Planuojate keisti senus langus, apšiltinti namo sienas, stogą ar grindis? Tokius darbus ketinantiems atlikti individualių namų savininkams verta sekti Aplinkos projektų valdymo agentūros informaciją – 2026 metų IV ketvirtį planuojamas naujas 20 mln. eurų vertės kvietimas vieno ir dviejų butų gyvenamiesiems namams modernizuoti.

APVA 2026 m. rugpjūčio 24 d. atnaujintame planuojamų kvietimų sąraše nurodo, kad fiziniams asmenims skirtą kvietimą ketinama paskelbti paskutinį šių metų ketvirtį.

Tai gali būti viena svarbiausių šių metų paramos priemonių senesnių individualių namų savininkams. Ankstesniuose kvietimuose valstybė kompensavo tokius darbus kaip langų ir durų keitimas, sienų, pamatų, grindų bei stogo šiltinimas, o maksimali kompensacija vienam projektui siekė iki 14,5 tūkst. eurų.

Tačiau yra viena itin svarbi detalė: 2026 metų naujojo kvietimo galutinės sąlygos dar nepaskelbtos, todėl ankstesnių kvietimų reikalavimus šiuo metu galima vertinti tik kaip orientyrą.

Svarbiausia apie planuojamą paramą

Klausimas	Ką šiuo metu žinome?
Kam skiriama?	Fiziniams asmenims
Kokiam būstui?	Vieno arba dviejų butų gyvenamiesiems namams
Kam skirta parama?	Namo atnaujinimui ir energinio efektyvumo didinimui
Kokia bendra kvietimo suma?	20 mln. Eur
Kada planuojamas kvietimas?	2026 m. IV ketvirtį
Kas administruos?	Aplinkos projektų valdymo agentūra – APVA
Ar jau galima teikti paraišką?	Ne, kvietimas dar tik planuojamas
Ar galutinės sąlygos jau žinomos?	Ne, jos bus paskelbtos kartu su kvietimu

APVA taip pat aiškiai pažymi, kad planuojama kvietimo data ir jam numatyta suma gali keistis.

Kiek pinigų galima būtų susigrąžinti?

Būtent šio klausimo atsakymas daugeliui namų savininkų bus svarbiausias.

Galutinė 2026 metų kompensacijos apskaičiavimo tvarka paaiškės paskelbus naują kvietimą.

Tačiau pagal šiuo metu APVA skelbiamą informaciją apie šią individualių namų modernizavimo priemonę kompensacija skaičiuojama pagal namo naudingąjį plotą.

APVA DUK nurodo:

• fiksuotas dydis – 75 Eur už 1 kv. m naudingojo namo ploto;
• maksimali kompensacinė išmoka – 14 500 Eur.

Toks pats dydis įtvirtintas ir galiojančiame šios priemonės tvarkos apraše.

Kaip tai atrodytų skaičiais?

Jeigu ši kompensacijos formulė būtų išlaikyta ir naujajame kvietime:

Namo naudingasis plotas	Teorinė kompensacija pagal 75 Eur/kv. m
60 kv. m	4 500 Eur
80 kv. m	6 000 Eur
100 kv. m	7 500 Eur
120 kv. m	9 000 Eur
150 kv. m	11 250 Eur
180 kv. m	13 500 Eur
200 kv. m	15 000 Eur, tačiau galiotų maksimali 14 500 Eur riba

Svarbu: ši lentelė parengta pagal šiuo metu galiojančią 75 Eur/kv. m formulę. Naujo 2026 m. IV ketvirčio kvietimo galutiniai dydžiai dar turi būti patvirtinti ir paskelbti.

Už kokius remonto darbus anksčiau buvo galima gauti kompensaciją?

Tai nėra parama paprastam kosmetiniam remontui.

Valstybė finansuoja tuos namo atnaujinimo darbus, kurie padeda sumažinti pastato energijos poreikį.

Ankstesniame APVA kvietime kompensacinę išmoką buvo galima gauti už:

• namo sienų šiltinimą;
• stogo arba perdangos šiltinimą;
• grindų šiltinimą;
• pamatų šiltinimą;
• senų langų keitimą;
• išorinių durų keitimą;
• kitas energinį efektyvumą didinančias priemones, numatytas energinio naudingumo specialisto skaičiavimuose.

