Šiandien, kai daugelis gali laisvai dirbti iš namų, o esant darganotam orui norisi pabėgti nuo keturių sienų arčiau gamtos, sodo namelis gali tapti puikia išeitimi. Deja, neretai šiuo metų laiku sodo namelyje šalta beveik taip pat, kaip ir lauke. Tačiau tai galima nesunkiai išspręsti – Marius Kačinauskas, „Kingspan Insulation“ atstovas Lietuvoje, pataria, ką daryti, kad vasarnamyje galėtumėte apsistoti ištisus metus.
Būdų, ką padaryti, kad sodo namelyje būtų šilta ištisus metus – daug ir įvairių. Tačiau esminis dalykas, nuo kurio reikėtų pradėti, siekiant vasarnamį paversti tinkamu bet kuriam metų laikui – efektyvi šilumos izoliacija. Juolab, kad ji reikšminga ne tik žiemą, bet ir vasarą.
„Apšiltinus sodo namelį tinkamomis medžiagomis, galima ne tik užtikrinti komfortą ir šilumą žiemos metu, bet ir neleisti karščiui patekti į pastatą vasarą, kuomet patalpos yra vėsinamos. Kai namelis yra apšiltintas sandariomis medžiagomis, turime efektyvią klimato kontrolę – šaltuoju metų laiku į lauką neišleidžiame šilumos, o šiltuoju – vėsaus oro“, – sako M. Kačinauskas.
Galimybės ir rizikos – kaip tai įsivertinti?
Ekspertų teigimu, norint apšiltinti tiek medinį, tiek mūrinį sodo namą, visų pirma reikėtų įvertinti galimybes šiltinti pastatą iš lauko. Daugiametė praktika rodo, kad išorinis apšiltinimas leis pasiekti idealiausią efektą ir maksimaliai sumažins galimų nuostolių riziką.
„Šiltinant iš vidaus atsiranda labai daug niuansų, kurie gali sukelti daugiau žalos, nei naudos. Tokiu atveju atsiranda drėgmės, pelėsio pavojai, todėl specialistai dažniausiai rekomenduoja daryti apšiltinimą iš lauko pusės. Žinoma, tai daugiau liečia naują statybą, tačiau renovacijos atveju arba, kaip šiuo atveju, siekiant papildomai apšiltinti pastatą, kartais neišvengiamas ir vidinis apšiltinimas“, – pasakoja M. Kačinauskas.
Jegu nėra galimybių apšiltinti pastatą iš lauko pusės, ekspertai vienareikšmiškai tvirtina, jog prieš pradedant vidinį apšiltinimą, būtina įvertinti pastato vėdinimo sistemą. Kadangi naudojant efektyvias medžiagas, kurios pasižymi ne tik šilumos savybėmis, bet ir yra labai sandarios, šiluma negalės negalės išeiti iš pastato per jo konstrukcijas.
„Kartu su šiluma pastate liks ir natūrali drėgmė, kurią mes prikvėpuojame. Kad ją pašalintume, reikia numatyti modernią rekuperacinę sistemą arba ieškoti kitų galimybių. Tai gali būti langai su mikroventiliacija ar papildoma buitinė rekuperacija, kuri lengvai montuojama į sieną. Vedinimo užtikrinimas yra esminis dalykas, kurį reikia užtikrinti prieš sandarinant pastatą, nes kitu atveju nebus oro judėjimo ir atsiras drėgmės, pelėsio rizika, galinti pakenkti ne tik pastatui, bet ir jo gyventojams“, – sako „Kingspan Insulation“ atstovas.
Sienų šiltinimas iš vidaus: kokias medžiagas pasirinkti?
Kai pastatas šiltinamas iš vidaus, specialistai turi vieningą nuomonę – reikia stengtis naudoti kuo plonesnę papildomą izoliacinę medžiagą. Pasak M. Kačinausko, geriausia, jeigu ji siektų iki 5 centimetrų.
„Izoliacinės medžiagos storis sąveikauja su tuo, kad iš vidaus mūsų šiluma šildo pastato sienas ir išstumia drėgmę lauk. Jeigu labai storai apsišiltinsime pastatą iš vidaus, šiluma nepasieks jo sienų konstrukcijų ir nepavyks išstumti drėgmės, taip ji vėl liks viduje, sukeldama drėgmės ir pelėsio riziką. Plona izoliacinė medžiaga svarbi ir tais atvejais, kai norima išsaugoti pastato vidaus erdvę – kuo plonesnis sprendimas, tuo daugiau erdvės lieka“, – tikina M. Kačinauskas.
