Užsiveisus pelėsiui labai dažnai tiesiog nuleidžiame rankas – vis nepavyksta ir nepavyksta jo išnaikinti. Pasak mokslininkų, įvairūs pelėsiniai grybai (mikromicetai) labai kenkia žmogaus sveikatai. Augdami jie išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus. O jais prisotintu oru galima įkvėpti visą „puokštę“ ligų. Tad kaip įveikti kovą su pelėsiu?
Kaip formuojasi ir kenkia pelėsis
Pelėsių išskiriami mikotoksinai veikia nervų sistemos, smegenų ląsteles, gali sukelti alergines ligas, turi kancerogeninių savybių.
Deja, bet pelėsiai gali augti net ant cementinių ar betoninių grindų ir sienų. Esant didelei drėgmei (apie 80% santykinės drėgmės) pelėsiai auga net ant medžiagų, kurios nėra jų maisto šaltinis (pvz.: ant stiklo) ir paima maistą iš dulkių, kurios nusėda ant paviršių. Taigi, naikinimui reikia skirti laiko ir dėmesio. Idealios sąlygos pelėsiams augti susidaro tada, kai ant paviršių kondensuojasi drėgmė.
Pelėsiai dauginasi sporomis, kurios sklinda oru. Priklausomai nuo jų dydžio ir formos, jos gali pasilikti ore ne vieną valandą ar kelias dienas. Maži sporų kiekiai yra nepavojingi. Tačiau jų ilgalaikis poveikis gali sukelti alergines reakcijas ir kitas sveikatos problemas, ypač tiems, kieno padidėjęs jautrumas. Kai kurie tipai pelėsių, taip vadinami toksiški pelėsiai išskiria mikotoksinų nuodus. Tai gali sukelti tokias alergines reakcijas: nosies užsikimšimas, čiaudėjimas, rinitas, konjuktyvitinis uždegimas, astma, galvos skausmas, karštinė ir viduriavimas. Asmenys su pažeista ar silpna imunine sistema (kūdikiai, ligoniai, vyresni žmonės ir kt.) gali susirgti rimta plaučių liga – mikoze.
Grybai dauginasi tamsoje, temperatūroje, artimoje tai, kuri dažniausiai vyrauja butuose. Dalį šių sudėtingų cheminių junginių galime pajusti ir pagal kvapą: ne veltui įėję į pelėsio apniktas patalpas jaučiame, jog oras jose specifinio kvapo, priplėkęs, greičiau apima nuovargis.
Dažniausiai grybas tarpsta vonioje, virtuvėje, ant lauko sienų. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi. Smarkiai pelėsių apniktame būste grybas įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus. Grybas spartina visų medžiagų irimą.
Pelėsinis grybas minta angliavandeniais, kurių yra medienoje, celiuliozės gaminiuose (tapetai), dažuose (sudedamosios dalys), naminių augalų dirvoje ir pan. Sintetinės grindų dangos, oda ir klijai gali pasidengti kenksmingu pelėsiniu grybu.
Pelėsių naikinimo būdai
Tam, kad visam laikui atsikratytumėte pelėsių, reikia pašalinti jų atsiradimo priežastį – kondensacinę drėgmę. Pelėsiai veisiasi dėl per didelės drėgmės patalpose. Drėgmė bute atsiranda, nes laistomos gėlės (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug), skalbiama, džiovinama, gaminamas maistas, galiausiai – kvėpuojama. Daugelyje butų drėgmė padidėja senus medinius langus pakeitus plastikiniais, be ventiliacijos.
Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais – nustatyti jų atsiradimo vietas. Charakteringi požymiai – pelėsių kvapas, ar dėmės ant sienų, lubų ar įrengimų. Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo labai ilgam laikotarpiui. Jie anksčiau ar vėliau vis tiek atsinaujina (net pačios geriausios fungicidinės priemonės negali garantuoti, kad pelėsiai nebeaugs).
Geriausia pelėsių kontrolė vyksta tada, kai galima kontroliuoti drėgmės susidarymą. Ši priemonė svarbiausias dalykas naikinant pelėsius. Yra daug drėgmės susidarymo šaltinių, iš kurių dažniausi šie: išorinė drėgmė (stogai ir vandentiekio sistemos pratekėjimai, įlūžimai plytų sienose, vandens kondensavimasis ant vamzdynų ir metalinių konstrukcijų ir kt.) bei vidinė drėgmė (netinkamas šildymas ir vėdinimas, drėgmės kondensavimasis ant šaltų paviršių).
Šias problemas galima išspręsti sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir ventiliaciją ir tuo pačiu pašalinus idealias sąlygas pelėsiams augti.
