Įrengiant namus grindis dažnai renkamės pagal jų išvaizdą, patvarumą ar kainą. Tačiau retai susimąstome, kad grindys yra vienas didžiausių paviršių, kuriam keliami dideli techniniai reikalavimai dėl patvarumo, atsparumo, tad dažnai jos apdorojamos įvairiomis cheminėmis medžiagomis.
Grindys – paviršius, su kuriuo mūsų kūnas tiesiogiai liečiasi kasdien: ant jų vaikštome, sėdime, vaikai ir kūdikiai čia žaidžia, ropoja. Šiandien vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad kai kurios grindų dangos gali būti reikšmingas cheminių medžiagų, tokių kaip ftalatai, biocidai ar lakieji organiniai junginiai (LOJ), šaltinis.
Patogumas, kuris gali atsieiti ilgalaike žala organizmui
PVC bei vinilinės grindys vertinamos dėl atsparumo drėgmei, priežiūros paprastumo ir dizaino įvairovės. Tačiau būtent PVC, anot mokslinių tyrimų, yra vienas svarbiausių ftalatų šaltinių patalpų ore ir dulkėse.
Šios medžiagos suteikia plastikui lankstumo, tačiau nėra chemiškai su juo susietos – todėl laikui bėgant migruoja į aplinką. Tarša tampa dar reikšmingesnė patalpose su grindiniu šildymu – šiluma spartina lakių ir pusiau lakių junginių išsiskyrimą.
Tyrimai Švedijos mokyklose ir darželiuose parodė, kad, pakeitus PVC dangas natūralesnėmis, ftalatų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų kiekis ore ir dulkėse sumenko, tad sumažėjo ir neigiamas poveikis vaikams.
Dulkės – taršos perdavimo kelias
Cheminės medžiagos iš grindų dangų į aplinką patenka ne tik kaip dujos, bet ir nusėda ant paviršių bei dulkių. Dalis jų jungiasi prie dulkių ir taip keliauja į organizmą – ypač mažų vaikų, kurie daug laiko praleidžia ant grindų, vidaus aplinkoje.
„Daug žmonių nustemba sužinoję, kad cheminės medžiagos patenka į mūsų organizmą ne tik kvėpuojant, bet ir per dulkes. Ftalatai, perfluorintos medžiagos (PFAS) ir daug kitų pavojingų cheminių medžiagų prisitvirtina prie dulkių dalelių, o jos kaupiasi ant žemų paviršių.
Todėl kūdikiai ir mažesni vaikai yra labiau paveikiami nei suaugusieji“, – pastebi Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydo Jegelevičius,
Norint sumažinti cheminių medžiagų, besikaupiančių namų dulkėse, poveikį, rekomenduojama paviršius kuo dažniau valyti drėgnu būdu – šluostant šlapiu skuduru ar plaunant grindis vandeniu be agresyvių valiklių.
Taip pat verta naudoti dulkių siurblius su HEPA filtrais, galinčiais sulaikyti smulkias kietąsias daleles ir alergenus. Reguliarus vėdinimas, kilimų purtymas lauke ir minimalus dulkių kaupimąsi skatinančių daiktų kiekis namuose padeda ženkliai sumažinti cheminių teršalų koncentraciją kasdienėje aplinkoje.
Mažiau sudedamųjų medžiagų – mažiau rizikos
Pasak cheminių medžiagų eksperto, svarbiausia suprasti, kad grindų medžiaga – nėra atskiras elementas, o visos sistemos dalis: dangos, klijų, lakų ir jų būklės, kuri priklauso nuo naudojimo sąlygų.
„Namuose dažniausiai susiduriame ne su viena medžiaga, o su jų mišiniu: plastifikatoriais, biocidais, konservantais, PFAS, degumą mažinančiomis medžiagomis, lakiaisiais organiniais junginiais. Suaugusiųjų organizmas tokį „cheminį kokteilį“ gali toleruoti geriau, tačiau vaikams ar besilaukiančioms moterims net ir labai mažos koncentracijos gali sukelti ilgalaikių pasekmių, pvz., vystymosi ar hormoninius sutrikimus“, – akcentuoja jis.
Skirtingos medžiagos gali tarpusavyje sąveikauti ir sustiprinti viena kitos poveikį. Tai vadinama „kokteilio efektu“. Net jei kiekvienos medžiagos koncentracija atskirai atitinka normatyvus, jų suma gali būti žymiai pavojingesnė.
Pasak eksperto, žmonėms nereikia siekti sterilios, idealiai „natūralios“ aplinkos, svarbiausia – priimti apgalvotus sprendimus. „Pats geriausias būdas, siekiant išvengti pavojingų cheminių medžiagų poveikio – interjere naudoti kuo daugiau natūralios kilmės medžiagų, pavyzdžiui, mažai apdirbtos medienos grindis, natūralius kalkinius dažus ar molio pagrindo tinką“, – tvirtina G. Jegelevičius.
Sveikesnės grindų alternatyvos
Renkantis grindis svarbu vertinti ne tik dizainą, bet ir sudėtį. Šiuo metu galima rasti sveikesnių alternatyvų:
- natūralus linoleumas (pagamintas iš linų sėmenų aliejaus, džiuto, kamštienos ir mineralinių priedų, pigmentų),
- medinės grindys (ypač alyvuotos natūraliais aliejais),
- neapdorotos kamštinės dangos,
- keraminės arba molio plytelės (saugi alternatyva, bet svarbu atkreipti dėmesį į naudojamus klijus).
Vienas patikimiausių būdų įsitikinti, kad gaminys yra saugesnis – ieškoti nepriklausomais ekologiniais ženklais pažymėtų gaminių. Juos suteikia trečiosios šalys, o produktai prieš sertifikavimą tikrinami pagal aiškius kriterijus ir atliekami jų sudėties vertinimai.
Ženklai, tokie kaip „ES ekologinis ženklas“ (angl., EU Ecolabel), „Šiaurės šalių gulbė“ (angl., Nordic Swan) ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ (angl., Blue Angel), rodo, kad gaminyje ribojami kenksmingi junginiai, sumažintas LOJ kiekis, o gamybos procesas vertintas aplinkosaugos požiūriu.
Sveikesnė erdvė visai šeimai
Sveiki namai – tai ilgalaikė investicija į mūsų sveikatą. Grindys – mūsų namų pagrindas, ant kurio vyksta visas gyvenimas. Nuo to, ką ant jo paklosime, priklauso ne tik estetika, bet ir oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė. Rinkdamiesi natūralesnius sprendimus, mažiau chemijos turinčias medžiagas ir atsakingus gamintojus, galime užtikrinti, kad po kojomis turėsime ne tik tvirtą pagrindą, bet ir sveikesnę erdvę sau bei savo vaikams.
Jei norite pradėti nuo mažų, bet svarbių žingsnių, pasinaudokite projekte „NonHazCity 3“ parengtomis gairėmis „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“ – jos padės jums kurti namus, kuriuose iš tiesų gera gyventi. Šis leidinys skirtas žmonėms, atnaujinantiems ar statantiems savo būstą, bet gali būti naudingas ir architektams bei statybos profesionalams, kuriems rūpi aplinkai ir žmogaus sveikatai draugiška statyba.
Nemokamą leidinį rasite čia: „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“.
Informacija parengta projekte NonHazCity 3 Lietuvoje, kurį finansuoja Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programa bei LR Vidaus reikalų ministerija.