Pasak specialisto, norint pasiekti aukščiausių rezultatų, reikia galvoti apie efektyvias, naujas medžiagas, pavyzdžiui, priklausančias „Kooltherma“ ar „Therma“ grupėms.
Ką reikėtų žinoti apie lubas?
Papildomas lubų apšiltinimas reikalingas tada, kai iki tol buvę sprendimai nebeatlieka savo funkcijos ir per nesandarias lubas išeina didelis kiekis šilumos. Todėl svarbu pasirinkti tokias medžiagas, kurios užtikrintų sandarumą.
Rekomenduojama naudoti sandarius ir efektyvius, pavyzdžiui, „Therma“ grupės gaminius, kurie iš abiejų pusių yra padengti folija ir taip atstoja garo izoliaciją. Tai padės užtikrinti pilną pastato sandarumą, kad šiluma neišeitų per lubas. Tuo pačiu, pasirinkus tinkamą medžiagos storį, galima ir dar labiau padidinti šilumines savybes.
Tiesa, praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai gyventojas, pradėjęs lubų apšiltinimą, pamiršta, jog jam reikės išvedžioti elektros instaliaciją ar rekuperacinę sistemą ir pasirenka sprendimus, turinčius galutinę apdailą, pavyzdžiui, gipsą.
„Pirmiausia reikėtų įsivertinti ir numatyti visus darbus, kurie laukia lubų apdailos įrengime. Galutinę apdailą turintys sprendimai pagreitina darbus, bet tuo pačiu gali sudaryti diskomfortą atliekant papildomus instaliacijos darbus. Arba geriau naudoti plokštes be dalinės apdailos, kurios užtikrins sandarumą ir apšiltinimą, o vėliau, papildoma karkaso pagalba bus įrengtos tarpinės lubos, išvedžiojama visa instaliacija ir tik tada prisukamas galutinis gipsas“, – sako „Kingspan Insulation“ atstovas.
Pasak specialisto, šiandien daugeliui kyla klausimas, ką geriausia šiltinti, kai yra neapšiltinta palėpė – šlaitą (stogą) ar horizontalią perdangą (lubas)? Jis atsako, jog tai labiausiai priklauso nuo galutinių žmogaus poreikių. Jeigu planuojama, kad palėpė ateityje bus eksploatuojama, norima išsaugoti erdves, reikėtų apšiltinti stogą. O jeigu palėpė niekada nebus eksploatuojama kaip gyvenamosios patalpos, tada ekonomiškiausias ir paprasčiausias sprendimas – iš palėpės arba iš stogo viršaus apšiltinti visą horizontalų pagrindą, išklojant izoliacinėmis medžiagomis.
Grindys, langai ir durys – ne mažiau svarbu!
Svarstant apie grindų apšiltinimą, renovacijos metu galimybės susiaurėja, kadangi reikia išsaugoti pastato erdvę ir grindų lygį. Jeigu jaučiamas šaltis, kuris nuo grunto sklinda į patalpas ir taip šaldo grindis, rekomenduojama pakeisti senąsias izoliacines medžiagas į tokio paties storio naujesnes ir efektyvesnes. Pasak M. Kačinausko, tai suteiktų du kartus didesnes šilumines savybes ir užtikrintų daug geresnį sandarumą, nei prieš tai buvusios medžiagos.
Siekiant paversti savo sodo namą tinkamą visiems metų laikams, ne mažiau svarbu apgalvoti ir apie duris bei langus. Per jų nesandarumus patiriame didžiausius šilumos nuostolius – apie 35 proc. šilumos, kurią pasigaminame. Ekspertų nuomone, net ir nedidelė investicija į langų ir durų sandarumą gali padėti išsaugoti šilumą ir taupyti tiek energetinius kaštus, tiek išsaugoti namo komfortą.
Papildomai apšiltinus sodo namą ir atsižvelgus į visas specialistų rekomendacijas, lieka paskutinis žingsnis – pasirūpinti bent minimaliu pastato šildymu. Tai gali būti tiek elektrinis prietaisas, tiek kieto kuro krosnelė. M. Kačinausko teigimu, svarbu, kad pastatas būtų šildomas, o apšiltinimas sandariomis medžiagomis, sandarūs langai ir durys užtikrins, kad šiluma namelyje laikytųsi kuo ilgiau ir sodo namelis būtų tinkamas gyventi ištisus metus.
