Kalkės susidaro praktiškai ant bet kurio paviršiaus, turinčio nuolatinį sąlytį su kietu vandeniu. Kai kurie žmonės nuvalo akivaizdžias jų apnašas, kiti plauna įrenginius ir paviršius profilaktiškai, treti tiesiog minkština vandenį, kadangi toks vanduo kalkių nesudaro. Manonamai.lt pasidomėjo, kas yra kietas namų vanduo, kada ir ar apskritai reikėtų jį minkštinti ir kaip prižiūrėti namų įrenginius bei paviršius nuo kalkių.
Kalkės yra linkusios susidaryti esant kietam vandeniui. Vandens kietumas matuojamas pagal tai, kiek vandenyje yra ištirpusių kalcio ir magnio druskų. Iki 20 mg/l druskų turintis vanduo yra laikomas minkštu, 80-120 mg/l vanduo – kietu. Tiesa, galimi įvairūs matavimo vienetai, tačiau vienu ar kitu atveju, rodikliai aiškiai parodys, koks vanduo yra jūsų namuose. Tam puikiai tinka paprastos ir nebrangios juostelės, kurias panardinus į vandenį indikatorius parodo vandens kietumo lygį. Vienas iš paprasčiausių būdų bent jau preliminariai nustatyti ar jūsų vanduo kietas ar minkštas yra muilas – jei vanduo minkštas – muilas putoja, o jeigu kietas – neputoja.
Vandens apibrėžimą minėtais būdvardžiais lemia įvairūs ištirpusių metalų jonai, tad galbūt galėtų kilti klausimas, ar pačiam žmogui nėra blogai gerti tokį vandenį? „Kalkės, susidarančios kietame vandenyje – daugiausia yra kalcio ir magnio druskos, karbonatai, o šios medžiagos žmogui yra naudingos. Tiesa, reikia paminėti, kad pagrindiniai jų šaltiniai yra ne vanduo, bet maistas. Šiuo metu akademinėje aplinkoje vyksta diskusijos dėl vandens kietumo naudos. Tam tikra informacija rodo, kad kietesnis vanduo gali sumažinti mirtingumą nuo širdies, kraujagyslių, kraujotakos sistemos ligų. Tačiau tai yra teorinio lygmens diskusija – vienos studijos rodo vienus dalykus, kitos kitus, vis dėlto tokia tendencija yra ir eilė tyrimų rodo, kad teigiamas ryšys turėtų būti“, – pasakoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.
Kad ir kaip būtų, neigiamo poveikio žmogaus organizmui kietas vanduo nedaro. „Žmogaus organizmas yra kitoks, nei, sakykime, buities prietaisai. Ant paviršių susidarančios nuosėdos atsiranda esant aukštai temperatūrai ir per ilgą laiką. Į žmogaus organizmą patekęs kalcis, magnis, yra palaipsniui įsisavinamas. Tai yra visai kita sistema ir dėl to dėti lygybės ženklo mes negalime“, – pasakoja pašnekovė.
Dėl tos pačios priežasties galima pažvelgti į minkšto ir kieto vandens klausimą kitaip – pernelyg minkštas vanduo turi mažiau žmogui reikalingų mineralų. „Minkštinimo metodikų yra įvairių – nuo cheminiam minkštinimui taikomų medžiagų iki tam skirtų vandens filtrų. Specialiai minkštinant vandenį, naudojamos įvairios medžiagos, todėl toks vanduo gali būti „agresyvus“. Tai reiškia, kad jis nedraugiškas talpų, kuriose yra, atžvilgiu – jeigu tai metalai, gali prasidėti korozija, jei tai plastikinės talpos, gali padidėti medžiagų įgėrimas. Todėl minkštinant vandenį, reikia paisyti taisyklių ir instrukcijų, kurias būna paruošę to metodo gamintojai“, – pataria pašnekovė. Vandeniui minkštinti rinka šiuo metu siūlo įvairių sprendimų – jonų mainų principu veikiančių vandens minkštinimo filtrų, atbulinio osmoso sistemų, magnetiniu principu veikiančių prietaisų, įvairių cheminių medžiagų bei kitų metodų.
Minkštas vanduo apsaugo paviršius nuo kalkių susidarymo. Jos gali susidaryti įvairiuose buitinės technikos prietaisuose, turinčiuose kaitinimo elementus – skalbimo mašinose, indaplovėse, virduliuose, kavos aparatuose, vandens šildytuvuose, lygintuvuose. Kalkės taip pat susidaro ir ant įvairių paviršių – vamzdžių viduje, ant maišytuvų bei dušo galvučių, ant kriauklės ir vonios paviršių, unitaze, ant dušo sienelių ir netgi ant langų.
Nors kalkes ant paviršių pastebėti gana lengva ir tai daugiausia daro žalos estetinei išvaizdai, kiek sunkiau yra su elektriniais prietaisais – per daug uždelsus, apkalkėjęs kaitinimo elementas gali perkaisti ir jį prisieis keisti. Elektrinių prietaisų taisymu užsiimančios įmonės „Emtoservis“ serviso meistro Nikolajaus Krivošeino teigimu, norint išvengti prietaisų kalkėjimo, reikia naudoti atitinkamą, geriausiai kuo minkštesnį vandenį su kuo mažiau nuosėdų iš vandentiekio, o ne iš šulinio ar kitų vandens telkinių.
Kalbant apie elektrinių prietaisų valymą, pašnekovas pirmenybę atiduoda ne tradicinėmis, o specializuotoms priemonėmis. „Actas, mano nuomone, nėra labai efektyvus, tai silpna priemonė. Aišku, tiek actas, tiek citrinos rūgštis tikrai veikia ir naikina kalkes, tačiau palyginus su specializuotomis priemonėmis, tradicinės veikia ne taip efektyviai“, – teigia meistras.
Ypatingai atsargiai reikia elgtis plaunant įtaisus susijusius su tiesioginiu vandens vartojimu – išvalius cheminėmis priemonėmis, svarbu, kad virdulys būtų perplautas bent kelis kartus. Taip pat prisiminkite, kad tradicinės priemonės gali būti ir per agresyvios, pavyzdžiui, valant chromuotus paviršius, tokius kaip maišytuvas, dušo galvutės. Jų nepatartina valyti rūgštimis pernelyg ilgai, nes jos gali pažeisti paviršių.
Kaip ir bet kurioje srityje, taip ir valyme yra svarbi profilaktika. Kalkėtiems paviršiams padeda reguliarus valymas – jis sumažina valiklių, tiek natūralių, tiek specializuotų, poreikį. Taip pat kalkės daro tiesioginę įtaką prietaisų ilgaamžiškumui – gerai valomas prietaisas, laiku atliekami profilaktiniai veiksmai padės tarnavimo laiką prailginti.
„Kiekvienas prietaisas turi savo priežiūros priemones. Tarkime, kavos aparatams yra specialios tabletės arba specialūs skysčiai buteliukuose, skirti pašalinti nuosėdas. Į skalbimo mašinas, laikas nuo laiko, pavyzdžiui, po mėnesio naudojimo reikia įpilti atitinkamus miltelius ir prasukti tuščia eiga. Tačiau svarbiausia yra skaityti kiekvieno prietaiso instrukciją – joje turi būti parašyta per kiek laiko reikia minkštinti vandenį“, – teigia N. Krivošeinas
