Jeigu dar šį rudenį planuojate keisti senus namo langus, apšiltinti fasadą, stogą, grindis ar pamatus, prieš pasirašydami sutartį su rangovais verta pasitikrinti valstybės paramos galimybes. 2026 metų IV ketvirtį planuojamas naujas kvietimas individualių gyvenamųjų namų modernizavimui, kuriam numatyta net 20 mln. eurų.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) rugpjūčio 24 d. atnaujintame plane nurodoma, kad kompensacinėms išmokoms už vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimą bus kviečiami fiziniai asmenys. Tiksli kvietimo data kol kas nepaskelbta – nurodomas laikotarpis nuo spalio iki gruodžio. APVA taip pat įspėja, kad planuojama data ir finansavimo suma dar gali keistis.

Tai ypač svarbi žinia žmonėms, kurie remontą planuoja artimiausiais mėnesiais. Ankstesniuose tos pačios priemonės kvietimuose kompensacijos buvo skiriamos langų ir durų keitimui, sienų, stogo, grindų bei pamatų šiltinimui, o maksimali išmoka siekė 14,5 tūkst. eurų.

Tačiau yra vienas svarbus „bet“ – naujojo 2026 metų kvietimo galutinės sąlygos dar nepaskelbtos. Todėl planuojant remontą dabar geriau ne manyti, kad kompensacija tikrai priklausys, o iš anksto pasiruošti ir sulaukti oficialių taisyklių.

Kas jau žinoma apie būsimą paramą?

Klausimas	Šiuo metu žinoma
Kokia bendra paramos suma?	20 mln. Eur
Kada numatomas kvietimas?	2026 m. IV ketvirtį
Kam jis skirtas?	Fiziniams asmenims
Kokiems pastatams?	Vieno arba dviejų butų gyvenamiesiems namams
Ar paraiškas jau galima teikti?	Ne
Kas administruos paramą?	APVA
Ar galutinės sąlygos paskelbtos?	Dar ne

Langų keitimas – viena iš anksčiau finansuotų priemonių

Seni, nesandarūs langai dažnai tampa viena pirmųjų vietų, kurias namo savininkai nusprendžia atnaujinti.

Ir ne be priežasties. Pro prastai izoliuojančius langus prarandama šiluma, prie jų gali jaustis šaltis, susidaryti kondensatas, o norint palaikyti komfortišką temperatūrą namuose tenka sunaudoti daugiau energijos.

Ankstesniuose individualių gyvenamųjų namų modernizavimo kvietimuose langų keitimas buvo tinkama finansuoti priemonė. APVA tarp kompensuojamų darbų taip pat įvardijo durų keitimą bei sienų, pamatų, grindų ir stogo šiltinimą.

Tačiau tai nereiškia, kad užtektų pakeisti vieną seną langą ir automatiškai gauti kompensaciją.

Iki šiol paramos esmė buvo viso pastato energinio efektyvumo pagerinimas.

Kokius darbus dar galėjo kompensuoti valstybė?

Pagal ankstesnių kvietimų sąlygas kompensacija galėjo būti siejama su šiomis priemonėmis:

• išorinių sienų šiltinimu;
• stogo šiltinimu;
• perdangos šiltinimu;
• grindų šiltinimu;
• pamatų šiltinimu;
• langų keitimu;
• išorinių durų keitimu.

Tad jeigu namui reikia ne kosmetinio fasado atnaujinimo, o rimtesnio energetinio remonto, būsimas kvietimas gali būti itin aktualus.

Kas greičiausiai nebūtų laikoma energetiniu modernizavimu?

Vien tik:

• fasado perdažymas;
• naujas dekoratyvinis tinkas be šiltinimo;
• stogo dangos pakeitimas negerinant šiluminių savybių;
• terasos remontas;
• virtuvės ar vonios remontas;
• vidaus durų keitimas;
• grindų dangos pakeitimas.

Šios priemonės savaime nepagerina viso pastato energinio efektyvumo tiek, kiek buvo reikalaujama ankstesniuose APVA kvietimuose.

Kiek pinigų buvo galima susigrąžinti?

Pagal dabar APVA skelbiamą individualių namų modernizavimo priemonės informaciją kompensacija apskaičiuojama pagal namo naudingąjį plotą.

