Įsirengti židinį panori ne tik gyvenantys nuosavuose namuose. Tačiau gyvenantiems daugiabutyje, židinį galima įsirengti tik daugiaaukščio pastato 1-5 aukštuose. Aukščiau daugiaaukščiame pastate židinio įrengti negalima, išskyrus viršutinį gyvenamojo namo aukštą. Į probleminius klausimus, kylančius įrenginėjant židinius, atsako UAB Vilpra židinių ir krosnelių specialistė Violeta Milda Ziberkienė.
1. Ar galima montuoti židinį daugiabutyje?
Reikia sužinoti, ar apskritai yra galimybė jūsų name saugiai įrengti, o vėliau ir prižiūrėti dūmtraukį, židinį.
Taip pat reikės gauti kaimynų sutikimą. Kitas etapas, kad galėtumėte keisti laikančias konstrukcijas (perdengimus, stogą) arba bendrą nuosavybę (šildymo stovus, balkonus, sienas, pamatus) reikia namo bendrijos arba namą administruojančios įmonės sutikimo.
Pagal daugiabučių namų savininkų įstatymą, tam turi neprieštarauti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų. Židinį galima įsirengti daugiaaukščio pastato 1-5 aukštuose. Aukščiau daugiaaukščiame pastate židinio įrengti negalima, išskyrus viršutinį gyvenamojo namo aukštą.
Turint bendraturčių sutikimą, iš Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus reikia gauti projektavimo sąlygas. Tuomet ar židinys tinkamas naudojimui, nusprendžia Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus specialistai. Tai įvertinant dalyvauja ir Priešgaisrinės saugos, ir Visuomenės sveikatos centro specialistai. Jei židinį įrengiant buvo keičiama elektros instaliacija, sprendžiant dalyvaus elektrikai ir namo bendrijos ar administruojančios įmonės atstovas.
Be to, svarbu, jog židinį įrengtų kvalifikuoti židinių meistrai ir remtųsi statybos techniniais reglamentais: STR 2.09.02:2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas ir ST 8860237.02:1998 Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės.
2. Kokia alternatyva židiniui gali būti daugiabutyje?
Daugiabutyje, kuriame nėra suprojektuoto ar pastatyto dūmtraukio židiniui ar krosniai, galite įsirengti elektrinį arba biožidinį, t.y. tokį židinį, kuriam nereikia dūmtraukio.
3. Kokį pavojų kelia židinys?
Atviro židinio trūkumas yra mažas efektyvumas ir gaisro pavojų keliančios žiežirbos. Tinkleliai, apsauginės grotelės, statomi priešais atviro židinio ugniakurą ne visiškai apsaugo nuo spragsinčios ugnies žiežirbų ir yra nepatogūs naudoti. Malonu ir naudinga, kai židinio ugnies išskiriama šiluma pasilieka patalpoje. 75-85 procentų šilumos išlieka patalpose, kai židinys įrengtas su uždaro tipo ugniakuru.
Tai yra saugiausias variantas. Židinys su uždaro tipo ugniakuru ir durimis (gali būti pakeliamos arba atveriamos) iš stiklo keramikos yra visai saugus – nesukelia nei gaisro, nei apsinuodijimo smalkėmis (anglies monoksidu CO ir kitomis dujomis) pavojaus. Dūmtraukio sklendės visuose židinio ugniakuruose gaminamos su tarpeliu dūmų likučiams pasišalinti į lauką.
4. Jeigu namas jau pastatytas, ar galima įrengti jame židinį, kai nėra sumūryto dūmtraukio?
Taip, galima. Tokiu atveju geriausia statyti plieninį dūmtraukį. Praeinamos visos perdangos, tarp jų ir stogas, dūmtraukio susikirtimo su namo konstrukcijomis vietos turi būti kruopščiai užsandarinamos karščiui atspariomis medžiagomis. Statant naują namą geriausia toje stogo vietoje, kur numatytas dūmtraukis, įdėti plieninę detalę, kurią iš karto galima užsandarinti. Židinį galima montuoti po metų ar net vėliau. Tuomet belieka toje vietoje prijungti dūmtraukį.