Namų sąlygomis dažniausiai rekomenduojama pelėsių naikinimui naudoti actą. Tačiau actą dažnai neutralizuoja kalkės, kurių yra sienų ir lubų medžiagose. Be to, su actu pelėsiams patenka ir maisto medžiagos. Alkoholis ir chloro produktai taip pat neduoda patenkinamų rezultatų.Ypač svarbu patalpas vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę, dar geriau – keletą kartų per kelias valandas. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris, kad iš patalpos išsisklaidytų garai ir šiluma.
Kai lauko oro temperatūra žemesnė nei –10°C, geriausia vėdinti trumpai, bet nepabijoti langus atverti plačiau. Taip veiksmingiau sumažinsite santykinį patalpų oro drėgnumą.
Kovojant su pelėsiais svarbu nekaitalioti kambario temperatūros, jei lauko temperatūra nesikeičia. Staigūs temperatūros pokyčiai patalpose padidina santykinį oro drėgnumą, o drėgmė – puiki terpė pelėsiams.
Liaudiški patarimai
Taip pat veiksmingas ir nekenksmingiausias sveikatai būdas – pelėsį naikinti pasitelkus arbatmedžio aliejų. Stiklinei vandens prireiks 15 lašų; šiuo tirpalu nupurkškite pelėsio pažeistas vietas. Jas galima valyti ir skalbimo miltelių bei sodos tirpalu (1 l karšto vandens – 10 g sodos ir pusė arbatinio šaukštelio skalbimo miltelių).
Kadangi pelėsis kaupiasi ne tik ant paviršiaus, bet ir įsiskverbia į sienas, jį reikia bandyti išnaikinti ir iš vidaus. Tam tinka sodos ir skalbimo miltelių tirpalas. Įpilkite 100 gramų sodos ir šaukštą skalbimo miltelių į 10 litrų karšto vandens. Šiuo tirpalu gerai išplaukite pažeistas sienos vietas. Pravartu dezinfekuoti ir specialiais antipelėsiniais preparatais. Ir tik tuomet galima imti džiovinti sieną bei atlikinėti apdailos darbus. Jei pelėsio neišnaikinsite iš vidaus, laikui bėgant jis vėl pasirodys.
Kiti išbandyti būdai
-Atitraukite baldus šiek tiek nuo sienų, neapkraukite spintelių daiktais – oras laisviau cirkuliuos po visą kambarį, vėdindamas ir sienas. Taip pat baldus geriau statyti prie vidinių sienų- jos nerasoja;
-Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatiškai (ant radiatorių ar kambariuose – termostatiniai reguliatoriai);
-Elektrinis skalbinių džiovintuvas turėtų būti pajungtas prie ventiliacijos;
-Naudokitės ventiliatoriais virtuvėje ir vonioje (geriausia, jei ventiliatorius išsijungia automatiškai pagal drėgmės lygio daviklį);
-Rūsyje ir tualete visą laiką laikykite degančią 40 vatų lemputę, nes pelėsiai intensyviai auga tamsoje;
-Tikrinkite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, kad netekėtų vanduo;
-Nenaudokite tapetų, geriau sienas dažyti pelėsiams atspariais dažais;
-Venkite vazoninių gėlių kambariuose – žemės paviršiuje veisiasi pelėsiai, ant smulkių lapų kaupiasi dulkės;
– Jei drėgmės kiekis namuose itin didelis, vienas iš veiksmingiausių būdų – įsigyti drėgmės surinktuvą.
– Ir, žinoma, – nuolat vėdinti ir valyti patalpas.
Dar vienas būdas, kurį verta išbandyti
Taip pat Lietuvoje populiarėja ir šiltinimo būdas, kuris gali pelėsį įveikti efektyviai bei profesionaliai. Tai poliuretano apšiltinimo plokštės, kurios ne tik atlaiko didelius temperatūros pokyčius, tačiau ir visai neįgeria vandens garų, tokiu atveju jūs ne tik gyvensite šilčiau, tačiau ir išvengsti nemalonaus svečio – pelėsio.
Papildoma izoliacija statinį saugo nuo drėgmės ir pelėsio. Dėl izoliacijos „SPU Anselmi“ konstrukcija tampa nelaidi orui, tad nebereikia papildomo oro arba garų izoliacijos sluoksnio. Kad jungtys būtų sandarios, siūlės užpildomos sandarinimo putomis. Šis suomiškas gaminys yra veiksmingas, saugus, ekologiškas ir, žinoma, ekonomiškas.
Daugiau informacijos: www.spuizoliacija.lt/gaminiai/produkt/spu-anselmi
