Dulkės nesirenka, ant kokio paviršiaus nusileisti – jos nugula viską, ką tik pasiekia. Net patys gražiausi meno kūrinai joms nėra kliūtis – dulkių susikaupia ir ant pačių kūrinių, ir ant jų rėmų. Kaip išlaisvinti meną nuo šios sunkios naštos?
Lakia fantazija apdovanoti žmonės atrado įvairiausių metodų, palengvinančių namų ruošos darbus. Vienas iš tokių buitį palengvinančių atradimų – drobių ir meno kūrinių valymas naudojant baltos duonos riekelę. Nors tokiu būdu duona negrįžtamai sugadinama, paveikslas tampa švarus, dulkių nelieka nė žymelės.
Paimkite šviežios, minkštos duonos riekelę (tinkamiausia – klasikinė balta duona) ir spaudydami lengvais judesiais atsargiai surinkite dulkes nuo viso paveikslo paviršiaus. Nėra reikalo nei šiurkščiai trinti, nei rūpestingai valyti, užtenka atsargiai spaudyti.
Toks būdas labai tinka valyti paveikslų rėmus, kurių negalima šluostyti drėgnu skuduru, nes netyčia galima sušlapinti dažus ir sugadinti paveikslą. Be to, šluostant drėgnu skuduru, rėmas bus drėgnas ir ant jo daug greičiau nusės naujos dulkės, tad naudodami baltos duonos metodą išlošite du kartus.
Neretai meno kūriniai būna nelygaus reljefo, tokiu atveju be baltos duonos jums pasitarnaus ir sausas tapymo teptukas. Sausi šereliai veiksmingai pašalins dulkes nuo reljefo.
Atminkite, kad jokių meno kūrinių negalima trinti drėgna šluoste, servetėle ar purkšti valymo skysčiais.