5. Ar reikalingas židiniui įdėklas į kaminą?
Taip, jis būtinas tuo atveju, jeigu židinys bus naudojamas intensyviai. Įdėklas pagerina trauką, surenka kondensatą. O jeigu planuojate židinį kurti du ar tris kartus per metus, įdėklo statyti nebūtina.
6. Kaip tinkamai pasirinkti ir teisingai įsirengti židinį?
Vienas iš svarbiausių dalykų rengiant židinį yra dūmtraukis. Nuo dūmtraukio priklausys židinio trauka, šilumos paskirstymas, taip pat tinkamai sumontuotame dūmtraukyje mažiau kondensuojasi drėgmė, ne taip greitai susikaupia suodžiai, mažesnė ir gaisro tikimybė.
Jei pastatas jau pastatytas, galima sumontuoti metalinį pristatomą kaminą. Tačiau jei židinys rengiamas šildymui, labai svarbu, kad kaminas būtų namo centre. Tuomet šiluma tolygiau sklis po namus. Židinys taip pat turi būti kuo arčiau kamino. Neįmanoma sumontuoti židinio viename kambario gale, jei kaminas yra kitame – tiesiog nebus geros traukos.
Gali būti ir taip, kad patalpas geriau šildyti krosnele. Jei vis dėlto būstą nusprendėte šildyti židiniu, geriau iš anksto numatyti ortakių vietas, suprojektuoti oro pritekėjimo į degimo kamerą kanalus.
Statant kaminą svarbu atsižvelgti į tai, kad nuo prijungimo prie ugniakuro vietos jis turi būti ne žemesnis nei 5 m aukščio, skersmuo turi atitikti ugniakuro techniniame aprašyme nurodytus parametrus. Jei židinys skiriamas būstui šildyti, svarbu, jog oras į degimo kamerą pritekėtų iš ugniakuro viršaus, o ne tik pro pakuros groteles, židinio durelės turėtų būti itin sandarios. Į židinį patenkantis oras sušildomas ir išnešiojamas po patalpas. Be jo židinio ugniakuras perkaistų ir deformuotųsi ar net skiltų.
Svarbu nuspręsti, ar šalto oro pritekėjimą patalpoms šildyti atvesti iš lauko. Prieš rengiant židinį taip pat labai svarbu įvertinti, ar jums pakaks mėgautis ugnele tik vienoje patalpoje, ar norima, kad šiluma sklistų po visus namus. Renkantis ugniakurą reikia atsižvelgti į židinio galingumą ir šildomos patalpos plotą, apskaičiuoti pastato šilumos nuostolius. Svarbi ir paties židinio konstrukcija. jei židiniu planuojama šildyti visus namus, reikia, kad jame būtų gana aukšta dūmų kamera, antrinis degimas, pakankamo storio ar dvigubos degimo kameros sienos, tinkama oro reguliavimo sistema, ilgas vienos malkų pakrovos laikas.
Židinius montuojantys meistrai sako, kad 1 kilovato židinio šilumos galios pakanka sušildyti 10 kv.m gerai izoliuoto pastato. Jei būstas senas, tuomet 10 kv.m reikės daugiau šilumos. Montuojant židinį paprasčiausia nuvesti šilumą į antrą pastato aukštą. Tai ir kainuoja nedaug. Sudėtingiau priversti tekėti šiltą orą į greta esančias patalpas. Šiluma sklinda tik apie 4 metrus nuo židinio.
Toliau reikia montuoti specialius karšto oro ventiliatorius, kurie priverčia orą sklisti toliau. Renkantis židinį svarbu atkreipti dėmesį ir į medžiagas, iš kurių jis pagamintas. Židiniai gali būti gaminami iš ketaus arba plieno, ir jie visi yra gana patvarūs. Kita vertus, medžiagos turi ir privalumų, ir trūkumų. Tarkime, ketus ne taip greitai išdega, bet jis trapesnis nei plienas, tad jei nuo malkų ant įkaitusio ketaus pateks sniego, jis gali ir trūkti. Sutvarkius dūmtraukį, pasirinkus ugniakuro galingumą ir įrengus tinkamą ventiliaciją, ateina laikas pasirūpinti židinio išvaizda.
