Naujai statomi nedideli namai dažnai yra sąmoningas statytojų pasirinkimas ir nebe planas B nepavykus pasistatyti kur kas didesnio. Taip galima daugiau pinigų skirti kitiems prioritetams, tačiau nebrangi statyba savaime dar nėra raktas į sėkmę – labai svarbu viską gerai apgalvoti dar prieš pradedant lieti pamatus.
Kodėl verta ir kodėl neverta statytis mažą namą.
Mažų namų privalumai daugiausia yra paprastesnė dokumentacija (tiesa, tik namams iki 80 m2 – jiems nereikalingas statybos leidimas, pakanka rašytinio pritarimo), pigesnis išlaikymas ir statyba, galimybė likusius pinigus naudoti geresnėms medžiagoms ar tiesiog gerbūviui, bei, įrodinėja kai kurie savininkai, tokie namai yra jaukesni. Tačiau daugumai pagrindiniu argumentu tampa ekonomiškumas. „Mažesniam namui pastatyti reikia mažiau pinigų, todėl turėsime mažiau dirbti, kad turėtume namą, toliau – projektavimas, dokumentacija. Jie yra paprastesni, todėl laikas taupomas. Taupomas laikas pačioje statyboje, ir, pagaliau, eksploatuojant ir prižiūrint – mažo namo priežiūrai galima skirti mažiau laiko. Šiais laikais sutaupytas asmenis laikas yra didelis privalumas“, – teigia architektas Evaldas Mikelevičius (“A2X2 architektai”)
Rinkdamiesi būstą, gyventojai svarsto įvairius variantus ir stengiasi išsirinkti tokį, kuris tiktų jų gyvenimo stiliui, tačiau taip pat būtų prieinamas. Architektas Vitalijus Avreicevič, įmonės “Kubinis metras” vadovas mano, kad labiausiai tokio namo privalumai išryškėja, jei lygintumėme jį su butu. Toks palyginimas, ypač šiandien, turi pagrindo – didesnio ploto butų kaina gali prilygti nedidelių namų kainai. Tai priverčia būsimus savininkus rinktis. „Visi nori turėti privačios erdvės – nesidalinti su kitais laiptine ar siena, o turėti terasą, kiemą, erdvę, kurioje gali kepti maistą ant grotelių. Panašiai yra ir kalbant apie kotedžus – nors jie irgi yra vertinami teigiamai, tačiau didžiausi jų trūkumai yra mažai žemės ir mažiau privatumo. Mažas namas, dėl konkurencingos kainos tampa populiariu objektu. Dažnai klientai sako, na ir kas, kad turiu mažai vietos, aš atsidarau langus, įsirengiu terasą ir galiu joje būti“, – teigia pašnekovas.
Kitas architekto minimas privalumas – įsirengdami namą, laisvai renkatės savo dizainą, kai buto atveju esate pririšti prie to, ką siūlo rinka. Taip pat tokie namai turėtų patikti ir tiems, kuriems aktualus šildymas – mažas namas energetiškai taupus, jo šilumos poreikis nedidelis. Tai ne tik reiškia mažesnes išlaikymo išlaidas, tačiau ir sumažina didelių pradinių investicijų poreikį – nebereikia investuoti į didelę ar brangią šildymo įrangą, o galima rinktis mažos galios pigesnius katilus ar mažiausios galios šilumos siurblius. Didesniam name reikės investuoti ir į rimtesnę šilumos sistemą.
V. Avreicevič atkreipia dėmesį ir į sklypo dydį – proporcingai parenkant namo ir sklypo plotus irgi galima sutaupyti, be to, turėsite daugiau pasirinkimų. „Pats mažiausias įmanomas sklypas yra 4-4,5 aro, tačiau, mano manymu, nedidelis namas gana nesunkiai įsiterpia 6-8 arų sklype. Nereikia ieškoti 12-15 arų sklypo, nebent kažkas nori daugiau žolės. Mažas vienaaukštis namas jame tikrai telpa ir dar lieka nemažai ploto kiemui, tikrai daugiau nei turėtumėte kotedže. Didesniam namui, kurio plotas daugiau nei 140-150 m2, vertėtų žiūrėtis didesnio, apie 10-15 arų sklypo, nes kitaip beveik visą užstatysite“, – pastebi jis.