Todėl, pavyzdžiui, vien perdažyti fasadą, pakeisti virtuvės baldus ar atnaujinti vonios plyteles neužtektų.

Pagrindinis paramos tikslas – ne pagražinti namą, o sumažinti jo energijos sąnaudas.

Langų keitimas – gali būti kompensuojamas

Tai viena aktualiausių priemonių senesnių namų savininkams.

Nesandarūs langai gali lemti nemažus šilumos nuostolius, todėl jų pakeitimas ankstesniuose APVA individualių namų modernizavimo kvietimuose buvo laikomas tinkama energinio efektyvumo didinimo priemone.

Tačiau vien pakeisti kelis langus nebūtinai pakaks paramai gauti.

Visa modernizavimo priemonių visuma turi leisti pasiekti nustatytus energinio efektyvumo rodiklius.

Galima kompensacija ir sienų šiltinimui

Senų individualių namų sienos yra viena pagrindinių vietų, per kurias prarandama šiluma.

Todėl ankstesniuose kvietimuose sienų šiltinimas buvo viena iš finansuojamų priemonių.

Praktiškai atnaujinant namą dažnai atliekami keli darbai kartu:

• apšiltinamos sienos;
• atnaujinamas fasadas;
• pakeičiami langai;
• šiltinamas stogas arba perdanga;
• sutvarkomi pamatai.

Tokiu būdu galima ne tik pagerinti namo išvaizdą, bet ir reikšmingai sumažinti šildymo poreikį.

Stogo šiltinimas taip pat gali patekti į paramą

Per prastai apšiltintą stogą ar perdangą galima prarasti nemažai šilumos.

Ankstesniuose APVA kvietimuose buvo numatyta galimybė kompensuoti ir šią namo atnaujinimo dalį.

Todėl žmonėms, kurie artimiausiu metu planuoja:

• keisti stogo dangą;
• papildomai šiltinti stogą;
• šiltinti palėpės perdangą,

verta įvertinti, ar dalį darbų nebūtų naudinga derinti su būsimo kvietimo sąlygomis.

Svarbu atskirti: kompensuojamas gali būti energijos vartojimo efektyvumo didinimas, todėl vien dekoratyvinis ar konstrukcinis remontas nebūtinai bus tinkamas finansuoti.

Kokią energinę klasę reikės pasiekti?

Pagal šiuo metu galiojančią individualių namų modernizavimo priemonę po darbų namas turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę.

Taip pat turi būti sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su būkle iki modernizavimo.

Tai labai svarbu, nes parama nėra skiriama vien už faktą, kad savininkas „padarė remontą“.

Reikia įrodyti realų energinio efektyvumo pagerėjimą.

Pagal dabartinę tvarką pagrindiniai rezultatai yra:

Rodiklis	Reikalavimas
Energijos klasė po renovacijos	Ne žemesnė nei B
Šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas	Mažiausiai 40 proc.

Ar tokie patys kriterijai bus taikomi 2026 m. IV ketvirčio kvietime, galutinai paaiškės jį paskelbus.

Viena naujovė jau galioja nuo 2026 metų

Gyventojams, kurie modernizuoja individualų namą su valstybės parama, nuo 2026 m. sausio 1 d. procedūra tapo šiek tiek paprastesnė.

APVA skelbia, kad siekiant gauti atnaujinto namo B energinio naudingumo klasės sertifikatą nebėra privaloma atlikti faktinių pastato sandarumo matavimų.

Tam tikrais atvejais pakanka sertifikavimo eksperto atliekamų sandarumo skaičiavimų.

APVA skaičiuoja, kad dėl to gyventojas gali sutaupyti iki maždaug 250 eurų, be to, pats sertifikavimo procesas gali būti greitesnis.

Kam parama gali būti skiriama?

Pagal galiojančią individualių namų modernizavimo priemonę pareiškėjas turi būti fizinis asmuo, nuosavybės teise valdantis:

• vieno buto gyvenamąjį namą;
• arba dviejų butų gyvenamosios paskirties namą.

