Kai už lango vis žvarbesnis vėjas, dažnas gyventojas skuba įkurti pirtį. Deja, jose ir gaisrai netrunka įsiplieksti. Štai vien per spalio mėnesį ugnis šeimininkavo septyniose pirtyse, rugsėjo mėnesį jų degė 10. Šiais metais Lietuvoje jau sudegė 103 pirtys. Kokios gi šių gaisrų priežastys?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dažniausiai – net 70 kartų gaisrai jose kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, 6 – dėl elektros instaliacijos gedimų, o po 5 kartus ugnį sukėlė neatsargus žmogaus elgesys ir tyčinė veika. Dėl pirtyje kilusio gaisro šiemet žuvo ir 1 gyventojas.
Pasak departamento Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiojo specialisto Aurimo Gudžiausko, norint įsirengti saugią pirtį, privalu pasirūpinti dūmtraukio įrengimu: „Atstumas nuo dūmtraukio sienelės išorinio paviršiaus iki degių statinio konstrukcijų ir medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 250 mm, arba 150 mm, nes tada degios konstrukcijos per visą jos storį yra apsaugotos nedegiomis ir karščiui atspariomis medžiagomis.“
Kaip rašoma spaudos pranešime, pirtys būna įrengiamos gyvenamuosiuose namuose, o kartais statomos ir kaip atskiras pastatas. Žinoma, kiekvienas šeimininkas nori įsirengti saugią pirtį. Tiesa, dera žinoti, kad visais atvejais joms taikomi skirtingi priešgaisrinės saugos reikalavimai.
„Namuose įrengtose pirtyse naudojamoms medžiagoms ir įrangai yra taikomi gan griežti reikalavimai. Jei pirtis įrengta gyvenamajame name, tai pirties patalpų atitvaros ir perdanga virš pirties patalpos turi būti iš padidinto atsparumo ugniai medžiagų ir atitikti 45 min. atsparumo ugniai klasę, kad kilus gaisrui per tą laiką perdanga nesugriūtų ir greitai nepraleistų karščio bei dūmų į kitas patalpas, – saugumo reikalavimus vardija A. Gudžiauskas. – O durys į pirties patalpas turi nepraleisti karščio bei dūmų 30 minučių“.
Beje, daugiabučių namų rūsiuose ir cokoliniame aukšte draudžiama įrengti bet kokią pirtį. Gaisro padės išvengti ir tai, jei aplink kietojo kuro krosneles saugiu atstumu nebus degių apdailos medžiagų, išskyrus atvejus, kai krosnelės išorinės sienelės izoliuotos šilumai silpnai laidžiomis medžiagomis, kurios mažai įkaista.
Kaip teigia A. Gudžiauskas, virš krosnelių saugiu atstumu taip pat neturi būti medinių konstrukcijų ar apdailos elementų iš degių medžiagų. Patartina virš jų pritvirtinti šilumą atspindintį skardos lakštą, kad ji keliautų atgal į patalpą, o tarp lakšto ir lubų yra būtinas oro tarpas. Draudžiama įrengti neizoliuotus metalinius dūmtraukius.
Pirtys – tai ne tik atgaiva ir malonus poilsis, bet jose įvyksta ir nemažai nelaimių. Todėl prieš pradedant jomis naudotis, būtina pasirūpinti, kad jų durys atsidarytų į išorę. Ir šioms durims nereikia jokių užraktų ar sklendžių! O kad pirtyje žmonės neapdegtų, plautai neturi būti įrengiami per arti krosnelės. Ugniagesių patirtis rodo, kad tik pasirūpinus saugumu, galima apsaugoti save ir kitus.
