Šiuolaikinėje architektūroje betonas jau seniai peržengė konstrukcinės medžiagos ribas. Jo faktūra, natūrali spalva ir autentiškas paviršius tapo estetine vertybe, kurią architektai sąmoningai palieka matomą tiek visuomeniniuose, tiek gyvenamuosiuose pastatuose. Betonas šiandien vertinamas ne tik dėl tvirtumo ar ilgaamžiškumo – jis tapo medžiaga, gebančia perteikti architektūrinę idėją, sukurti pastato charakterį ir pabrėžti jo ryšį su aplinka.
Vis dėlto net ir kokybiškai išlietas architektūrinis betonas retai būna visiškai vientisas. „Skirtingi liejimai, klojinių žymės, spalviniai netolygumai, oro pūslelės ar remonto vietos gali pakeisti pirminį architekto sumanymą. Todėl vis dažniau ieškoma sprendimų, leidžiančių išsaugoti natūralų betono grožį, kartu suteikiant jam estetinį vientisumą ir ilgalaikę apsaugą“, – teigia Karolis Četrauskas, įmonės „Probetonas“, mūsų šalyje atstovaujančios KEIM, vadovas.
Mineralinių KEIM sistemų idėja – ne paslėpti betoną po storu dažų sluoksniu, o išsaugoti jo autentiškumą, tekstūrą ir natūralų charakterį, kartu suteikiant ilgalaikę apsaugą bei plačias dizaino galimybes.
Ne uždengti, o išryškinti betono grožį
Skirtingai nuo įprastų dažų, KEIM Concretal-Lasur yra pusiau skaidri mineralinė lazūra, kuri neuždengia natūralios betono tekstūros. Po padengimo išlieka matomas betono reljefas, klojinių piešinys, poros ir medžiagos struktūra, tačiau paviršius tampa vizualiai vientisesnis ir estetiškesnis.
„Tai ypač svarbu architektūriniam betonui, kur kiekviena detalė – nuo paviršiaus faktūros iki subtilių spalvinių niuansų – yra ne defektas, o architektūrinės idėjos dalis. KEIM Concretal-Lasur leidžia koreguoti paviršių nepaslepiant pačios medžiagos, todėl išlieka autentiškas mineralinio betono charakteris“, – sako K. Četrauskas.
Vienas didžiausių KEIM Concretal-Lasur privalumų – universalumas. Nors ši mineralinė lazūra dažniausiai siejama su architektūrinio betono spalvinių netolygumų suvienodinimu, jos galimybės yra gerokai platesnės. Sistema leidžia ne tik subtiliai pakoreguoti natūralų betono atspalvį, bet ir visiškai pakeisti jo spalvinį charakterį, kartu išsaugant matomą betono tekstūrą. Tai reiškia, kad tas pats betoninis fasadas gali išlaikyti savo autentišką paviršių, tačiau įgyti visiškai kitokią architektūrinę išraišką.
KEIM Concretal-Lasur sistema sudaryta iš KEIM Concretal-Lasur, KEIM Concretal-Base ir KEIM Concretal-Fixativ, kuriuos galima maišyti įvairiomis proporcijomis. „Keičiant skiedimo santykį reguliuojamas ne tik spalvos intensyvumas, bet ir dangos dengiamumas.
Kuo labiau lazūra skiedžiama, tuo skaidresnis tampa sluoksnis ir tuo ryškiau atsiskleidžia natūrali betono faktūra, poros bei klojinių paliktas piešinys. Tokiu būdu galima pasiekti subtilų, architektų vertinamą efektą – betonas įgauna naują spalvą, tačiau nepraranda savo autentiškumo“, – teigia K. Četrauskas.
Kaip KEIM Concretal-Lasur padeda išsaugoti natūralią betono tekstūrą ir kartu apsaugoti paviršių – žiūrėkite vaizdo įraše.
Mineralinė technologija, tampanti betono dalimi
Didžiausias KEIM mineralinių dangų išskirtinumas slypi jų veikimo principe. Įprasti dažai prie paviršiaus prilimpa mechaniškai ir sudaro plėvelę, kuri laikui bėgant gali skilinėti, luptis ar atsisluoksniuoti. KEIM silikatinės dangos veikia visiškai kitaip. Jose esantis kalio vandens stiklas chemiškai reaguoja su mineraliniu betono pagrindu. Šis procesas vadinamas silikatizacija.
