53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Šildymo kaina per metus 600 Lt - ar realu?

Šildymo kaina per metus 600 Lt – ar realu?

Matyt, Lietuvoje nerastume žmogaus, kuris nenorėtų už šildymą mokėti apie 50 Lt per mėnesį. Tai padaryti įmanoma – tereikia investuoti į pasyvų, beveik energijos nenaudojantį arba bent energetiškai taupų namą. Tačiau lietuviai yra labai inertiški ir neskuba griebtis naujovių. Susidomėjimas energijos taupymu padidėja tik šoktelėjus energijos kainoms

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis skaičiuoja, kad pasistatyti tokį namą kainuoja maždaug dešimtadaliu daugiau nei įprastą.

O padidėjus energijos kainoms, domimasi, kaip galima sutaupyti energijos, kaip pagerinti jau parengtą namo projektą, bet susiformavę įgūdžiai nugali: darome ir toliau taip, kaip įprasta.
„Atlyginimai ne vienerius metus nesikeičia, o energijos kainos nuolat auga. Žmonės mato, kad tampa sunku mokėti, pavyzdžiui, 800 Lt už būsto šildymą“, – DELFI sakė jis.

Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad lietuviai ypatingai daug sumoka už šilumą namuose – centralizuoto šildymo sezonas atsieina maždaug 6 mlrd. Lt arba trečdalį Lietuvos biudžeto. Liūto dalis šių pinigų nuteka į Rusiją, kurios dujas degina Lietuva.

„Aš gyvenu 150 kv. m name, kurio šildymas per mėnesį kainuoja apie 50 Lt. Mano namas nėra pasyvus, jis yra energiškai efektyvus, sunaudojantis apie 22 kWh šilumos vienam kvadratiniam metrui. Šilumos šaltinis – židinys, kūrenamas malkomis“ – savo pavyzdį pateikia A. Vaičiulis.
Pasyviu namu gali vadintis toks statinys, kuris sunaudoja ne daugiau 15 kWh šilumos vienam kvadratiniam metrui, energetiškai efektyviu – sunaudojantis 16-54 kWh.

Pavyzdžiui, 60 kv. m pasyvus butas šaltuoju periodu už šildymą mokėtų apie 43 Lt per mėnesį.

Netinka principas iš pradžių pastatau, po to braižau

Dvidešimtą sykį Vilniuje vykusioje statybų parodoje „Resta“ dalyvauja ir Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, kurios nariai konsultuoja visus susidomėjusius renovacija, energiją taupančių namų statyba bei energijos taupymu pastatuose.

„Pirmiausiai reikia investuoti ne pinigus, o į suvokimą, ko nori iš būsto. Pagrindinė bėda yra tai, kad jeigu nežinau, ko noriu, tai niekada to ir nepasieksiu. Jeigu sieki kažko daugiau, visada gauni, ko optimaliai esi vertas.

Pasyvaus namo technologija leidžia neperinvestuoti, pasimatuoti, susimodeliuoti, pasirinkti optimalų variantą. Žinote, visi sako, kad investicijos statant naują namą yra be proto didelės. Vidutiniškai investicijos yra 2-20 proc. didesnės nei statant ne pasyvų ar energetiškai neefektyvų namą“, – DELFI tvirtino pašnekovas.

Tokias žirkles esą lemia naudojamos medžiagos ir įranga, jų kokybė, patirtis projektuojant bei statant tokius pastatus.

A. Vaičiulis pabrėžia, kad statant pasyvų namą labai svarbu teisingai jį suprojektuoti.
„Jeigu pasakytumėte, kad norite statyti namą, visų pirma, patarčiau pasidaryti projektą, kuriame viskas numatyta ir paskaičiuota: namo orientacija sklype, medžiagos, langai, stogas, šildymo išlaidos ir kt. Dauguma žmonių Lietuvoje vadovavosi principu – iš pradžių pastatau, o projektą užsakau tik tam, kad galėčiau priduoti statinį. Jeigu viską darome dėl „paukščiuko“ – formalių reikalavimų įvykdymo, tai gero rezultato niekada nepasieksime. Pavyzdžiui, dėl „paukščiuko“ projektavimą užsakome tik tam, kad gautume statybos leidimą.

Už projektą visiškai nenorime mokėti, nes gi mes patys viską žinome, juk esame tikrų statybininkų ir geriausių krepšinio trenerių tauta. Pasyvaus namo technologija to neleidžia, joje numatyta yra daug kontrolės mechanizmų. Reikia daryti viską gerai iš karto ir nuosekliai. Kuo toliau nužengi neteisingu keliu, tuo brangiau kainuos grįžti. Tai ir yra kainos esmė“, – pabrėžė asociacijos vadovas.

Specialų Vokietijos pasyvių namų instituto sertifikatą turinčio architekto sukurtas pasyvaus namo projektas kainuoja maždaug tris kartus daugiau nei įprastinio projekto.

Šiuo metu Lietuvoje jų yra apie 20 architektų, galinčių padaryti tokį projektą. Po to reikėtų ieškoti rangovo ir imtis statybų.

