53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
230 kv.m atostogų namai Palangoje: pajūrio pojūčių paletė

230 kv.m atostogų namai Palangoje: pajūrio pojūčių paletė

Kurdamos interjerą Lietuvos pajūryje, netoli kopų ošiančiame pušyne, pastatytame vilniečių šeimos atostogų name projekto autorės stengėsi perteikti šioje vietoje tvyrantį ramybės, tylos, lėto buvimo su brangiausiais žmonėmis jausmą. Interjerui dekoruoti jos rinkosi kuo natūralesnes išraiškingos faktūros apdailos medžiagas ir pritaikė išskirtinius spalvinius derinius, primenančius smėlį, jūros išplautus ir nuglūdintus akmenėlius, lentų takelius per kopas, smilgas, pušis, bangas ir vėją.

Objekto dosjė:

Tipas – namas su mansarda Palangos pušyne.

Plotas – 230 m².

Gyvenamoji erdvė: 1 aukštas – gyvenamoji erdvė ir 2 svečių kambariai, 2 aukštas – 4 miegamieji.

Šeimininkai – penkių asmenų šeima.

Paskirtis – atostogų namai prie jūros.

Architektūrinės dalies ir eksterjero autoriai – architektai Mindaugas Dainius ir Tomas Knieža (UAB „Baltijos regiono projektai“).

Interjero projekto autorės – architektės Miglė Šalnaitė ir Jūratė Norkutė.

A. Narmonto nuotr.

Erdvaus atostogų namo, pastatyto netoli kopų ir jūros, gražiame Palangos pušyne, kuriame, kaip sako vietiniai, „oras visada šilkinis“, interjero koncepcija kilo labai natūraliai – iš aplinkos, kurioje pastatytas namas. Buvo siekiama, kad tiek jo eksterjeras, tiek vidinės erdvės įsilietų į sklypą supančią natūralią aplinką, su ja „susigyventų“, čia pritaptų ir atskleistų išskirtinę šios vietos nuotaiką. Pasitarus su šeimininkas buvo pasirinktas nuo tradicinės architektūros nenutolęs dvišlaitis švediško tipo vieno aukšto namas su mansarda, jo projektą sukūrė bendrovės „Baltijos regiono projektai“ architektai Mindaugas Dainius ir Tomas Knieža. Skandinavišką pastato stilių pabrėžė santūrios pastato formos, natūralių apdailos medžiagų – medžio ir akmens – derinys, ramus, su aplinka susiliejantis koloritas. Siekiant suteikti pastatui savitumo ir išskirtinumo, šeimininkams kilo idėja papuošti eksterjerą ažūriniais medžio raižiniais. Šiai idėjai įgyvendinti buvo pakviestas žinomas menininkas Marius Jonutis, pasiūlęs gražią mintį namo fasadą puošiančiuose ažūriniuose raižiniuose atgaivinti legendą apie Eglę, žalčių karalienę.

A. Narmonto nuotr.

Originali idėja

Namo fasadą puošiantys menininko Mariaus Jonučio raižiniai ne tik atrodo originaliai – jų ornamentuose galima įskaityti kelias frazes iš „Eglės, žalčių karalienės“: „Nors labai čia keista, bet drauge ramu“ ir „Saulėje sužibus žais ji vandenim, Baltija rami bus, kol tu su manim“. Šie žodžiai atitinka kuriamą kopų ir pajūrio nuotaiką, išryškina šeimininkams svarbią meilės ir bendrystės idėją.

A. Narmonto nuotr.

Priešais namą įrengtą didžiulę į pušyną atsuktą terasą puošia įspūdingi rutulio formos šviestuvai. Y Ypač gražiai jie atrodo vakare – kaip maži „nusileidę mėnuliai“.

Kai kuriuos interjero sprendimus padiktavo namo architektūra ir stiliaus ypatumai. Išskirtinį įspūdį kuria atidengti stogo konstrukciniai elementai – medinės sijos, pabrėžiančios medinio namo jaukumo ir šilumos pojūtį. Tokį įspūdį sustiprina ir balintos stogo šlaitų apdailos lentelės bei grindys – esminis interjero jausmą kuriantis elementas. Projekto autorės šiam namui parinko natūralias medines grindis: jų atspalvis ir unikalios faktūros paviršius primena kopų takelius – pilkšvus, nuplautus lietaus, nuglostytus vėjo ir kopų smėlio, per kuriuos taip malonu eiti basomis.

Šiuos pojūčius atkartoja ir sienų spalvinė gama – jauki pastelinė rusvų atspalvių paletė, kai kur – ryškesnė ir sodresnė, vizualiai pagilinanti erdvę.

A. Narmonto nuotr.

Architektės pataria

Kiekvienoje erdvėje svarbu suprojektuoti kelias apšvietimo grupes, galinčias skleisti skirtingą nuotaiką. Nepamirškite toršerų šviesos – aukšti ar žemi, pastatyti ant staliukų ar grindų, jie sukuria vidutinio aukščio šviesos srautą. Skirtingai negu apšvietimas nuo lubų, tokia šviesa labai jauki ir paslaptinga.