Taikomas dydis – 75 eurai už vieną naudingojo ploto kvadratinį metrą, o didžiausia kompensacinė išmoka vienam namui ir pareiškėjui yra 14 500 eurų.

Jeigu tokia pati formulė būtų palikta būsimame 2026 metų kvietime, teoriškai sumos galėtų atrodyti taip:

Namo naudingasis plotas	Suma pagal 75 Eur/kv. m
60 kv. m	4 500 Eur
80 kv. m	6 000 Eur
100 kv. m	7 500 Eur
120 kv. m	9 000 Eur
150 kv. m	11 250 Eur
180 kv. m	13 500 Eur
194 kv. m ir daugiau	iki 14 500 Eur pagal dabartinę maksimalią ribą

Svarbu: tai nėra jau patvirtinti būsimo kvietimo dydžiai. Jie pateikiami pagal šiuo metu galiojančią ankstesnių projektų tvarką. Naujo 20 mln. eurų kvietimo finansavimo formulė paaiškės paskelbus jo sąlygas.

100 kv. m namui – 7 500 eurų?

Pagal dabar taikomą 75 Eur už kvadratinį metrą formulę – taip.

100 kv. m naudingojo ploto namui apskaičiuota kompensacija būtų:

100 × 75 Eur = 7 500 Eur.

150 kv. m namui:

150 × 75 Eur = 11 250 Eur.

Tačiau tai nėra principas „išleidau 10 tūkst. eurų langams – valstybė grąžino 7 500“.

Ankstesnėje sistemoje išmokos dydis buvo siejamas su namo naudinguoju plotu ir pasiektu energiniu rezultatu, o ne su vieno konkretaus lango ar šiltinimo medžiagų sąskaita.

Vien pakeisti langus gali neužtekti

Tai vienas svarbiausių dalykų žmonėms, kuriuos sudomina žinia apie kompensuojamą langų keitimą.

Ankstesniuose kvietimuose atnaujintas namas turėjo:

• pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę;
• skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Tokius reikalavimus APVA taikė ir ankstesniems individualių namų renovacijos projektams.

Todėl senam, energetiškai neefektyviam namui gali neužtekti vien pakeisti langus.

Gali tekti derinti kelias priemones, pavyzdžiui:

langai + sienų šiltinimas + stogo šiltinimas.

Arba:

langai + perdangos šiltinimas + grindų šiltinimas.

Kokio darbų komplekso reikia konkrečiam namui, gali padėti nustatyti energinio naudingumo specialistas.

Namo šiltinimui parama gali būti kur kas svarbesnė nei langams

Langų keitimas yra aiškus ir lengvai suprantamas darbas, tačiau senesniuose namuose didelę reikšmę gali turėti visas pastato apvalkalas.

Jeigu namas:

• turi neapšiltintas sienas;
• šaltą stogą ar palėpę;
• neizoliuotas grindis;
• neapšiltintus pamatus;
• senus langus,

vien nauji langai visų šilumos nuostolių problemos neišspręs.

Todėl valstybės remiamo modernizavimo tikslas yra ne atskirų elementų pakeitimas, o bendras energijos poreikio sumažinimas.

Fasado šiltinimas: kada galima tikėtis kompensacijos?

Jeigu fasadas tiesiog perdažomas, tai energetinio efektyvumo beveik nekeičia.

Visai kita situacija – kai kartu:

1. sienos apšiltinamos;
2. sutvarkomi šalčio tiltai;
3. atliekama nauja fasado apdaila.

Tokiu atveju pagrindinis darbas yra sienų šiltinimas, o fasado apdaila tampa viso proceso dalimi.

Būtent sienų šiltinimas ankstesniuose APVA kvietimuose buvo įvardijamas tarp kompensuojamų energinio efektyvumo priemonių.

O kaip dėl stogo?

Situacija panaši.

Jeigu žmogus tik pakeičia senas čerpes ar skardą nauja danga, tai dar nebūtinai reiškia energetinę renovaciją.

Tačiau jeigu kartu:

• storinamas šiltinimo sluoksnis;
• šiltinamos konstrukcijos;
• izoliuojama perdanga;
• sumažinami šilumos nuostoliai,

tokie darbai jau gali būti energetinio modernizavimo dalis.

