Svarstančių apie namo statybas ar jau pradedančiųjų darbus šiemet laukia naujiena – visi naujai statomi pastatai Lietuvoje turi būti energiškai taupūs. Toks uždavinys – iššūkis projektuotojams ir kokybinis reikalavimas medžiagų gamintojams, garantuojantis efektyvų rezultatą užsakovui. Kas tie energiškai efektyvūs pastatai ir ką būtina žinoti, planuojant statytis savo būstą?
Energiškai efektyvaus namo ABC
Energiškai efektyvių pastatų statyba iš esmės ne daug kuo skiriasi nuo įprastų pastatų statymo – visi procesai išlieka tie patys, tik svarbus jų eiliškumas, o visi sprendimai priimami dar projektavimo metu. „Pagalvokime, kaip mes perkame automobilį. Dar prieš priimdami sprendimą išsiaiškiname, kokios klasės automobilio norime, kokio galingumo, kiek kuro jis suvartos, kiek mums atsieis jo eksploatacija. Tik tada priimame sprendimą pirkti ar ne. Lygiai taip pat ir su mūsų namais – visi šie klausimai: kokio storio izoliacinis sluoksnis turi nugulti ant sienų ar kokiomis savybėmis turi pasižymėti langai turi būti apspręsti projektavimo metu, o ne statybų aikštelėje“, – sako Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.
Eksperto teigimu, projektuojant energiškai efektyvų pastatą svarbiausia pasiekti balansą tarp atskirų jo dalių, kuris galiausiai atsispindi bendrame pastato energijos suvartojime. „Pastato balanso siekiama įvertinant statinio orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, apvalkalą, stiklų kiekį ir jų vertes, inžinerinius sprendimus bei sandarumą. Tai esminiai komponentai, be kurių energinio efektyvumo pasiekti neįmanoma“, – komentuoja A. Vaičiulis.
Energiškai efektyvaus namo projektas skiriasi nuo įprasto net vizualiai. „Remiantis vokiečių pasyvaus namo standartu, projekto kompaktiškumą galima įvertinti pagal šalto vandens vamzdyno ilgį, kuris projektuojant vertinamas kaip nuostolis. Kuo vamzdynas trumpesnis, tuo projektas kompaktiškesnis,“ – teigia A. Vaičiulis. Balansui pasiekti pastatas orientuojamas į pietų pusę, taip natūraliai diktuojamas patalpų išdėstymas. Paprastai šiaurinėje dalyje lieka techninės patalpos, o pietinėje pusėje išdėstomos gyvenamosios patalpos. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus langus.
Langai – svarbiausias elementas
Langai – pati silpniausia pastato atitvara. Jei teoriškai sienos varžą galime pasiekti iki 12, tai langų varža gali siekti vos iki 2,2, todėl langai yra vertinami kaip nuostolis. Vis dėlto, energiškai efektyvus pastatas neįsivaizduojamas be langų, o dažnu atveju, pasirenkami vitrininiai langai. „Teisingai (į pietų pusę) suprojektuoti kokybiški langai, ne tik, kad nėra nuostolingi, bet ir aprūpina pastatą nemokama saulės šiluma. Tačiau būtina sąlyga – langų kokybė“, – akcentuoja A. Vačiulis.
Langų ekspertas, UAB „Langų gama“ atstovas Mindaugas Jasudavičius sako, kad itin svarbu atkreipti dėmesį į langų charakteristikas: „Langų savybių parinkimas prasideda projektavimo stadijoje, atsižvelgiant į namo išdėstymą, vidaus patalpų eksplotavimo sąlygas. Visiems langams orientuotiems į pietų pusę dažniausiai parenkami išskaidrinti stiklai, kurie generuoja maksimalų saulės pritekį į patalpas, o langams, kurie montuojami į vakarų pusę, rekomenduojama rinktis stiklo paketus, kurie maksimaliai saugotų ir neišleisti šilumos iš vidaus. Tokiems langams šilumos perdavimo koeficientas neturėtų viršyti Uw = 0,8 W/m2K.“ Vis dėlto, norint pasiekti pačių geriausių rezultatų vien šilto lango nepakanka. Gama langai atstovo teigimu, svarbi angokraščių ir montavimo sprendimų visuma bei kompleksinės lango konstrukcijoje naudojamos priemonės.
Projektuojant didelių išmatavimų langus būtina įsidėmėti, kad plastikiniai langų profiliai turi polinkį derformacijoms: vasarą įkaitę profiliai gali plėstis iki 1,5 mm, o žiemą atvirkščiai – trauktis. Todėl svarstant apie didelių gabaritų langus, pranašumą šioje srityje pelno mediniai langai: „Visos medžiagos, kurios naudojamos langų ir durų gamyboje, turi skirtingus ir plėtimosi koeficientus. Jeigu lyginsime aliuminį, plastiką ir medį, tai vienareikšmiškai, medis bus stabiliausias. Tašas medinių langų gamybai klijuojamas iš trijų arba keturių. Medis yra natūrali medžiaga, todėl tam tikra prasme mediniai langų rėmai kvėpuoja. Tokio proceso metu išgarinamas drėgmės perteklius, susikaupęs patalpos viduje, padedama subalansuoti normalu drėgmės balansą,“ – sako ekspertas M. Jasudavičius.
Kaip ir visos medžiagos, taip ir langai nėra amžini. Laikui bėgant, jie praranda savo savybes, todėl norint, kad langai tarnautų ilgiau, būtina pasirinkti kokybiškiausius sprendimus: „Mediena yra patikima statybinė medžiaga, kurią tinkamai paruošus galima gaminti įvairius gaminius, kurie bus kokybiški, tarnaus ilgai ir patikimai. Vienintelis medinių langų trūkumas, mano manymu, tai atsparumas saulės UV spinduliams, kurie laikui bėgant gali pažeisti medienos struktūrą, bet tik tuo atveju, jeigu bus nepakankama UV apsauga iš lauko pusės. Dėl šios priežasties langai dengiami medžiagomis, turinčiomis pakankamą apsaugą nuo UV spindulių: gali būti apipavidalinama aliuminio profiliais pagal pasirinktą spalvą“- aiškina langų ekspertas.
Naujasis reikalavimas – kokybės garantija užsakovams
„Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio įsigaliojęs A energinio naudingumo klasės reikalavimas naujo vėjo įnešė į daugumos statybų rinkos atstovų kasdienybę. Kartu su įvestu reikalavimu padidėjo architektų, projektuotojų funkcijos – jie nebėra tik architektūrinės dalies vadovai, o užsakovui turi pateikti visą, išbaigtą projektą. Energiškai efektyvūs namai jau nebe projektuojami, o balansuojami“, – sako Aidas Vaičiulis.
Eksperto teigimu, įvestas reikalavimas statyti energiškai efektyvius A klasės namus įvedė ir tvarkos statybų sektoriuje, leisdamas užsakovui jaustis ramiau. Atsiradę reikalavimai medžiagoms, tam tikriems sprendimams ir įvestas parametras sandarumui leidžia įvertinti atliktus darbus ir jų kokybę.