Pastato statyba turi būti teisės aktų nustatyta tvarka užbaigta, o pats pastatas – įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal galiojančią tvarką reikalaujamas 100 proc. pastato baigtumas.

O jeigu namas nebaigtas registruoti?

Tai gali tapti kliūtimi.

Ankstesniuose kvietimuose buvo aiškiai reikalaujama, kad namas būtų:

1. gyvenamosios paskirties;
2. vieno arba dviejų butų;
3. teisėtai užbaigtas;
4. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;
5. 100 proc. baigtumo.

Todėl žmonėms, kurių namas Registrų centre vis dar įregistruotas kaip, pavyzdžiui, 80 ar 90 proc. baigtumo, verta šį klausimą susitvarkyti dar prieš naujo kvietimo paskelbimą.

Sodo namui parama nepriklauso?

Pagal šiuo metu APVA skelbiamą šios priemonės informaciją mėgėjų sodų paskirties pastatų modernizavimas nėra finansuojamas.

APVA DUK aiškiai nurodo, kad finansavimas teikiamas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties namams.

Todėl svarbu ne vien tai, kad žmogus realiai gyvena sodo name.

Reikšmę turi oficiali Nekilnojamojo turto registre įregistruota pastato paskirtis.

Ar galima tiesiog pradėti remontą dabar?

Čia reikėtų elgtis atsargiai.

Kadangi 2026 m. IV ketvirčio kvietimo galutinės sąlygos dar nėra paskelbtos, nereikėtų pradėti didelių darbų vien tikintis, kad jie automatiškai bus kompensuoti.

Ankstesniuose kvietimuose buvo nustatyti konkretūs reikalavimai:

• namo energinio naudingumo sertifikatui;
• sertifikavimo pažymai;
• darbų pradžios ir pabaigos aplinkybėms;
• pastato registracijai;
• energijos sutaupymui;
• dokumentams ir nuotraukoms.

Todėl prieš pasirašant dideles rangos sutartis ar pradedant darbus verta sulaukti oficialių 2026 metų kvietimo sąlygų.

Kokį dokumentą verta pasiruošti iš anksto?

Ankstesniuose kvietimuose viena svarbiausių dalių buvo pastato energinio naudingumo vertinimas.

Pavyzdžiui, 2025 m. kvietime APVA nurodė, kad pareiškėjui reikėjo turėti energinio naudingumo eksperto parengtą sertifikavimo pažymą su skaičiavimais.

Joje buvo nurodoma, kokias konkrečias priemones reikia įgyvendinti, kad namas:

• pasiektų ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę;
• sumažintų šiluminės energijos sąnaudas bent 40 proc.

Tai reiškia, kad darbai neturėtų būti pasirenkami vien „iš akies“.

Specialistas gali apskaičiuoti, ar namui labiau apsimoka:

• papildomai šiltinti sienas;
• šiltinti stogą;
• keisti langus;
• šiltinti grindis;
• derinti kelias priemones.

Ar paramą gauna visi pateikę paraiškas?

Nebūtinai.

Ši paramos priemonė yra konkursinė.

Jeigu gyventojai paprašytų daugiau pinigų, nei konkrečiam kvietimui būtų numatyta, paraiškos gali būti vertinamos pagal nustatytus atrankos kriterijus.

Tokia tvarka buvo taikyta ir ankstesniuose kvietimuose. Pavyzdžiui, 2025 m. balandį APVA skelbė 8 mln. eurų kvietimą ir nurodė, kad viršijus skirtą sumą projektai būtų atrenkami konkurso būdu pagal suteikiamus balus.

Todėl vien pateikti paraišką gali neužtekti.

Ar verta skubėti pirmąją kvietimo dieną?

Ankstesnių kvietimų atveju – ne.

APVA yra ne kartą pabrėžusi, kad kompensacijos skyrimui paraiškos pateikimo minutė ar diena nesuteikė pirmenybės.

Svarbiausia buvo:

• pateikti paraišką per nustatytą terminą;
• teisingai parengti dokumentus;
• atitikti kvietimo kriterijus.