Ankstesniuose kvietimuose stogo šiltinimas taip pat buvo kompensuojama priemonė.

Grindys ir pamatai – dažnai pamirštama namo dalis

Senesniuose namuose žmonės dažnai pirmiausia galvoja apie langus ir sienas, tačiau šaltos grindys taip pat gali būti komforto ir energinių nuostolių problema.

APVA ankstesniuose kvietimuose kompensuojamų priemonių sąraše buvo nurodžiusi ir:

• grindų šiltinimą;
• pamatų šiltinimą.

Todėl planuojant kapitalinį senesnio namo remontą verta vertinti visą pastatą, o ne tik labiausiai matomas jo dalis.

Kuriems namams tokia parama skirta?

Pagal iki šiol galiojusią individualių namų modernizavimo priemonę dėl paramos galėjo kreiptis fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys:

• vieno buto gyvenamosios paskirties namą;
• dviejų butų gyvenamosios paskirties namą.

APVA šiuo metu taip pat nurodo, kad mėgėjų sodų paskirties pastatų modernizavimui ši priemonė netaikoma.

Todėl svarbu ne vien tai, kaip pastatas naudojamas realybėje.

Svarbi ir oficiali jo paskirtis Nekilnojamojo turto registre.

Gyvenate sodo name? Patikrinkite Registrų centro duomenis

Tai ypač aktualu žmonėms, kurie sodo bendrijose esančiuose pastatuose gyvena nuolat.

Jeigu pastatas vis dar oficialiai registruotas kaip mėgėjų sodo pastatas, pagal dabartinę šios priemonės tvarką finansavimas jam nėra skiriamas.

Todėl prieš planuojant paraišką verta pasižiūrėti ne tik namo energinę klasę, bet ir jo paskirtį.

Kodėl antraštėje sakome „palaukite“?

Ne todėl, kad bet kokį remontą dabar reikėtų sustabdyti.

Svarbiausia priežastis kita – naujojo 20 mln. eurų kvietimo galutinės taisyklės dar nėra paskelbtos.

Todėl žmogus, kuris šiandien nuspręstų išleisti, pavyzdžiui:

• 12 000 Eur sienų šiltinimui;
• 6 000 Eur langams;
• 8 000 Eur stogo šiltinimui,

neturėtų automatiškai manyti, kad vėliau dalis šių pinigų bus grąžinta.

Būtina žinoti:

• nuo kada patirtos išlaidos bus laikomos tinkamomis;
• kokie darbai bus finansuojami;
• kokius energinius rodiklius reikės pasiekti;
• kokius dokumentus reikės turėti;
• iki kada reikės užbaigti projektą.

Šie atsakymai bus aiškūs paskelbus oficialų kvietimą.

Ankstesniuose kvietimuose remontą buvo galima pradėti ir anksčiau

Yra ir svarbi detalė, dėl kurios nebūtina kategoriškai teigti, kad iki kvietimo „negalima nė piršto pajudinti“.

Pavyzdžiui, 2025 m. kvietime APVA nurodė, kad projektai galėjo būti pradėti įgyvendinti ir iki kvietimo paskelbimo, tačiau buvo taikoma konkreti tinkamų išlaidų datos sąlyga.

Tačiau ar tokia pati taisyklė bus palikta 2026 metų IV ketvirčio kvietime, šiuo metu dar nėra patvirtinta.

Todėl saugiausias sprendimas – prieš darbus įvertinti riziką, o prieš tikintis kompensacijos sulaukti naujo kvietimo taisyklių.

Ką verta daryti jau dabar?

Laukti kvietimo nereiškia nieko nedaryti.

Priešingai – šiuos kelis mėnesius galima panaudoti pasirengimui.

1. Pasitikrinkite namo dokumentus

Svarbu žinoti:

• kokia registruota pastato paskirtis;
• koks jo naudingasis plotas;
• ar sutvarkyti statybos baigtumo dokumentai;
• kam priklauso nuosavybė.

2. Išsiaiškinkite dabartinę energinę klasę

Jeigu sertifikatas yra senas arba jo apskritai nėra, verta pasidomėti pastato energinio naudingumo vertinimu.

