Buto Vilniuje interjeras buvo kuriamas estetiką, natūralumą ir ekologiją vertinantiems šeimininkams. Projekto autorė Dovilė Batutienė, drauge su šeimininkais nusibrėžusi esmines projekto gaires, apsistojo prie jaunatviško, paprastumu dvelkiančio interjero su kokybiškomis, maksimaliai natūraliomis medžiagos, funkcionaliu dizainu, išgrynintų formų ir saikingo dekoro visuma, išryškinančia pastaruoju metu vis labiau populiarėjančią Japandi dizaino kryptį.
Objekto dosjė:
Tipas – butas naujos statybos name Paupio kvartale, Vilniuje.
Plotas – 47,68 m2.
Gyvenamoji erdvė: svetainė su atvira virtuve, miegamasis kambarys su mini darbo zona, vonios kambarys.
Projekto autorė – interjero dizainerė Dovilė Batutienė (www.interjerostudija.lt).
Kai susitinka išgrynintas skandinaviškas paprastumas ir elegantiškas japoniško minimalizmo grožis, tokį stilistinį derinį galima vadinti japandi (savotiška Japan ir Scandi abreviatūra). Tai hibridinė tendencija, sujungianti geriausias šių dviejų stilių savybes. Švarios linijos, minimalizmas ir subtili spalvų paletė – trys esminiai abiejų interjero stilių elementai. Projekto autorė Dovilė Batutienė pasakoja, kad harmoningi kontrastai įgyvendinant šio nediduko investicinio buto interjerą buvo kuriami derinant šviesias neutralias spalvas ir tamsius natūralaus medžio atspalvius, paprastumą ir rankų darbo baldų, aksesuarų prabangą.
Japandi stiliui būdingos paprastos, švarios linijos, natūralių medžiagų autentiškumas ir kokybiškas meistrų darbas. Pagrindinė bute naudojama medžiaga medis įgauna vis kitokius pavidalus – nuo natūralių medžio ir ąžuolu faneruotų plokščių iki ąžuolinių parketlenčių. Anot interjero dizainerės, medis – itin pasiteisinanti ir charakteringa medžiaga, galinti skirtinguose interjeruose atsiskleisti savaip.
Mažoje erdvėje estetika ir funkcionalumas – lygiaverčiai partneriai, todėl šių namų virtuvei buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Projektuojant baldus suformuotas ergonomiškas uždarų spintų blokas, kuriame telpa tiek būtiniausia stambioji buitinė technika, tiek ir kavos aparatas bei virdulys, paslėpti atidaromame ir išvažiuojančiame stalčiuje, – jais pasinaudojus, stalčius vėl uždaromas, o darbastalis lieka tvarkingas. Kaitlentė buvo parinkta su integruotu gartraukiu, kad šis, būdamas atviras, neužgožtų lakoniškos erdvės. Ieškant praktiško sprendimo, kaip uždengti virtuvės langus, buvo pasirinktos medinės žaliuzės, savo ritmika sklandžiai įsiliejančios į bendrą interjero stilistiką. Siekiant išlaikyti vientisumą nedidelio būsto kambariuose, visur, išskyrus vonią, buvo klojamos natūralios ąžuolinės parketlentės.
Svarbiausias akcentinis šviestuvas – „Formakami“, dizainerio Jaime Hayóno variacija Azijos tradicijų tema. Plonas ryžių popierius švelniai išsklaido šviesos spindulius, o juodai beicuoto ąžuolo detalės suteikia struktūros, įrėmina ir gražiai kontrastuoja su dramblio kaulo baltumo švytėjimu.
Virtuvei buvo parinkti dirbtinio akmens stalviršis ir sienelė, kurių neutralus, ramus akmens raštas organiškai papildo kokybės ir natūralumo tematiką.
Nemažai iššūkių kėlė akcentuotas virtuvės fasadų langavimas, būdingas japoniškai tradicijai: jis turėjo būti aiškiai matomas, tačiau netrukdyti varstyti stalčių ir spintelių durelių.
Japandi stiliaus esmė – harmoningi kontrastai. O šviesaus ir tamsaus medžio derinimas – patikimas būdas sukurti kontrastą ir suvienyti dvi skirtingas kultūras.
Renkantis kokybę, o ne kiekybę, japandi pritaikomas bet kuriam namų kambariui, ypač mažoms erdvėms (joms leidžia „kvėpuoti“). Nei japoniško, nei skandinaviško dizaino filosofijoje nerasime aksesuarų gausos akcentavimo. Miegamajame taip pat laikomasi šio principo – buvo atsisakyta detalių gausos, perdėto puošnumo. Lakoniškų formų lovos galvūgalis – iš natūralaus, stambaus austinio audinio, prie kurio priderinta jauki lovos tekstilė. Renkant miegamojo šviestuvą, prioritetai buvo skiriami minimalistinio dizaino sprendimui. Daugiau dėmesio skirta akcentiniams sieniniams alebastro šviestuvams ir šviestuvų duetui virš darbo zonos – tai įdomus netradicinio dizaino ir kokybiško, jaukaus apšvietimo pavyzdys. Miegamajam kambariui, kaip ir svetainės erdvei, parinktos natūralaus lino užuolaidos, suteikiančios papildomo jaukumo.
Atmosferinį apšvietimą papildo sieniniai bra šviestuvai, pagaminti iš natūralaus akmens – alebastro, gražiai išsklaidančio šviesą. Medžio temą namuose toliau kuria grubaus, tik iš dalies apdoroto medžio struktūros, atsispindinčios kavos staliukuose.
Interjero dizainerė atskleidžia, kad virtuvės baldų plokštės suskaidymas japandi stilistikai itin būdinga ritmika prieškambaryje pratęsiamas iš dalies frezuotų linijų raštu.
Atskira vieta darbui prie kompiuterio arba kosmetikos stalelis – nelygu šeimininkų poreikiai – praktiška namų vieta.
Miegamojo spintos apipavidalinimui buvo ieškota minkštesnio, jaukesnio motyvo. Jį išgauti pavyko arkos formoje išryškėjančia natūralia medžiaga – ratanu.
Ekologijos tendencijomis sekančių, į natūralumą atsigręžiančių namų vonios kambarį papildo ypatingas elementas – natūralaus akmens praustuvas. Įspūdį daranti, netikėta erdvės detalė charakteringa ir originali. Vonios apdailai buvo pasirinktos onikso rašto pilko atspalvio plytelės, artimos natūralaus akmens struktūrai ir estetiškai derančios su akmeniniu praustuvu. Pilkus atspalvius sušildo tamsaus medžio motyvas, atsikartojantis viso buto balduose. Nedidelė vonia ne tik stilinga, bet ir funkcionali – frezuoto medžio rašto spinta slepia skalbimo mašiną ir erdvias lentynas kitoms būtiniausioms ūkinėms reikmėms.
Juoda akcentinė santechnikos spalva atsikartoja metalinėse baldų rankenėlėse bei vonios aksesuaruose. Kaip atsikartoja ir iš dalies frezuotų linijų rašto spintelės fasadai, pastebimi ir kitose buto erdvėse.
Niša, skirta kosmetikos priemonėms, uždengta skaidraus veidrodžio durelėmis. Veidrodis – ir vonios kambario būtinybė, ir puiki detalė, kuri yra ne tik funkcionali, bet ir vizualiai išplečianti patalpos erdves.
Dailus unikalaus rašto natūralaus akmens praustuvas traukia žvilgsnį vos įėjus į vonios kambarį. Tokie praustuvai ypač patvarūs, todėl pasiteisina kaip ilgalaikis vonios kambario ritualų elementas.