„Vokiečiai labai mėgsta sakyti, kad projektuotojas yra kompozitorius, o rangovas – orkestras. Orkestras negali nukrypti į kairę ar į dešinę ir groti džiazo, pagal natas jis turi padaryti tai, kas suprojektuota“, – dėstė A. Vaičiulis.

Pasak jo, Lietuvoje yra dešimtys rangovų, galinčių pastatyti pasyvų namą. Skaičiuojama, kad vidutiniškai pasyvaus namo statybų sąmata yra apie 10 proc. didesnė nei tradicinio namo.
„Lietuvoje jau yra du Vokietijos Passivhaus Institut sertifikuoti pasyvūs namai, kurių statybos kaina – 2700-3000 Lt/kv.m. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie buvo statomi ūkio būdu. Jeigu būtų statoma ne ūkio būdu, statybos kaina turėtų būti apie 3500-4000 Lt/kv. m. Pasyvų namą statyti galima iš įvairiausių medžiagų: mineralinės vatos, putų polistirolo ir netgi iš šiaudų, viskas priklauso nuo užsakovo norų ir finansinių galimybių“, – sakė jis.

Taip pat nėra labai svarbus ir pasirinktas šildymo būdas. „Svarbiausia, kad namas būtų gerai izoliuotas bei orientuotas pasaulio šalių atžvilgiu, sandarus bei turėtų rekuperacinę sistemą“, – aiškino asociacijos direktorius.

Specialistus rinktis kaip chirurgą

Parodoje „Resta“ gyventojus konsultavusi konstruktorė Jūratė Vašeikienė atkreipia dėmesį, kad namo taupumą pirmiausiai lemia ne naudojamos medžiagos, bet projektuotojų sprendimai.
Todėl būtina negailėti laiko ir pinigų būsimo namo projektui. Ji specialistų komandos pasirinkimą lygina su chirurgo paieškomis rengiantis operacijai.

„Jeigu norite gero namo, specialistus reikėtų rinktis atidžiai. Lygiai taip pat kaip chirurgą, kai ruošiatės operacijai. Juk tada apsiklausinėjate visus, prašote rekomendacijų, neinate pas bet ką“, – DELFI sakė konstruktorė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad lietuviai be reikalo taupo projektavimo darbams, nes tai yra viso namo pagrindas.

„Pastatyti galima viską, jeigu tai yra gerai suprojektuota. Jeigu suprojektuota blogai, joks statybininkas savaime nepastatys. Daugelis architektų yra visiškai teisūs sakydami, ką susiprojektuosi, tą turėsi. Žmonės pradeda labai taupyti projektavimui. Įprastai projektavimas nuo visos šios didžiulės investicijos sudaro 5-7 proc., o Lietuvoje tik 2,5 proc. Lietuviams tai yra brangu. Kai kas sako, kad tai tėra popieriukų sutvarkymas. Žmonės neįvertina to, kad svarbiausia yra gerai susiprojektuoti, paskui nunešti ekspertui patikrinti, nors to dažniausiai nedaro“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.

Parodos stende „Klausk specialisto“ gyventojus konsultavusi tema „Individualių namų, vartojančių mažai energijos, konstrukciniai sprendimai“ J. Vašeikienė neatsigynė klausinėtojų.

Dažniausiai konsultacijų atėję žmonės klausia, kaip reikėtų apšiltinti sienas, kad namas būtų šiltas, tačiau dėmesį reikėtų kreipti ne į tai.

„Kad išloštumėte, atidžiai rinkitės projektuotojus, iš kelių kartų, klausinėkite, kalbėkitės, nueikite pas vienus, pas kitus. Patys ieškokite informacijos apie statybą ir projektavimą, patikrinkite projektuotojus ir tada nuspręskite. Visame pasaulyje yra taip, kad kaip suprojektuos, taip ir pastatys“, – sakė ji.

Konstruktorė pabrėžė, kad nėra labai gerų, ar labai blogų medžiagų: „Medžiagas parenkame pagal tam tikro namo aukštį, plotį, vietą. Nėra labai gerų ar labai blogų medžiagų, viskas priklauso nuo konkretaus namo. Pasitikėkite projektuotojais, kuriuos išrinksite“.

Paklausta, kokie reikalingi kertiniai konstrukciniai sprendimai, kad pastatytume energetiškai taupų namą, J. Vašeikienė atsakė, kad labai svarbu išspręsti konstrukcinių mazgų apšiltinimą.

„Turi būti tam tikras visų namo konstrukcijų apšiltinimas, visų namo kampelių, susidūrimų taškų, kuriuos mes vadiname konstrukciniais mazgais. Ten kur liečiasi perdanga ir sienos, kur susikerta stogas, yra konstrukciniai mazgai, kuriuos labai sunku gerai apšiltinti, nes jie daugiausiai duoda šalčio tiltų. Naudodamas tam tikras programas konstruktorius stengiasi taip padaryti, kad šiluma neištekėtų į lauką“, – aiškino ji.

Mano išsaugoti straipsniai