3. Susirašykite planuojamus darbus

Pavyzdžiui:

Planuojamas darbas	Ar buvo finansuojamas ankstesniuose kvietimuose?
Langų keitimas	Taip
Lauko durų keitimas	Taip
Sienų šiltinimas	Taip
Stogo šiltinimas	Taip
Grindų šiltinimas	Taip
Pamatų šiltinimas	Taip
Virtuvės remontas	Ne
Vonios remontas	Ne
Fasado perdažymas be šiltinimo	Ne kaip savarankiška energetinė priemonė
Terasos įrengimas	Ne

4. Pasidomėkite preliminariomis kainomis

Turint kelis rangovų pasiūlymus bus daug lengviau suprasti, kokio dydžio investicijos reikės net ir gavus kompensaciją.

5. Nevertinkite paramos kaip viso remonto apmokėjimo

Net ir 14,5 tūkst. eurų maksimali ankstesnė kompensacija nebūtinai padengtų visą kapitalinio namo modernizavimo kainą.

Reikia numatyti ir nuosavų lėšų.

Nuo 2026 metų atsirado ir vienas palengvinimas

APVA skelbia, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. atnaujinant individualų namą pagal šią paramos priemonę, siekiant B energinio naudingumo klasės sertifikato, nebėra privalomi faktiniai pastato sandarumo matavimai, jeigu eksperto skaičiavimai atitinka nustatytus reikalavimus.

Agentūros skaičiavimu, dėl šio pokyčio gyventojas gali sutaupyti iki maždaug 250 eurų, o sertifikavimo procedūra gali tapti paprastesnė.

Ar verta keisti langus vien dėl kompensacijos?

Ne.

Jeigu dabartiniai langai geri, sandarūs ir energetiškai efektyvūs, keisti juos vien dėl galimos valstybės paramos būtų nelogiška.

Visai kita situacija, jeigu:

• langai kelių dešimtmečių senumo;
• pro juos pučia;
• konstrukcijos deformuotos;
• ant langų nuolat kaupiasi kondensatas;
• rėmai pažeisti;
• energinio efektyvumo specialistas nustato, kad jų pakeitimas reikšmingai prisidėtų prie namo energinės klasės gerinimo.

Tada langų keitimas gali tapti viena viso modernizavimo projekto dalių.

Ar pirmas pateikęs paraišką gauna pinigus pirmas?

Nebūtinai.

Ankstesniuose individualių namų modernizavimo kvietimuose finansavimas nebuvo grindžiamas principu „kas pirmesnis – tas gudresnis“.

Jeigu prašoma suma viršydavo kvietimui skirtą finansavimą, galėjo būti taikomas paraiškų vertinimas pagal nustatytus kriterijus.

Todėl daug svarbiau pasirūpinti, kad paraiška būtų teisinga ir atitiktų visas sąlygas, nei desperatiškai bandyti ją pateikti pirmą kvietimo minutę.

Svarbiausia – nesupainioti remonto su renovacija

Valstybės parama individualių namų modernizavimui nėra skirta tam, kad savininkas tiesiog atsinaujintų būstą.

Pagrindinė logika – mažesnis energijos vartojimas.

Todėl labai paprasta atskirti:

Kosmetinis remontas:
gražesnis namas.

Energetinis modernizavimas:
šiltesnis, efektyvesnis ir mažiau energijos naudojantis namas.

Būtent antrajam variantui ir skirta ši paramos priemonė.

20 mln. eurų kvietimas numatomas dar šiemet

Šiuo metu oficialiai žinoma, kad 2026 metų IV ketvirtį individualių vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų modernizavimui planuojama skirti 20 mln. eurų, o pareiškėjai bus fiziniai asmenys. APVA nurodo, kad kvietimų datos ir sumos dar gali būti tikslinamos.

Iki šiol analogiškuose kvietimuose valstybė kompensavo langų ir durų keitimą, sienų, pamatų, grindų bei stogo šiltinimą, o maksimali kompensacija siekė 14,5 tūkst. eurų.

Todėl jeigu tokį remontą planuojate artimiausiu metu, verta prisiminti vieną paprastą taisyklę: prieš investuodami dešimtis tūkstančių eurų, pirmiausia patikrinkite paramos sąlygas.

Kartais kelių savaičių ar mėnesių skirtumas gali lemti, ar visą namo atnaujinimo sąskaitą teks apmokėti patiems, ar dalį investicijų bus galima susigrąžinti.