A. Narmonto nuotr.

Name vyrauja santūrus prigesintų natūralių gamtos atspalvių koloritas. Projekto autorių teigimu, interjere turi būti suderinta kompozicija ir proporcijos, kontrastai, akcentai, pauzės ir pusiausvyra, todėl kai kur atsiranda sodrių (netgi juodų) spalvų, o kiti elementai tampa tik „tyliu“ fonu.

A. Narmonto nuotr.

Originali idėja

Svetainėje dėmesį atkreipia ir originalus šviestuvas, tarsi spindintys lašeliai kuriantis paslaptingą atmosferą vakare, ir stilizuoti, atradę vietą ant centrinės svetainės sienos, M. Jonučio darbai, subtiliai pakartojantys namo eksterjere pasakojamą legendą.

Projektuojant namo interjerą buvo svarbu ne tik estetiniai sprendimai – ne mažiau pabrėžiamas ir gyvenamosios erdvės funkcionalumas, praktiškumas ir komfortas. Juk tai – atostogų namai, kuriuose šeimininkų neturėtų trikdyti kasdieniai buitiniai rūpesčiai. Dėl šios priežasties buvo svarbu tinkamai suplanuoti bendrojo kambario erdves – kiekvienai zonai suteikti konkrečią paskirtį. Pagrindinis atostogų namo dėmesys atiteko svetainei, įrengtai po aukšta atvira stogo erdve. Poilsio zona su stilingais, kokybiškais minkštaisiais baldais nukreipta į didelius, iki pat pastogės nusitęsiančius langus, už kurių atsiveria vaizdas į terasą, vidinį kiemą ir pušyną už jo.

Tolėliau, po antrojo aukšto perdanga, suprojektuota lakoniška, tačiau funkcionali virtuvė, o greta jos įkomponuotas didelis valgomojo stalas, prie kurio patogiai susėsti telpa visi gausios šeimos nariai. Interjero autorės stengėsi visame interjere išsaugoti lengvumo, laisvės, ramybės nuotaiką, todėl ir virtuvės zonoje vengė „buitiškumo“: atsisakė pakabinamųjų spintelių ir akcentavo langų juostas, įrengė virtuvės „salą“ su pusryčių zonai skirtu baro tipo paviršiumi, o buitinę techniką sumontavo palei sieninėje spintoje su baltais blizgaus paviršiaus fasadais.

A. Narmonto nuotr.

Bendrojo kambario centre suformuotas laiptinės kubas iš vyraujančios spalvinės gamas išskirtas gilesniu rudu atspalviu.

A. Narmonto nuotr.

Virtuvę nuo valgomojo skiria ypač funkcionali dvipusė „sala“ su patogiu maisto ruošimo paviršiumi ir talpiai konteineriais vienoje pusėje ir lakonišku baro staliuku bei lentynomis – kitoje.

A. Narmonto nuotr.

Minimalistinio dizaino, stilingi ir kokybiški valgomojo baldai harmoningai įsilieja į bendrojo kambario aplinką ir pabrėžia natūralumo, lengvumo ir ramybės idėją.

A. Narmonto nuotr.

Projekto autorės Miglė Šalnaitė ir Jūratė Norkutė: „Dėl medinės skandinaviškos architektūros ir namo vietos – pušyno, kopų, vėjuotos jūros ir švelnaus oro – šiame interjere labai tiko naudoti malonių liesti paviršių medžiagas: vaikštant basomis po jaukiai nelygias grindis, liečiant švelniai nuglūdintą natūralų medį su vos juntamomis rievėmis, aksominį ar lininį audinį, nejučia suaktyvinami lytėjimo receptoriai, tarsi pažadinantys pojūčius. Jei norime, kad pailsėtų protas, reikia leisti skleistis jausmams“.Be bendrojo kambario, pirmajame aukšte įrengti dar du miegamieji, skirti abiejų šeimininkų tėvams. Interjerą projektavusios architektės prisimena, su kokia meile ir pagarba namo šeimininkai kartu planavo šių kambarių interjerą, stengdamiesi, kad jie atitiktų tėvų poreikius, įpročius ir vertybes. Virš šių kambarių durų atsirado raižyti tų miestų, iš kurių kilę abiejų šeimininkų tėvai, simboliai. Deja, kiti suplanuoti elementai – nuotraukos, restauruoti vaikystės baldai ir detalės – dar nebuvo pasiruošę fotosesijai.

Ne mažiau dėmesio skirta ir trijų šeimininkų vaikų kambariams, įrengtiems antrajame namo aukšte. Kiekvienas jų buvo kuriamas individualiai, atsižvelgiant į vaikų amžių, pomėgius, charakterio savybes. Šeimininkams buvo labai svarbu, kad kiekvienas šio namo gyventojas turėtų savo, tik jam priklausančią vietą, kur gera, patogu ir miela. Ne atsitiktinai viename kambarių atsirado didžiulis stilizuotas sparnus išskleidusio paukščio siluetas, kitame – lengvas ir svajingas pienės pūkas, o dar kitame – laivo denį primenanti lova, dekoruota jūrinėmis virvėmis.