E. Mikelevičius mini ir ekologinį aspektą, kuris pamažu išsikovoja vietą žmonių sąmonėje. „Pastatai suvartoja 40 % visos pasaulyje suvartojamos energijos. 2/3 tos energijos suvartoja gyvenamieji būstai. Kiekviename mažesnio namo statybos etape sunaudojama mažiau resursų. Šis aspektas nėra tiesioginis, labiau asmeninis, nors manau, kad mūsų visuomenė jau pradeda pribręsti ir prie to, kad visuomeninis interesas irgi yra nemažiau svarbus. Žmonės, daugiau žinodami, labiau prisideda prie šio visuotinio intereso“, – paaiškina architektas.
Tačiau be privalumų, nedideli namai turi ir trūkumų. V. Avreicevič pastebi, kad nedidelio namo statyba paprastai turi būti greita, todėl mūriniai ar gelžbetoniniai variantai labiau tinka didesniems namams. Kitas rimtas argumentas prieš – turite priimti daug kompromisų. Esate priversti atsisakyti kai kurių erdvių ar sumažinti kai kurių patalpų plotus, pasirinkti statesnius laiptus, rinktis mažesnes duris ir panašiai.
Kartotinis ar individualus?
Nusprendus statytis nedidelį namą ir radus jam sklypą, jau galima dėlioti konkrečius planus. E. Mikelevičius atkreipia dėmesį, kad būtent dabar dar galite kontroliuoti viską – vėliau dažnai nukrypstama nuo pradinio plano. „Projektavimo stadijoje žmogus gali visu 100% valdyti visas būsimas išlaidas. Statybos etape užsakovo įtaka kažką keisti ar sutaupyti yra 10-15%, o eksploatavimo metu įtaka sumažėja iki 5%. Todėl labai svarbu pasirinkti kompetetingus projektuotojus, jokiais būdais nesivadovaujant pigiausios kainos kriterijais. Išleistas papildomas 1 euras projektavimui, gali sutaupyti iki 100 eurų statybai. Apskritai, projektavimo kaštai, palyginus, sudaro nedidelį procentą bendroje statybos sąmatoje“, – pabrėžia jis.
Nors kartotiniai namų projektai yra pigūs ir dažniausiai tvarkingai atrodantys, ne viskas taip paprasta, įspėja E. Mikelevičius. „Nesu prieš kartotinius projektus, bet esu kategoriškas – pasirinkus kartotinį projektą, būtina architekto konsultacija įvertinti, ar namas tinkamas turimam sklypui. Įprastas kartotinis projektas yra suprojektuotas kažkokiam teoriniam sklypui, tačiau dauguma sklypų yra labai skirtingi dėl supančios aplinkos. Išmatavimai gali būti vienodi, bet supanti aplinka labai skirtinga. Viename sklype įvažiavimas iš rytinės pusės, kitame – iš vakarinės ar šiaurinės, pas vieną yra miškas už sklypo, pas kitą nėra, vienas turi kaimynus, kitas ne ir taip toliau. Aišku, šios paslaugos papildomai kainuoja, tačiau ne visi kartotinių projektų architektai akcentuoja šiuos dalykus ir išaiškina jų svarbą, todėl ir pasitaiko architektūrinės “gramatikos” klaidų“, – pastebi pašnekovas.
Jis teigia matęs ne vieną pavyzdį, kaip geras kartotinis projektas buvo parinktas netinkamam sklypui. Tokie pavyzdžiai gali atsiliepti gyvenimo būdui – pavyzdžiui, kai svetainės langai nepagalvojus atsukami į šiaurę ir patalpa visai negauna saulės.
Tiek kiek reikia ir truputį daugiau
Klausimas, kiek metrų užtenka žmogui ir jo šeimai turi mažai prasmės – vienai trijų asmenų šeimai gali pakakti keliasdešimt kvadratinių metrų mažiau nei kitai. Tai lemia kiekvieno iš narių poreikiai. „Architekto klausimai užsakovui prasideda nuo lyginimo su esamu būstu, ko jame per daug ir ko per mažai. Pvz., paklausiame, kiek žmogus turi virtuvėje spintelių, ar viskas jose telpa, o gal kaip tik jis nori kai kuo atsikratyti ir nori, pvz., mažiau spintelių. Ir taip su kiekviena būsto vieta. Po tokios apklausos architektas sudeda viską i bendrą visumą“, – teigia E. Mikelevičius.