Todėl, jeigu tokia pati tvarka bus pasirinkta ir 2026 metų kvietime, daug svarbiau bus ne būti pirmam, o pateikti tinkamai paruoštą paraišką.

Kodėl ši parama gali būti ypač aktuali senesnių namų savininkams?

Lietuvoje nemažai individualių namų pastatyti tuo metu, kai pastatų energinio efektyvumo reikalavimai buvo gerokai mažesni nei šiandien.

APVA yra skelbusi, kad didžioji dalis šalies pastatų fondo yra senesnė ir pasižymi žemesniu energiniu efektyvumu.

Tokiuose namuose dažniausiai susiduriama su keliomis problemomis:

• šaltomis išorinėmis sienomis;
• nesandariais langais;
• neapšiltintu stogu;
• šaltomis grindimis;
• didelėmis šildymo sąnaudomis;
• nevienoda temperatūra skirtinguose kambariuose.

Todėl investicija į namo apvalkalą gali turėti ilgalaikį poveikį – ne tik sumažinti energijos poreikį, bet ir pagerinti gyvenimo komfortą.

Ar žmonės šia parama naudojasi?

Taip.

2025 m. rugpjūčio–rugsėjo kvietimui buvo numatyta 26 mln. eurų. Pasibaigus paraiškų teikimui APVA pranešė gavusi 872 paraiškas, kuriose prašyta apie 7,5 mln. eurų kompensacijų.

Dar anksčiau APVA skelbė, kad nuo 2022 metų šia individualių namų modernizavimo parama jau buvo pasinaudoję daugiau kaip 5 tūkst. namų savininkų.

Tai rodo, kad priemonė nėra vien teorinė – realūs gyventojai ją naudoja namų energiniam efektyvumui gerinti.

Ką verta padaryti jau dabar, nelaukiant kvietimo?

Kadangi 20 mln. eurų kvietimas planuojamas dar šiais metais, namo savininkai gali iš anksto pasitikrinti pagrindinius dalykus.

1. Patikrinkite namo paskirtį

Registrų centre pastatas turėtų būti įregistruotas kaip vieno arba dviejų butų gyvenamasis namas.

2. Patikrinkite namo baigtumą

Pagal dabartines taisykles turi būti įregistruotas 100 proc. baigtumas.

3. Pasitikrinkite energinę klasę

Senesnio namo energinio naudingumo klasė gali būti vienas svarbiausių kriterijų.

4. Įvertinkite, kur namas praranda daugiausia šilumos

Galbūt aktualiausia:

• sienos;
• langai;
• stogas;
• grindys;
• pamatai.

5. Neskubėkite pasirašyti didelių sutarčių

Galutinio 2026 m. kvietimo sąlygos dar nėra paskelbtos.

6. Sekite APVA informaciją

Kvietimas šiuo metu planuojamas 2026 metų IV ketvirtį, taigi laikotarpiu nuo spalio iki gruodžio.

20 mln. eurų – bet galutinės taisyklės dar gali pasikeisti

Šiuo metu svarbiausia informacija yra oficialiai patvirtinta APVA kvietimų plane: 2026 metų IV ketvirtį fiziniams asmenims planuojamas 20 mln. eurų kvietimas vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimui.

Tačiau APVA prie planuojamų kvietimų taip pat nurodo, kad jų datos ir sumos gali keistis.

Todėl ankstesnių kvietimų 75 Eur už kvadratinį metrą formulę, 14,5 tūkst. eurų maksimalią išmoką, B energinę klasę ir 40 proc. energijos sąnaudų sumažinimo reikalavimą šiuo metu verta laikyti stipriu orientyru, o ne dar nepaskelbto 2026 m. kvietimo garantuotomis sąlygomis.

Vis dėlto planuojantiems artimiausiu metu šiltinti namą, keisti langus, duris ar atlikti kitus energinį efektyvumą didinančius darbus ši žinia svarbi: prieš išleidžiant visą remonto biudžetą savo lėšomis verta pasitikrinti, ar dalies investicijų nebus galima susigrąžinti iš valstybės.