Per metus avarinės tarnybos sulaukia daugiau kaip 25 tūkst. iškvietimų dėl būstuose nutikusių avarijų, gaisrininkai – beveik 2 tūkst. iškvietimų dėl kilusių gaisrų, užregistruojama daugiau kaip 4,5 tūkst. vagysčių. Tačiau nuo grėsmių ir jų padarinių apsaugota tik maždaug pusė iš šalyje esančių būstų – lietuviai, priešingai nei kitų Europos valstybių gyventojai, ne visuomet linkę naudotis klasikinėmis draudimo rūšimis, tarp kurių – ir būsto draudimas.
Iš viso Lietuvoje įregistruota apie 1,3 mln. būstų – butų ir nuosavų namų. Aukščiau išvardyti duomenys rodo, kad per metus nukenčia mažiausiai 31,5 tūkst. jų arba maždaug kas keturiasdešimtas. Vadinasi, 60 butų turinčiame daugiabutyje nesklandumus tenka spręsti mažiausiai vieno buto savininkams. Tačiau į šią statistiką nepatenka tie, kuriuos paliečia kaimynams nutikusios nelaimės.
Tarp dažniausių nelaimių – būsto užliejimai
Per vieną dieną užregistruojame mažiausiai vieną vandens užlietą būstą, o per metus tokių būstų su avarinių tarnybų pagalba visoje Lietuvoje galima suskaičiuoti dešimtis tūkstančių. Dažniausiai šios nelaimės nutinka trūkus vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžiams, žarnelėms ar jų sujungimo vietoms praradus sandarumą. Vis dėlto, tokios nelaimės gali kilti ir dėl buitinės technikos – pavyzdžiui, skalbimo mašinų ar indaplovių – gedimų.
Sukaupta statistika rodo, kad vidutinė žala, gyventojų patiriama vandeniui užliejus būstą, siekia apie 400 eurų. Tačiau pastebėjus tekantį vandenį ne iš karto (pavyzdžiui, išėjus į darbą, mokslus ar išvykus ilgesniam laikui), jam apgadinus grindis, baldus, lentynose padėtus daiktus, nuostoliai gali smarkiai šoktelėti aukštyn.
Gaisrai ir vagystės retesni, bet nuostoliai didesni
Kiek rečiau pasitaikanti nelaimė Lietuvos gyventojų namuose – vagystės. Kaip rodo nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapis, jų per metus užregistruojama daugiau kaip 4 tūkst. Kaip rodo draudikų stebimos tendencijos, nuosavus namus nusikaltėliai renkasi dažniau – į juos lengviau patekti ir yra kur kas mažesnė rizika būti pastebėtiems kaimynų. O nuo vagystės nukentėję gyventojai pasigenda ne tik dingusių daiktų, bet ir turi suskubti keisti sugadintas durų spynas ar išdaužtus langus. Vagystės atveju patiriami nuostoliai vidutiniškai įvertinami 1,2 tūkst. eurų.
Dar didesnius nuostolius gyventojams atneša netikėtai kilę gaisrai. Šildymo sezono metu jų pasitaiko tiek neatidžiai prižiūrint židinius ir dūmtraukius, tiek ir elektros instaliacijai neatlaikius galingų šildytuvų, kurie papildo radiatorių skleidžiamą šilumą. Užfiksuojami ir tokie atvejai, kuomet įsisiautėjusi liepsna gali atnešti ir 150 tūkst. nuostolius.
Tikisi, kad būsto draudimo neprireiks
Nepaisant aukščiau išvardytos statistikos, nemalonių netikėtumų baiminasi ir rūpintis savo namų apsauga nuo jų pasekmių linkęs tik maždaug kas antras savininkas. Iš maždaug 1,3 mln. mūsų šalyje užregistruotų būstų gyventojų turto draudimu apdrausta tik kiek daugiau nei 500 tūkst. iš jų.
Draudimo rinkoje stebimos tendencijos rodo, kad Lietuvos gyventojai ne visuomet linkę naudotis klasikinėmis draudimo rūšimis, tarp kurių – pastatų, gyventojų turto draudimas. Išimtis – kai to reikalauja finansines paslaugas, pavyzdžiui, įsigyjant būstą teikiančios institucijos.
Kur kas aktyviau tautiečiai renkasi tas draudimo paslaugas, kuriomis pasinaudoti įžvelgia didesnę tikimybę. Tarp tokių paslaugų – asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, pavyzdžiui, išvykstant slidinėti arba neseniai įsigyto brangaus mobiliojo telefono draudimas. Tačiau net ir renkantis šias paslaugas, pagrindinis sprendimą nulemiantis veiksnys išlieka kaina – dažniau renkamasi siauresnę, bet pigesnę draudimo apsaugą.
Komentaro autorius – Linas Laugalis, „Compensa Vienna Insurance Group“ rizikos vertinimo departamento vadovas