Šeimininkams buvo labai svarbu, kad kiekvienas šio namo gyventojas turėtų savo, tik jam priklausančią vietą, kur jam gera, patogu, miela, tad vaikų kambariuose atsirado originalių ir neįprastų dekoro detalių.

A. Narmonto nuotr.

Miegamuosiuose, siekiant sukurti jaukumo pojūtį, buvo naudojami tapetai – pereinamas jų koloritas taip pat turi aliuzijų į banguojančią jūrą.

A. Narmonto nuotr.

Nusižiūrėk idėją

Abiejų šeimininkų tėvams įrengtus atskirus miegamuosius žymi miestų, iš kurių jie kilę, raižyti simboliai, įkomponuoti virš durų. Taip subtiliai sukuriama nuoroda į gimtąsias vietas ir pabrėžiama šeimos istorijos ir tęstinumo reikšmė.

A. Narmonto nuotr.

Ne tik praktiškas baldas, bet ir originalus žaidimų elementas – laivo denį, dekoruota jūrinėmis virvėmis, primenanti lova, po kuria suprojektuoti stalčiai daiktams susidėti.

A. Narmonto nuotr.

Pastelinio kolorito tapetai su didžiuliu pienės pūko atvaizdu kambaryje sukuria svajingą, lengvą atmosferą.

Antrajame namo aukšte suprojektuotas ir šeimininkų miegamasis. Jam įrengti buvo paskirtas kambarys su balkonu ir atskiru vonios kambariu. Šiame kambaryje vyrauja ramus, pastelinis koloritas, parinkti santūrių pilkšvų spalvų, švelniai suapvalintų formų baldai, padedantys kurti jaukią, ramią kambario atmosferą. Vieninteliu aktyviu elementu šiame kambaryje tampa priešais lovą pakabintas sieninis šviestuvas – uždegtas jis atrodo kaip savotiškas saulės simbolis, be to, subtiliai pabrėžia erdvės simetriją. Prie pilkšvo kolorito derinamos minimalios burgundiško vyno spalvos detalės – užuolaidos, subtilūs lovos tekstilės raštai, dekoratyvinės pagavėlės. Šis atspalvis nuosekliai pereina ir į greta šeimininkų miegamojo įrengtą dušo kambarį. Jam dekoruoti parinktas vienas ryškesnis akcentas – labai jaukios, kokybiškos raštuotos plytelės, į kurias niekada nenusibosta žiūrėti. Dėmesį patraukia subtilus jų paviršiaus pustonių žaismas ir vos pastebimi raštai.

A. Narmonto nuotr.
A. Narmonto nuotr.

Dizaino sprendimas

Projekto autorės pasakojo savo kuriamuose objektuose mėgstančios idėją perteikti ne tiesmukai, o asociatyviai, per užuominas. Pavyzdžiui, netaisyklingo ovalo praustuvo forma primena pajūrio akmenį, o tamsi laiptinės sienos spalva iš tiesų yra taikyta pagal vieną iš pušų žievės atspalvių.

A. Narmonto nuotr.

Apskritas sieninis šviestuvas uždegtas tampa vieninteliu aktyviu ramaus kolorito šeimininkų miegamojo elementu.

A. Narmonto nuotr.

Interjero detalės buvo kuriamos ne tiesmukai, o asociatyviai – blankių raštų plytelės projekto autorėms kėlė minčių apie fosilijas, o netaisyklingo ovalo praustuvo forma – pajūrio akmenį.

Antrajame namo aukšte įrengtas ir atskiras vonios kambarys, skirtas trims šeimininkų vaikams. Čia buvo numatyta įrengti ne tik vonią, bet ir dušo kabiną. Tiesa, projekto autorės pasakojo, kad dėl gana sudėtingos šios patalpos erdvės po šlaitu teko nemažai pasukti galvą kuriant funkcionalų ir patogų naudoti kambario interjerą. Situaciją labai pataisė sumontuotas stoglangis, pro kurį į patalpą patenka šviesa, o rytais – ir saulės spinduliai. Ne atsitiktinai po šiuo stoglangiu buvo numatyta vieta svarbiausiam šio kambario elementui – čia įrengta vonia. Greta jos sumontuota praustuvo spintelė su veidrodžiu, o kitoje kambario pusėje, kur lubų aukštis didžiausias, įrengta dušo kabina.

Sudėtingą vaikų vonios patalpos formą „gelbsti“ stoglangis, įleidžiantis šviesos, rytinės saulės spindulių ir vizualiai praplečiantis erdvę.

A. Narmonto nuotr.
A. Narmonto nuotr.
A. Narmonto nuotr.

Pilko fono, balto paviršiaus keraminės plytelės su mėlynais ornamentais dera prie namo spalvinės koncepcijos.

Mano išsaugoti straipsniai