Žinoma, geriausiai židinį suprojektuos specialistai, tačiau ir čia galioja kelios bendros taisyklės. Jei židinys yra patalpos kampe, o ugniakuro stiklas tiesus, židinys tarsi dingsta patalpoje. Todėl rengiant jį kampe patariama rinktis ugniakurą lenktu stiklu. Svarbu iš anksto pagalvoti, ar norima atidaromų, ar pakeliamų ugniakuro durelių.
Daugelis žmonių žavisi atvira ugnimi, tad jiems verčiau rinktis pakeliamas dureles. Ir saugu: nuleidus dureles neiššoks kibirkščių, vėjas iš dūmtraukio suodžių nepripūs. Pagrindinis uždaromojo židinio privalumas – specialia sklende galima reguliuoti degimo intensyvumą. Jei įleidžiama daugiau oro, malkos dega sparčiau ir labiau šildo. Jei oro patenka mažiau, malkos dega lėčiau ir ne taip kaitriai. Mūsų įmonė ne tik siūlo išsirinkti iš didelės įvairovės židinio ugniakurą, bet ir dirba su geriausiais architektais, kurie suprojektuoja gražius, individualius židinius, itin derančius prie Jūsų būsto interjero ir atitinkančius pačius įvairiausius poreikius ir norus.
7. Kokia apdaila populiariausia moderniuose židiniuose?
Metalas ir stiklas. Metalas gali būti dažytas, sendintas, net specialiai apdorotas rūgštimi, kad atrodytų surūdijęs. Blizgius metalo paviršius galima išgauti dažant juos automobilių dažais specialiose kamerose. Automobilių dažai išlaiko 180 laipsnių darbinę temperatūrą. Apdaila iš vidinės pusės turi būti izoliuota, kad temperatūra židinio paviršiuje būtų kuo mažesnė.
8. Kokie turi būti židinio stiklai?
Stiklai gali būti tik dviejų rūšių – keraminis arba karščiui atsparus. Karščiui atsparus stiklas suminkštėja 500 laipsnių temperatūroje, todėl jį galima lankstyti, išgaubti sferą, įgaubti. Keraminis stiklas yra visiškai išbaigtas gamykloje. Reikia stengtis neprikrauti daug malkų į pakurą, dėti pamažu, nes degančiai malkai krentant ant stiklo, jis gali ir sudužti.
9. Kaip teisingai kūrenti židinį?
Reikia iš pradžių kaminą pasišildyti, po to truputį prasikurti mažomis malkutėmis ir jau vėliau dėti stambias, gerai išdžiovintas pliauskas. Negerai kūrenti išmetimui skirtais leidiniais – knygomis, žurnalais su blizgiu popieriumi, kartonu, nes juose yra cheminių priemaišų, galinčių užteršti židinį ir dūmtraukį. Tai dažniausiai būna nurodoma eksploatacijos instrukcijose, kurias gamintojai privalo pateikti kartu su garantiniais dokumentais.
