Akmeninis lauko židinys gali tapti tikra kiemo pažiba, prie kurios vasaros vakarais sugužėtų šeima ir draugai. Tačiau nusprendę įsirengti lauko židinį pirmiausia turėtų pasukti galvą apie detales, kurios ateityje gali lemti ne tik estetinį vaizdą ir patogumą, bet ir naudojimą.
Akmenų reikia daugiau
Pirmiausia, apie ką reikia pagalvoti planuojantiems mūryti akmeninį lauko židinį, yra akmenys. Nors lauko židinius mūrijantys meistrai dažnai atvykę į objektą randą krūvą akmenų, kurių pririnko patys šeimininkai, labai dažnai dėl savo savybių jie yra visiškai netinkami darbui.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad labai dažnai akmenys, kurių būna pririnkę patys šeimininkai, būna nevisai tinkami dėl savo sudėties, rievėtumo. Tarkime, pačiam sodybos ar namo savininkui akmuo gali atrodyti visiškai tinkamas, tačiau jame gali būti sunkiai pastebimų mikroįtrūkimų, kurie lemia, jog skaldant akmenį, jis tiesiog sutrupa. Dėl šios priežasties mūrijant lauko židinį patartina turėti daugiau akmenų, nei reikia iš pirmo žvilgsnio“, – teigia meistras Mindaugas Balčiūnas.
Pasak jo, nors pigiausias variantas prisirinkti akmenų pačiam, dažniausia jis atsisuka prieš patį šykštuolį, nes pradėjus skaldyti akmenis ir supratus, kad jie netinkami, vis vien reikia važiuoti ir akmenis pirkti.
Kitas meistras Artūras Lažinskas pastebi, kad nemažesnę reikšmę užsakovai teikia dizainui ir akmenų spalvai. Tiesa, pastarąją atitaikyti taip, kad būtų pakankamas kiekis akmenų, nėra taip ir paprasta. Tai dar viena priežasčių, kodėl laiko taupymo sumetimais dažnai kreipiamasi į specializuotus tiekėjus.
Beje, patys netinkamiausi akmenys mūrijant lauko židinį yra kalkiniai. Tuo tarpu idealiu atveju derėtų rinktis granitą. Be to, išsirinkus akmenis reikėtų pagal formules paskaičiuoti ir trauką – tai vienas iš pagrindinių techninių lauko židinio mūrijimo aspektų.
Bijoti vakarų vėjo
Daugelis reikalavimų lauko židinio vietai yra standartinės priešgaisrinės saugos ir tiesiog sveiko proto taisyklės. Pavyzdžiui, mintis statyti lauko židinį netoli ar netgi po medžiais, turbūt kiltų ne daug kam. Tiesa, yra vienas pagrindinis reikalavimas, specifiškas būtent lauko židiniui.
„Dažniausiai Lietuvoje pučia vėjai iš vakarų, todėl renkant vietą židiniui reikia galvoti ir apie tai, kur bus židinio anga. Tiesioginis vėjas į ją pūsti neturėtų, todėl patartina židinio angą įrengti ne vakarų pusėje. Kitu atveju reikės montuoti ir židinio dureles arba slankiojančias sistemas, apsaugančias nuo vėjo“, – pataria M. Balčiūnas.
Tiesa, dažnai lauko židinius gyventojai įsirengia pavėsinėse, todėl su vėjo problema nesusiduria.
„Patarčiau, kad erdvė, kurioje planuojama mūryti lauko židinį jau būtų betonuota arba būtų betonuojama prieš mūrijant. Tiesiog taip prailgėtų sezonas, kurio metu galėtumėte mėgautis židinio teikiamu jaukumu“, – sako A. Lažinskas.
Smulkmenos ateičiai
Nors pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti mūrijant akmeninį lauko židinį, pakankamai aiškūs, velnias slypi detalėse.
„Pakurą rekomenduočiau mūryti iš šamotinių plytų. Kitas variantas – dėti ketaus kapsulę, tačiau jei židinys bus prastai sumūrytas ir kaupsis drėgmė, ketaus kapsulė gali suskilinėti. Taip nutinka retai, tačiau nutinka“, – sako M. Balčiūnas.
Be to, mėgstantiems kepti mėsą derėtų pagalvoti apie galimybę įsirengti ispaniško tipo lauko židinį, kuris leistų vienu metu ir čirškinti mėsą ir mėgautis liepsnos skleidžiama šiluma.
„Aplink pakurą galėtų būti lentynos. Nors tai nėra privalomas atributas, tai pakankamai patogu, nes galima susidėti reikalingus daiktus, mėsos prieskonius ar panašius dalykus“, – sako A. Lažinskas.