Persikraustymas iš ankšto buto į nuosavą namą dažniausiai yra džiugus momentas, tačiau renkantis būsimo namo plotą, svarbu nepasiduoti emocijoms ir atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Būtų protinga neracionaliai “nepadauginti” kvadratų – nors po gyvenimo bute, didžiulis namas gali atrodyti kaip idealiausias variantas, galite greitai suprasti, kad dalis erdvės taip ir lieka neišnaudota. Manantys, kad naujame name išsivers su tiek pat erdvės kaip ir bute, turėtų būti pasiruošę gyvenimo būdo pokyčiams. „Gyvenimas name dažniausiai yra didesnis komfortas nei gyvenimas bute. Mano supratimu, komfortas pasiekiamas kai turite minimaliai daugiau nei jums reikia. Tad jeigu žmogus pripratęs gyventi 60 m2 bute, prasiplėtimas iki 80 m2 namo, manau, tikrai yra pakankamas. Bet jei jis gyvena 80 m2 bute, nemanau, kad 80 m2 namas jį tenkins. Su namu atsiranda papildomo ploto poreikis – katilinės, kitų pagalbinių patalpų, sandėliavimo patalpų lauko daiktams. Tad kraustantis iš buto į mažą namą reikia turėti omenyje, kad prie buto komplektacijos reikia pridėti šių patalpų plotus, tai gali būti apie 10-15 kvadratinių metrų“, – pataria V. Avreicevič.
Ploto trūkumo sprendimu gali tapti papildomi priestatai, tačiau jei susigundėte statyti namą iki 80 m2 dėl paprastesnės dokumentacijos, didindami plotą ir viršiję šią ribą, turėsite rengti namo rekonstravimo projektą ir vis viena gauti statybos leidimą. Nauji biurokratiniai reikalavimai yra tik viena medalio pusė – prijungimą reikės spręsti ir konstrukciškai. Tad jei yra reali tikimybė ateityje turėti papildomo ploto, apie tai reikėtų galvoti jau šiandien. „Namus galima projektuoti su galimybe plėstis – nežinau, ar priestatai yra geriausia galimybė tai pasiekti, tačiau galima suprojektuoti aukštesnį namą su neįrengta palėpe, kurią būtų galima įrengti vėliau. Taip išvengiate didesnių pradinių investicijų. Jei turite tolimą mintį plėstis statydami priestatus, jau šiame etape reikėtų namą atitinkamai suprojektuoti – palikti daugiau vietos reikiamame plote ar kai kurias dalis projektuoti taip, kad vėliau būtų galima lengviau „prijungti“ naują korpusą“, – pastebi V. Avreicevič.
Maži namai – ateitis?
Didžioji dalis žmonių statyti namus racionaliai stengėsi nuolat – rūsys būdavo skirtas sodo gėrybėms, didelis garažas – ne tik automobiliui, tačiau ir įvairiems įrankiams, palėpėje galėdavo nusėsti nereikalingi (bent jau tuo metu) daiktai. Šiandien racionalumo taip pat prisilaikoma, tačiau jis yra kitokio tipo – nekilnojamojo turto rinka kur kas gyvybingesnė nei buvo prieš kelis dešimtmečius, pats gyvenimas mobilesnis, kitokios ir vertybės. “Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje architektūroje ir statyboje ryškėja tvarumo tendencijos. Tvarumas, ekologija vis labiau skverbiasi į visas gyvenimo sritis, todėl keičiasi žmonių gyvenimo būdas. Populiarėja “dalinimosi ekonomika”, darosi populiaru mažiau visko vartoti. Visi šie dalykai priveda prie to, kad galima išsiversti ir su mažesniu būstu. Maži namai yra populiarūs, bet tai dar nėra tendencija, nors galbūt, netolimoje ateityje taps ir tendencija. Kažkada gamtos tausojimo idėjos irgi nebuvo populiarios, o dabar tai jau tampa madinga”, – pastebi E. Mikelevičius.
Į namus taip pat pradėta žiūrėti ne kaip į gero gyvenimo garantą, tačiau labiau kaip į vieną iš priemonių jam pasiekti. Nors namai, kaip ir daugelis daiktų, gali turėti sentimentalią vertę, savininkai neretai žiūri į tai, kas būtų praktiška ir nebijo kraustytis į naujus, jų poreikius atitinkančius būstus. “Dažnai 80-100 m2 namus renkasi dviejų asmenų šeimos, kurių vaikai jau yra užaugę – vaikai išsikrausto iš namų ir 160 m2 namas tampa nepilnai išnaudojamas. Dviejų asmenų šeima parduoda didesnius namus ir kraustosi iš jų, planuoja statytis kompaktiškesnį būstą, nes dabar jiems pakanka miegamojo bei vietos priimti svečius“, – apibendrina V.Avreicevič.