10. Yra židinių be dūmtraukio, piramidės ar kiaušinio formos. Kur tokiuose židiniuose išeina dūmai?
Jūsų minimuose židiniuose dūmai nuvedami į tam tikrą dūmų nuvedimo kanalą, įrengtą grindyse per židinio kojelę ar specialią pakylą. Ant kamino turi būti galinga dūmų ištraukimo turbina. Ji montuojama ir tuo atveju, jeigu reikia pagerinti trauką židinio, kuris įrengtas didesniu atstumu nuo angos sienoje ar tarpaukštinėje perdangoje. Tokiu atveju dūmtraukis tiesiamas po kabinamosiomis lubomis, ties alkūne įrengiant groteles, pro kurias valomas dūmtraukis. Todėl geriausia, kai kartu su namo projektu daromas ir funkcinis interjero projektas, nes galima numatyti ne tik tikslią židinio vietą, bet ir tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, židinio įrengimą ant plaukiojančių grindų. Taip pat reikia žinoti, kad dūmtraukis, atsidūręs lauko sienoje, turi būti šiltinamas iš išorės. Bet kuriuo atveju norint įsirengti nestandartinį židinį, rekomenduojama dar projektuojant namą kreiptis į specialistus.
11. Kokių problemų gali kelti atviras ugniakuras?
Atvirą ugniakurą galima statyti patalpos dalyje, apsaugotoje nuo skersvėjų. Svarbiausia, kad jis neatsidurtų praėjimo zonoje arba toje vietoje, kur stumdomi vitrininiai langai. Įsirengiant tokį židinį labai dideli reikalavimai keliami kaminui. Kuo didesnis ugniavietės skersmuo, tuo didesnis dūmtraukio aukštis – kad būtų maksimali trauka. Iš lauko per ortakį į degimo zoną privalo būti paduodamas oras. Tai geriausia numatyti dar projektuojant namą. Dūmtraukyje įstatomas deflektoriaus – metalinė skarda, kuri priima pagrindinį karštį, sulaiko suodžius. Taip pat reiktų apatinėje ugniavietės dalyje statyti nedidelius laikiklius, pavyzdžiui, tvorelės formos, kad malkos pasikeltų ir degant būtų daugiau oro.
12. Kaip tinkamai prižiūrėti židinį?
Senoliai sakydavo, jog židinio kamino valymui gerai padeda į ugnį įmestos bulvių lupenos. Šių laikų specialistai be šio patarimo siūlo dar keletą: židinyje su kasete visuomet būtina išvalyti pelenus, neleisti jiems susikaupti virš pelenų grotelių. Pelenai trukdo būtinai oro cirkuliacijai, reikalingai degimui. Išimtus iš kasetės pelenus reikia suberti į metalinę, hermetiškai užsidarančią talpą. Talpa turi būti ant nedegančio pagrindo iki to momento, kol pelenai bus užkasti.
Kamino priežiūrai galima naudoti specialius miltelius, kurie periodiškai įpilami į ugnį. Specialistai rekomenduoja suodžių sudegimo katalizatorių „Sadpal“, kurį galima naudoti kūrenant malkas, pjuvenas, anglį, durpes ir organines atliekas. Ši miltelių pavidalo medžiaga išvalo kaminą nuo suodžių, valo židinių ir katilų vidinius paviršius, gerina degimo procesą, sumažina SO² ir NO² emisiją į atmosferą, mažina koroziją. Reguliariai naudojamas „Sadpal“ užtikrina kamino įdėklo ilgaamžiškumą. Dar vienas priežiūros būdas – specialiai židinių valymui skirti kibirai, kurie jungiami prie buitinio dulkių siurblio. Į juos siurbiant galima greitai surinkti pelenus iš židinio kapsulės ar pakuros. Minėtas židinių priežiūros priemones galite įsigyti mūsų prekybos salonuose.
13. Kaip valyti židinio stiklą?
Židinio stiklą galima valyti tik tada, kai visiškai ataušta kasetė. Jis valomas specialiu skysčiu, kurio galima įsigyti specializuotose židinių parduotuvėse. Kitas valymo būdas – šiltu vandeniu, įpylus truputį acto esencijos ar valymo miltelių, su audinio skiaute. Stiklo valymui negalima naudoti abrazyvinių medžiagų. Patariama nedeginti ugnies šalia stiklo.
14. Kokį kurą galima naudoti židiniams ir krosnims? Kokį draudžiama naudoti?
Nors Lietuvos klimato sąlygomis tai pasiekti labai sunku, malkų drėgnumas neturi viršyti 20 proc. Jį atitinka 18-24 mėnesius apsaugotose nuo lietaus ir ventiliuojamose patalpose džiovintos malkos.
