Namą statančiam žmogui norisi kuo pigiau ir greičiau įsirengti pamatus. Vis dėlto grunto, ant kurio stovės pastatas, tyrimams taupyti neverta. Be specialios įrangos ir žinių gauti reikalingų duomenų apie gruntų savybes neįmanoma, todėl šiam darbui tenka samdyti specialistus. Tyrimai ir gauta informacija kainuoja žymiai mažiau, nei jau pamatų statybos metu, dėl nepakankamai ištirtų po pamato padu slūgsančių gruntų ir požeminio vandens gylio, išlendančios bėdos.
Kaip grunto tyrimai vykdomi ir ką reikėtų žinoti, pasakoja VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros docentas, inžinierius geologas dr. Saulius Gadeikis.
Grunto tyrimus būtina atlikti prieš projektuojant bet kokio statinio pamatus. Prieš užsakant inžinerinius geologinius tyrimus reikėtų žinoti būsimo namo kontūrus, ar numatoma įrengti rūsį, požeminį garažą, kelių aukštų namas bus statomas. Nuo to priklauso tyrimo vietų kiekis ir gylis.
Paprastai prieš pradedant darbus inžinieriai geologai prašo topografinės sklypo nuotraukos. Ją reikėtų užsakyti šia veikla užsiimančiose įmonėse – sklype išmatuojami absoliutiniai aukščiai, įvertinamas reljefas, drenažo sistema, esamos ar buvusios požeminės komunikacijos ir kiti reikalingi duomenys. Šio dokumento galiojimo laikas – vieneri metai. Topografinėje nuotraukoje, kuri pateikiama inžinieriams geologams, turėtų būti pažymėtas statinio kontūras. Ruošiant tyrimų ataskaitą joje pažymimos atliktų tyrimų vietos.
Daugiausia užsakymų inžineriniams geologiniams tyrimams tradiciškai gaunama pavasarį bei rudenį. Vis dėlto, prireikus darbai gali būti atliekami netgi žiemą, tiesa, dėl galimo įšalo, sniego ir žemos temperatūros, sunkiau atlikti darbus – minusinė temperatūra nėra pati tinkamiausia technikai ir darbininkams. Atliekant grunto tyrimus, sklypo savininko dalyvavimas nėra būtinas, tačiau, kai kurie savininkai pasirenka stebėti darbus.
Gruntų tyrimuose, norint įvertinti jų savybes, naudojama daug lauko metodų, tačiau paskutiniais dešimtmečiais greičiausiu, pigiausiu ir populiariausiu būdu tapo statinio zondavimo bandymas. Šiuo metodu gruntai tiriami pastoviu greičiu ir tam tikra statine jėga spraudžiant kūginės formos zondą ir maždaug kas 2,5–20 cm matuojant grunto pasipriešinimą ir šoninę trintį. Po to remiantis gautais duomenimis sprendžiama ar gruntas yra stiprus, ar silpnas. Greta šio bandymo vietos daromi gręžiniai leidžia išsiaiškinti grunto sudėtį bei požeminio vandens slūgsojimo gylį. Esant būtinybei, gręžiniai taip pat leidžia paimti grunto ir vandens bandinius.
„Pagal reikalavimus ir bendrą supratimą, tyrimų ir gręžinių kiekis ir gylis turi būti toks, kad pakaktų tinkamai suprojektuoti ir patikimai įrengti namo pamatus“, – sako dr. S. Gadeikis. Nesudėtingam stačiakampio formos pastatui, statomam sklype, kuriame nėra stačių šlaitų, buvusios pelkės likučių, su nesudėtingu reljefu gali užtekti iširti gruntą dviejose vietose, skirtinguose būsimo namo kampuose.
Jeigu namo kontūras yra sudėtingesnis, tarkime L formos, gręžinių kiekis gali padidėti iki 3-4. Tyrimų gylis vieno ar pusantro aukšto namui be rūsio, priklausomai nuo gruntų, siekia iki 5-6 m gylio. Tiek paprastai užtenka pamatų konstruktoriams, norint tinkamai suprojektuoti namo pamatus. Gręžimas ir statinis zondavimas yra du pagrindiniai būdai, naudojami siekiant ištirti gruntą. Planuojant sudėtingesnius statinius, esant mažiau palankiam reljefui ir geologinėms sąlygoms pasitelkiami ir kiti lauko, laboratoriniai, geofiziniai tyrimų metodai.
