Nors tobulėjančios technologijos grąsino televizorių paversti senų laikų reliktu, tos pačios technologijos, atrodo, grąžino šiam prietaisui antrąjį kvėpavimą. Vis gerėjanti vaizdo atkūrimo raiška, patogūs išmatavimai bei naujos funkcijos leidžia derinti puikų vaizdą su jūsų norimo turinio pasirinkimu. Kaip ir daugelyje šiuolaikinių prietaisų, perkant nurodoma kiek įmanoma daugiau parametrų – tačiau kurie iš jų svarbiausi? Kaip nesuklysti renkantis televizorių, pataria ManoNamai.lt kalbinti ekspertai.
Dėl vieno dalyko galite būti ramūs – kad ir kokį naują televizorių išsirinksite, juose bus galimybė žiūrėti skaitmeninę televiziją. Visuose naujuose televizoriuose yra įmontuoti antžeminės skaitmeninės televizijos priedėliai, todėl jų papildomai pirkti nebereikia. Nemokamai galėsite matyti iki 14 kanalų.
Dydis. Parduotuvėse neberasite ir naujų kineskopinių televizorių – ši technologija jau yra laikoma technologiškai pasenusia ir neefektyvia. Tad jei keičiate kineskopinį televizorių į naujos kartos, turėkite omenyje, kad jis kitokių išmatavimų nei senasis – naujos technologijos leidžia juos gaminti ilgesnius ir plonesnius, todėl juos galima kur kas patogiau pakabinti ant sienos. Atsižvelkite į tai, kur stovės jūsų televizorius.
„Paprastai mažesnius nei 32 colių (81 cm) įstrižainės televizorius, žmonės renkasi mažoms patalpoms, pavyzdžiui, virtuvėms. Svetainėje ar kambaryje, kuriame nuolat būnate, praleidžiate vakarus, patariama rinktis didesnės įstrižainės televizorius“, – pataria Valdas Adomavičius, buitine technika prekiaujančios įmonės „Technorama“ atstovas. Žiūrintiems didelės raiškos transliacijas jis pataria vadovautis šiais dydžiais:
Patartina televizoriaus dydį rinktis ne tik pagal žiūrėjimo dažnumą, tačiau suderinti jo proporcijas su kambariu.
Tipas. Išskiriami du televizorių tipai – LED ir plazminiai televizoriai. Anksčiau buvę populiarūs LCD televizoriai visiškai užleido rinką šių dviejų tipų televizoriams.
LED (angl. Light Emiting Diods) televizoriai nuo LCD skiriasi tik galiniu apšvietimu. Vietoje LCD naudojamų CCFL tipo lempų, jie yra su LED lemputėmis. Šios lemputės mažesnės, taupesnės ir ryškiau šviečia, dėl to pagrindiniai LED televizorių privalumai – plonumas, mažas elektros energijos sunaudojimas ir ryškus vaizdas.
PDP (angl. Plasma Dispaly Panel) arba plazminiai televizoriai yra kitokios konstrukcijos nei LCD ir LED. Už stiklinio ekrano įmontuota matrica su milijonais mažų celių, pripildytų inertinių dujų mišiniu. Elektros energija suaktyvina šias dujas ir jos šviečia įvairiomis spalvomis. Vidutinis plazminio TV tarnavimo laikas yra 30 tūkst. valandų – tai atitinka 20 metų naudojimo žiūrint televizorių kasdien po 4 valandas.
V. Adomavičiaus teigimu, plazminiai televizoriai užleidžia vietą rinkoje LED technologijai, kadangi plazminiai televizoriai suvartoja daugiau elektros energijos suvartojimas ir nėra mažų įstrižainių plazminių televizorių.
Skiriamoji geba. Skiriamoji geba – pagrindinis faktorius, lemiantis vaizdo kokybę. Kuo didesnė skiriamoji geba, tuo aiškesnis ir detalesnis vaizdas. Tradiciniai televizoriai turėjo standartinę raišką (SD).
„Šiandien SD raiška transliuojamos TV laidos, tačiau SD raiškos televizorių jau nebėra. Palyginti nesenai prasidėjus naujų plačiaekranių televizorių erai, rinkoje paplito HD ir FullHD vaizdo standartai. Šiandien jie yra sutinkami tiek įrangoje, tiek vaizdo turinyje“, – pasakoja buitine technika prekiaujančios įmonės „SKYTECH.lt“ produktų grupės vadovas Viktoras Kovalenia.
Praėjusiais metais pasirodė pirmieji televizoriai su UHD raiška, turinčia 4 kartus daugiau vaizdo taškelių nei FullHD raiška. „UHD televizorius gali įsigyti kiekvienas norintis, tiesa, kainos išlieka labai aukštos, o UHD turinio dar yra labai mažai, ar greičiau beveik nėra. Todėl ir toliau populiariausi išliks televizoriai su HD ir FullHD raiška“, – prognozuoja pašnekovas.
Taip pat skiriasi ir ekrano formatas. Vietoje anksčiau naudoto 4:3 formato, naujieji televizoriai vaizdą rodo 16:9 formatu.
Dažnis. Jis matuojamas hercais ir rodo kiek kartų per sekundę ekrane atnaujinamas vaizdas, tarkime, 60Hz reiškia, kad vaizdas ekrane atnaujinamas 60 kartų per sekundę. Kuo dažnis didesnis, tuo geresnė vaizdo kokybė.
„Šis parametras yra gana svarbus, jeigu ruošiatės žiūrėti greitai judančius vaizdus, tokius kaip sporto transliacijos, veiksmo filmai ir panašiai. Taip pat didesni vaizdo atnaujinimo dažniai mažiau vargina akis. Reikia pažymėti, kad TV ekranai dažniausiai būna 50-60Hz,100-120Hz ir 200-240Hz. Tai yra tikras vaizdo atnaujinimo dažnis ir didesnio nei 240Hz vaizdo atnaujinimo dažnio kol kas nėra“, – pasakoja V. Kovalenia.