„Silikatizacijos metu susidaro netirpus mineralinis ryšys tarp dangos ir betono, todėl dažų sluoksnis tampa ne atskira plėvele, o pačio paviršiaus dalimi. Dėl to danga pasižymi išskirtiniu ilgaamžiškumu, nesilupa, nesutrūkinėja ir išlaiko natūralų mineralinį paviršiaus vaizdą“, – pasakoja įmonės „Probetonas“ vadovas.
Betono ilgaamžiškumą lemia ne tik jo stiprumas, bet ir gebėjimas efektyviai valdyti drėgmę. KEIM Concretal-Lasur pasižymi labai dideliu vandens garų pralaidumu ir mažu vandens įgeriamumu. Lietaus vanduo sunkiai prasiskverbia į betoną, tačiau konstrukcijoje susikaupusi drėgmė gali laisvai pasišalinti. Dėl to fasadas po lietaus greičiau išdžiūsta, sumažėja užšalimo ir atšilimo ciklų daroma žala, mažėja biologinės taršos tikimybė, o konstrukcija ilgiau išlaiko savo technines savybes.
Šis drėgmės balansas yra viena svarbiausių ilgalaikės betono apsaugos sąlygų ir leidžia išsaugoti ne tik estetinę, bet ir konstrukcinę fasado kokybę.
Betono kosmetika – kai defektai tampa nematomi
Net ir kruopščiai išlietas architektūrinis betonas gali turėti spalvinių skirtumų, oro pūslelių, klojinių žymių ar remonto vietų. „Tokie paviršiai dažnai neatitinka architektų keliamų estetinių reikalavimų. KEIM Concretal-Lasur leidžia šiuos netolygumus subtiliai suvienodinti nepaslepiant pačios medžiagos.
Dėl pusiau skaidrios struktūros išlieka matoma natūrali betono tekstūra, o atrodo paviršius taip, tarsi toks būtų buvęs nuo pat liejimo pradžios. Neatsitiktinai profesionalai šią technologiją vadina betono kosmetika – ji ne maskuoja betoną, o padeda atskleisti jo tikrąjį grožį“, – teigia K. Četrauskas.
Norint išgauti ilgaamžį ir estetišką rezultatą, itin svarbus tinkamas pagrindo paruošimas. Paviršius turi būti tvirtas, sausas, švarus ir be sukibimą mažinančių medžiagų – dulkių, cemento pienelio, alyvų, riebalų ar senų nesuderinamų dangų.
„Renovuojant seną betoną būtina pašalinti atmosferos teršalus, biologinę taršą, nestabilias dangas, o pažeistas vietas suremontuoti mineralinėmis remonto medžiagomis. Svarbu žinoti, kad sistema nėra skirta horizontaliems ar nuožulniems paviršiams, kurie nuolat veikiami atmosferos poveikio. Tokiose vietose dėl ilgalaikio vandens poveikio būtina rinktis kitus apsauginius sprendimus“, – sako „Probetonas“ vadovas.
Architektūrai, kuri išlieka
Architektūrinis betonas – tai ne tik konstrukcinė medžiaga, bet ir kūrybinė išraiškos priemonė. Todėl jo apsauga neturėtų slėpti medžiagos prigimties, o padėti ją atskleisti. KEIM Concretal-Lasur leidžia vienu metu spręsti kelis uždavinius – suvienodinti paviršių, pakeisti jo spalvinį charakterį, išsaugoti natūralią tekstūrą ir užtikrinti ilgalaikę apsaugą.
Galimybė reguliuoti dangos dengiamumą keičiant skiedimo santykį suteikia architektams išskirtinę kūrybinę laisvę – nuo vos juntamos spalvinės korekcijos iki drąsių architektūrinių sprendimų, visuomet išlaikant gyvą ir autentišką betono paviršių.
Kai technologija tarnauja medžiagai, o ne ją paslepia, betonas išlieka toks, kokį jį matė architektas – tikras, natūralus ir išraiškingas.