Malkos, kurių drėgnumas siekia 50-60 proc., blogai dega, nešildo, degdamos išskiria daug dervos ir vandens garų, užteršia degimo kamerą ir dūmtraukį. Geriausios tos malkos, kuriose labai mažai šakų – ąžuolas, beržas, taip pat vaismedžių mediena (obelis, kriaušė). Šis kuras dega tolygiai ir jo anglys gerai rusena. Būtent tokios malkos tinka atviro tipo židiniui. Malkas, turinčias daug dervos, tai yra, spygliuočių medieną, galima naudoti tik židiniui su durelėmis.
Ruošiant malkas, nukirstą medį būtina iš karto supjaustyti, suskaldyti į ketvirčius ir kaip galima greičiau sudėti po stogu. Dar viena kuro rūšis – medžio pjuvenų briketai – tai pjuvenos be cheminių priemaišų ir rišamųjų medžiagų, supresuotos veikiant aukštam slėgiui. Šio tipo biokuras kai kuriais atvejais turi daugiau privalumų nei trūkumų. Jis puikiai tinka visiems kietojo kuro katilams, visų tipų krosnims bei židiniams. Pjuvenų briketai degdami nekibirkščiuoja, pasižymi ilgu degimo laiku ir mažu peleningumu. Jų naudojimo laikas neribotas. Palyginti su neapdorotu medienos kuru, briketuose ir granulėse kur kas mažiau drėgmės – 4-9 proc., degdami briketai pasižymi aukšta šilumine verte, kuri sudaro 4750 Kcal/kg. Pasak briketų gamintojų, 1 tona briketų atitinka apytiksliai 4 m³ kūrenimui skirtų malkų (20 proc. drėgnumo).
Židinius galima kūrenti ir rudąja anglimi, maišant ją su sausomis malkomis. Gamtos apsaugos reikalavimai draudžia naudoti kaip kurą buitines atliekas: tapetų klijus, presuotų medžiagų likučius, sintetines atliekas, degančias mineralines medžiagas (anglį, sausą spiritą). Jokiu būdu negalima naudoti degančių skysčių, tepalo ar kitų netinkamų medžiagų. Be to, jų deginimas kenkia ir jūsų sveikatai. Beje, židinio ugnį galima dažyti. Valgomoji druska liepsnai suteiks savotiško gelsvumo, o įbėrus į židinį vario chlorido, ugnis nusidažys žalia arba žydra spalva. Medžių šaknys padės sukurti įvairiaspalvę skirtingų spalvų gamą, žybsėjimą, o obels malkos patalpai suteiks malonų kvapą.
15. Kodėl kartais sunku metalinėje šildymo krosnyje uždegti ugnį? Kartais bekuriant dūmai patenka į namo vidų. Ar kaltas kaminas, ar pati krosnis (dūmtraukis švarus)? Kokios galimos priežastys?
Atsakyti nenuvažiavus į vietą specialistui pakankamai sudėtinga, bet dažniausiai tai būna dėl oro pritekėjimo stokos. Todėl įkurdami krosnelę sudarykite sąlygas orui pritekėti: atidarykite orlaidę arba praverkite langą. Taip pat rekomenduojama prieš uždegant krosnelę joje sudeginti laikraštį: karštas oras pramuš dūmtraukyje vadinamąjį šalto oro kamštį ir krosnelę lengviau bus įkurti. Jei visi šie patarimai nepadeda, be specialisto pagalbos neapsieisite. Norint nustatyti tikslią priežastį, reikia atvažiuoti į vietą.
16. Koks yra apytikris židinio tarnavimo laikas ir nuo ko jis priklauso?
Yra paskaičiuota, kad jei židinyje dažnai pleška ugnis, ketaus židinys tarnaus 20 metų, plieninis – apie 15 metų. Tačiau jų ilgaamžiškumas dar priklauso ir nuo bendros konstrukcijos, montavimo kokybės. Tad verta rinktis ne tik medžiagas, bet ir gamintoją. Jei žmogus židinį užkuria tik vakarais, tai jis tarnaus tiek pat ilgai, kiek ir namas.