Jis atkreipia dėmesį, kad gamintojai dažniausiai nurodo ne tikrąjį ekrano dažnį, o dažnių visumą, kurią sudaro ekrano atnaujinimo dažnis, apšvietimo elementų dažniai, bei įvairios technologijos padedančios sumažinti vaizdo susiliejimą ekrane. Tokiu atveju nurodomi dažniai gali svyruoti nuo 100Hz iki daugiau nei 1000Hz.
„Sunku pasakyti, kiek tas netikras dažnis turi įtakos vaizdo kokybei – vieni gamintojai pasiekia geresnių rezultatų, kiti prastesnių. Todėl renkantis televizorių, visada yra svarbiau, koks tikrasis ekrano dažnis – jis gali būti 50/60Hz, 100/120Hz, 200/240Hz. Tiesa reikia pažymėti, kad labai dažnai didesnis netikras dažnis lemia didesnį tikrą dažnį“, – pasakoja jis.
Rekomenduotina, jog ekrano dažnis būtų 100Hz ar daugiau, tačiau jeigu nesiruošiate žiūrėti sporto transliacijų ar kito intensyvaus veiksmo vaizdo, jums gali pakakti 60Hz ekrano. „Labai svarbu, jog perkant 3D televizorių, jo dažnis būtų ne mažesnis nei 100/120Hz, kadangi žiūrint 3D vaizdą, efektyvus vaizdo atnaujinimo dažnis krenta per pusę“, – pasakoja pašnekovas.
Išmanioji televizija. Televizorius jau seniai nėra tik TV programas rodanti dėžutė. Sąveika su įvairiais prietaisais siūlo labai daug galimybių, kone iš esmės keisdama tradicinį supratimą apie televizorių.
SMART televizoriai – išmanieji televizoriai, suteikia galimybę naršyti internete, naudotis programėlėmis, žiūrėti filmus internete (online), žiūrėti internetu transliuojamas TV laidas (IPTV), klausytis viso pasaulio radijo, tikrintis elektroninį paštą, naudotis Skype, Facebook, Twitter, kai kurie modeliai leidžia dalyvauti vaizdo bei dalyvauti vaizdo pokalbiuose, tam tikrus televizorius galima valdyti balsu, judesiais ar išmaniaisiais pultais. Tiesa, įrenginiai supranta tik populiariausias kalbas. Turint galimybę jungtis prie interneto bevieliu arba laidiniu būdu, prie jų galima jungti ir kitus įrenginis su išmaniosiomis funkcijomis.
„Prie SMART TV galima prijungti išmanųjį telefoną, planšetinį ar paprastą kompiuterį ir bevieliu būdu perduoti filmus, nuotraukas ar tiesiog sinchroniškai matyti prietaiso ekraną – tai, ką matai telefone, matai ir televizoriuje“, – pasakoja V. Adomavičius.
Taip pat tradiciškai galima jungti namų kino sistemą, DVD-BluRay grotuvą, žaidimų konsoles, Pirkdami nesidrovėkite paklausti konsultanto apie visas rūpimas funkcijas – gali būti taip, kad greta stovintis televizorius turės kokią nors įdomią funkciją, kuri bus jums reikalinga.
Garsas. Abu pašnekovai sutinka, jog jis tikrai nėra pagrindinis kriterijus. „Rinkdamiesi televizorių, žmonės beveik nekreipia dėmesio į sumontuotus garsiakalbius tol, kol nesusiduria su tikrai prastu garsu. Kaip taisyklė, pigiausi modeliai yra aprūpinti prasčiausiai skambančiais ir silpniausiais garsiakalbiais, jie dažniausiai tinkami žiūrėti tik televizijos transliacijas“, – teigia V. Kovalenia.
Prastesnės garso sistemos, montuojamos ekonominės klasės televizoriuose, pasižymi nedidele galia, paprastai 10-16W bendros galios. Aukštesnės klasės televizoriuose montuojami nuo 20-30W garsiakalbiai. „Norintiems geresnio garso, patariama papildomai isigyti garso sistemas ar namų kino komplektą. Jų kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių, tačiau net ir pigiausia garso sistema bus daug kartu geresnė nei ta, kuri imontuota televizoriuje“, – pataria V. Kovalenia.
Taupumas. Nors taupumas yra vienas rečiausiai prisimenamų kriterijų, tačiau už elektrą sutaupyti pinigai greičiausiai yra gera naujiena kiekvienuose namuose. V. Adomavičius teigia, kad LED technologijos televizoriai naudoja iki 4-5 kartų mažiau energijos nei senieji kineskopiniai televizoriai – 32 colių televizorius per metus gali sunaudoti apie 40 kw/h energijos. Europos vaizdo ir garso asociacija (EISA) kasmet renka „Europos žaliąjį televizorių“, todėl jei jums itin svarbios ekologiškos idėjos, galima atsižvelgti ir į šiuos apdovanojimus.
Garantija. Televizorių gamintojai suteikia standartinę 2 metų garatiją, kurią galima pratęsti 12, 24 ar 36 mėnesiams, taip gaunant maksimalią 5 metų garantiją. Tiesa, technologijoms žengiant į priekį, gali būti, kad net ir 5 metų gali pilnai užtekti, kol pajusite norą įsigyti naujesnį prietaisą. „Jau dabar nėra taip, kad žmonės žiūrėtų tą patį televizorių 10 metų – technologijos eina tolyn ir žmonės perka naujus televizorius“, – teigia V. Adomavičius.