Užsakovas po grunto tyrimų gauna inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitą, kurioje būna pateikti šie duomenys: inžineriniai geologiniai gręžinių aprašymai, su išskirtais grunto tipais, jų apibūdinimu pagal stiprumą ir tankumą.
Lietuvoje gruntai pagal savo litologinę sudėtį ir naudojamą klasifikaciją yra labai įvairūs. Jų tikslūs pavadinimai yra svarbesni specialistams, o paprasčiausia, anot dr. S. Gadeikio, juos būtų suskirstyti į:
– smėlinius;
– molinius;
– organinius gruntus.
Šiaurės Lietuvoje negiliai, kelių metrų gylyje dar sutinkami ir uoliniai gruntai – dolomitas, kreida, gipsas ir pan.
Grunto stiprumas ir tankumas, kartu su kitais pateikiamais rodikliais, gali būti tinkamas atskaitos taškas mąstant apie pamatus. Poliniai pamatai tinka tuo atveju, jeigu gruntas iš viršaus yra silpnas ar organinis (durpės, dumblas) ir mėginti jį iškasti neapsimoka. Tiesa, tokiu atveju tenka atsisakyti rūsio. Tačiau jeigu rūsio norima, o gruntas yra sausas ir stiprus, galima rinktis juostinius pamatus. Vis dėlto, lygiai toks pats svarbus veiksnys pamatų projektavime yra požeminis vanduo.
Požeminio vandens slūgsojimo gylis bei prognozuojamas aukščiausias (priklausomai nuo sezono) vandens lygis. Atsižvelgiant į tai, ar požeminis vanduo slūgso aukštai, ar žemai bei įvertinus grunto savybes, galima būsimam namui parinkti tinkamą pamatų tipą.
Požeminiam vandeniui esant arti paviršiaus (1–1,5 m.), labiausiai namui tinka poliniai pamatai. Tokiu atveju iškasti pamatų duobės ir be vandens pažeminimo įrengti rūsio nepavyktų, todėl šie pamatai laikomi geriausiu sprendimu. Aukščiausio vandens lygio prognozė padeda numatyti galimas problemas dėl drenažo ar rūsio, kadangi po didelių liūčių, pavasario polaidžio metu paprastai požeminio vandens lygis pakyla.
Per tyrimų vietas sudaryti inžineriniai geologiniai pjūviai. Statinio zondavimo ar kitų naudotų metodų bandymų grafikai ir laboratorinių grunto ir vandens tyrimų rezultatai, jeigu tokie tyrimai buvo atliekami.
Išvados apie sklypo inžinerines geologines sąlygas, ir gruntų tinkamumą pamatų statybai. Galutinį sprendimą apie pamatų tipą ir įgilinimą, atsižvelgdamas į grunto tyrimų rezultatus, bei žinodamas būsimo namo apkrovas priima konstruktorius. Be abejo, jei statytojas sugalvotų įrengti papildomus namo aukštus, viską reikėtų perskaičiuoti ir galbūt atlikti papildomus inžinerinius geologinius tyrimus.
Pasak pašnekovo, kad ir koks gruntas bebūtų, projektuojant svarbu tinkamai įvertinti gautus duomenis. „Visumoje Lietuvoje prastų gruntų nėra, netgi po būsimu pamatu esant silpnam ar organiniam gruntui galima rasti išeitį – ar jį nukasti, ar tiesiog parinkti polinius pamatus. Tiesiog būsimų pamatų kaina gali padidėti kelis kartus, jei lygintume su vietomis, kur slūgso stiprūs smėliniai arba moliniai gruntai. Įrengiamas pamatas turi atsiremti į gerą ir stiprų gruntą bei išlaikyti tokią pastato apkrovą, kad būsimas statinys per daug, o, svarbiausia, netolygiai nesuslūgtų ir namo sienos bei kitos konstrukcijos nepradėtų trūkinėti ir pleišėti“, – pasakoja dr. S. Gadeikis.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