Greičiau išdega tik tie židiniai, kurie skiriami nuolat šildyti pastatui. Siekiant prailginti židinio tarnavimo laiką, būtina juo tinkamai pasirūpinti. Patį ugniakurą reikia valyti po kiekvieno kūrenimo, o dūmtraukį valyti patariama bent 2 kartus per metus. Jei židinys kūrenamas intensyviai – ir dažniau. Židiniuose galima naudoti specialias medžiagas, kurios kiek apvalo dūmtraukius nuo suodžių, tačiau kaminkrėčio jos nepavaduos.
17. Ką geriau pasirinkti namo šildymui – židinį ar krosnį?
Pagrindinis židinio ir krosnies skirtumas yra tas, kad pastaroji kaupia šilumą kokliuose. Židinys, atvirkščiai, šilumą į aplinką spinduliuoja iš karto, jos nekaupia. Tad vos nustojęs degti patalpos jis nebešildo. Tačiau abi šias savybes galima suderinti. Yra židinių, kurie iš karto gaminami su kokliais, muilo akmeniu. Muilo akmuo – specialus iš Suomijos importuojamas akmuo, kuris itin gerai išlaiko temperatūrą. Įkaitęs šilumą jis saugo net kelias paras. Tačiau židiniai su muilo akmens plytelėmis itin brangūs.
Didžiausias būsto šildymo židiniu ar krosnele trūkumas yra tas, kad šildoma ne nuolatos, t. y. tol, kol dega ugnis. Todėl verta pagalvoti apie dujinį ar elektrinį šildymą, o židinį (krosnelę) palikti kaip alternatyvų variantą. Derinant du šildymo variantus įmanoma ir sutaupyti: židinį ar krosnelę gera užsikurti tuomet, kai šiek tiek trūksta šilumos ar vėsiais pavasario, rudens vakarais.
18. Kurio tipo židiniai – uždari ar atviri – šildo efektyviau?
Židiniai gali būti atviri, šildantys tiesiogiai nuo ugnies kaitros tą erdvę, kurioje jie įrengti. Tokio židinio efektyvumas gana žemas – iki 20%, trumpas vienos malkų įkrovos degimo laikas. Šio tipo židiniai dažniau atlieka interjero detalės funkciją. Daug populiaresnis ir efektyvesnis patalpų šildymas yra uždaro tipo židiniais su ketiniais ar plieniniais židinio ugniakurais.
Tokiu būdu oras, įkaitęs nuo ugniakuro ir sukauptas ertmėje, izoliuotoje akmens vata ir šilumą atspindinčia folija, gali būti perduodamas per angas į tą pačią patalpą natūralia konvekcija, o taip pat ir į kitas patalpas per specialiai įrengtą ortakių sistemą su karšto oro ventiliatoriumi. Tokių židinių efektyvumas siekia 70%.
19. Ar įmanoma grindų šildymą prijungti prie židinio?
Grindų šildymo temperatūra neturėtų pakilti aukščiau 45 laipsniųC. Įrengus grindinį šildymą nuo židinio, temperatūra pakyla iki 90 laipsnių, reikia įrengti specialią vandens temperatūrą mažinančią sistemą. Todėl židiniu šildyti grindis nerekomenduojama.
20. Ar įmanoma vandenį šildyti židiniu?
Galima vandenį šildyti židiniu. Tam reikia įsigyti oru ir vandeniu šildantį čekišką židinio ugniakurą MARS 7,1 su vandens šilumokaičiu ir kombinuotą vandens šildytuvą (kiietas kuras-elektra). Židinio ugniakuro skleidžiama šiluma paskirstoma ortakiais po kambarius, o vandens šilumokaitį santechnikas turi sujungti su vandens šildytuvu.
