklų tvirtinimo detalės. Tam didžiausią įtaką turi vanduo ir šaltis, todėl imantis remonto darbų, reikėtų itin kruopščiai izoliuoti konstrukcijas nuo išorinių veiksnių. Grindų dangą geriausia rinktis neslidžią, atsparią drėgmei ir šalčiui, pavyzdžiui, keraminės plytelės yra lengvai prižiūrimos ir ilgaamžės, o medinis grindų paklotas nors nėra toks praktiškas, bet suteikia jaukumo. Balkono sienas galima dažyti, tinkuoti, klijuoti plytelėmis ar naudoti kitą apdailą. Pasitelkite fantaziją ir susikurkite jums patinkantį dekoro elementą – mozaiką, dekupažą ar piešinį. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu balkonas nėra įstiklintas, jis neturėtų labai išsiskirti išoriniame fasade, tad apdailą derinkite prie bendros pastato stilistikos. Pasirinkę neutralią apdailą (pavyzdžiui, baltas sienas), lengviau priderinsite ryškesnius akcentus. Keičiantis sezonams, tai gali būti ir spalvingi gėlių vazonai, lauko baldai ar užsklandos nuo saulės.
Keliaudami po svečias šalis dažnai pastebime ir žavimės vietinių gyventojų gebėjimu skoningai susitvarkyti namų aplinką. Vešlios terasos ant pastatų stogų ar mažyčiai balkonėliai lūžtantys nuo gėlių gausos – įprastas vaizdas pietinėse šalyse. Tačiau grįžę namo kažkodėl nepagalvojame, kad turime tokį patį balkoną ir galime jį įsirengti ne ką prasčiau nei prancūzai ar italai. Šiltasis sezonas pas mus trunka trumpiau, tačiau vasaros saulė ne tokia kaitri, todėl galime turėti daugiau žalumos. Sumaniai pasirinkę ir išdėstę augalus priklausomai nuo balkono orientacijos – pakabinę juos ant turėklų, sienų, lubų, pastatę ant žemės ar apauginę balkoną vijokliu – galime sėkmingai apsisaugoti nuo intensyvios vidurdienio kaitros ir kartu džiaugtis saulės voniomis. O vakarais jaukiai įsitaisę balkono kamputyje žvakių ar girliandų šviesoje su puodeliu arbatos galime mėgautis savo susikurtu mažyčiu gamtos kampeliu vidury miesto mūrų.
