Antradienį Vilniaus dailės akademijoje vyko architektūros konferencija „Gyvenamojo būsto integracija į gamtą“. Jos metu buvo diskutuojama apie aktualią šiandienai problemą – miesto urbanizavimo ir gamtos išsaugojimo priešpriešą. Anot specialistų, suvienyti šias idėjas įmanoma, jei gamta bus ne griaunama, o naudojama žmonių labui.
Konferencijoje dalyvavo architektai Algirdas Kaušpėdas ir Volkmar Nickol iš Vokietijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja, kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė.
Būtina atsvelgti į žmonių poreikius
Konferencijoje savo pranešimą skaitęs architektas Volkmar Nickol pabrėžė, kad kuriant naują strateginį ar gyvenamosios vertės pastatą, būtina atsižvelgti ne tik į investuotojo ir architekto, bet ir į konkrečius visuomenės poreikius. Architektas pabrėžė, kad svarbu integruoti žmones, kuriems pastatas bus skirtas, į visą statybos procesą. Tam gali padėti ir naujos komunikacijos formos, pavyzdžiui, Twiter‘is.
„Berlynas praktiškai perpildytas, miestas auga, tačiau žmonės nori likti toje vietoje, kurioje jie gyveno. Miesto centruose mes praktiškai nebeturime jaunų vokiečių, tačiau turime daug jaunų emigrantų. Turime mokyklas be vokiečių vaikų, turime Vokietiją, kurioje beveik nebekalbama vokiškai. Tačiau dabar mes nebenorime integruoti žmonių, tai buvo praėjusiame amžiuje, šiandieną mes pasisakome už įvairovę. Žmonės skirtingi, todėl jei mes norime kalbėti apie miestų plėtrą, turime kalbėti apie kiekvieno žmogaus poreikius“, – pabrėžė svečias iš Vokietijos.
Tačiau, anot architekto, pastebima, kad žmonės nenori architektūrinių stebuklų, jiems svarbu kokybė, jeigu tai yra gyvenamasis namas – nedidelė erdvė, privatumas, saugumas ir greitas susisiekimas su kaimynais.
Gamta galima ne tik grožėtis, bet ir naudotis
V. Nickol yra ne tik architektas, bet ir priklauso politinei žaliųjų partijai, tad jis pabrėžė, kad rūpinantis miestų plėtra ir didesniu kiekiu atsinaujinančios energijos, reikia ieškoti harmonijos tarp egzistuojančių miesto konstrukcijų ir gamtos. Jis pasitelkė savo gimtinės pavyzdį, Vokietija garsėja kaip šalis bene geriausiai panaudojanti atsinaujinančius energijos šaltinius: saulės, vėjo, giluminių žemės sluoksnių.
„Mes planuojame turėti dar daugiau natūralios energijos šaltinių, tačiau vokiečiai yra labai emocionalūs, jeigu yra kalbama apie ekologiją. Romantinis požiūris į gamtą atsispindi ir mūsų filosofijoje, ir kultūroje. Tai tarsi kūrybiškumo šaltinis. Vadovaujamės filosofija, kad žmogus yra gamtos dalis. Mes negalime galvoti, kad dominuojame. Tad turime taupiai naudoti resursus ir negalvoti apie jų pabaigą. Nėra pabaigos, yra vis besitransformuojanti atsinaujinančios energijos idėja“, – apie Vokietijoje vyraujančius požiūrius į gamtą pasakojo architektas.
Jis pabrėžė, kad visas pasaulis turėtų skirti daugiau dėmesio energijos ir ekologijos klausimams.
Vilniuje būtina tankinti urbanizuotas teritorijas
Architektas Algirdas Kaušpėdas kalbėdamas apie Vilniaus urbanistinę ateitį pabrėžė, kad Vilnius yra tarsi miestas parke, kuriame daug gamtos, tačiau įžvelgė grėsmę miesto išlikimui. Anot jo, jei nedidinsime žmonių skaičiaus pačiame mieste, Vilnius greitai bankrutuos.
„Yra tik 20 proc. urbanizuotos miesto teritorijos. Vilnius pagal absoliutų miesto tankumą yra rečiausias miestas. Vienam hektarui, skaičiuojant urbanizuotas teritorijas, tenka 39 gyventojai. 30 gyventojų yra ta riba, kai miestas pasidaro nebeefektyvus. Tad pagrindinė problema, kurią turime išspręsti yra kaip tankinti urbanizuotas teritorijas nemažinant žaliųjų plotų“, – pasakojo architektas.
Urbanistas M. Pakalnis paskaičiavo, kad Vilniaus centrinėje ir vidurinėje dalyse yra apie 500 ha, kur galėtų apsigyventi 150.000 gyventojų.
Teigiamas pavyzdys – „Antakalnio terasų“ projektas
Anot A. Kaušpėdo, ši problema atsirado dėl to, kad dauguma vilniečių pabėgo į užmiestį, kur gali turėti privačią erdvę. Kaip teigiamą problemos sprendimo pavyzdį jis pateikė „Antakalnio terasos“ projektą, apjungianti modernius namus ir žalią aplinką aplink juos. Pasirodo, „Antakalnio terasose“ pasodinta net 3000 augalų.
„Antakalnio terasos“ plėtojamos trimis etapas: eglių (jau pastatyta), beržų (suprojektuota) ir pušų terasomis (planuojama pradėti projektuoti). Šiuo projektu norėta iš kiemų iškeldinti mašinas ir jį suprojektuoti kaip kaimynus vienijantį dalyką – atiduoti jį bendruomenei. Jis suskirstytas į keturias terasas, pritaikytas skirtingoms interesų grupėms. Vizitinė „Antakalnio terasų“ kortelė – balkonai ir didelės terasos, kurios įrengtos norint garantuoti žmonėms tinkamą kontaktą su gamta. Terasose numatyta ir erdvė jaukiems vasaros gėlių sodeliams.
Šios idėjos vystyme numatoma terasas paversti bene pagrindine namų erdve – sujungti ją su svetaine ir virtuve, skirti išskirtinį dėmesį aplinkos tvarkymui. Šioje teritorijoje planuojama apgyvendinti 72 gyventojus viename hektare, tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei šiuo metu.
Siūlo prikelti senus pastatus
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė pabrėžė, kad Lietuvos miestų gamta yra tai, ko daugelis Europos miestų siekia, tad ją tereikia sugebėti tinkamai panaudoti kuriant urbanistinius kompleksus.
„Žmogui reikia vaizdo pro lango. Vienas iš marketinginių dalykų yra paminėti parkus, jaukią aplinką šalia namų. Prižiūrėta aplinka garantuoja saugumą žmonėms. Yra ne tik žaliosios teritorijos, kurias galima saugoti, bet ir labai daug neišnaudotų erdvių, senų pastatų, kuriuos nugriovus galima įkurti naujus objektus. Konversiniai dalykai yra ko gero labiausiai skatinami“ , – pabrėžė V. Deveikienė.
Specialistė kuriant kraštovaizdį patarė naudoti kuo mažiau resursų, rinktis vietinius augalus ir didinti želdinių mieste skaičių, nes jie daro teigiamą poveikį ekonomai, skatina bendruomeniškumą ir reguliuoja oro taršą mieste.
V. Deveikienė atkreipė dėmesį į Europoje populiarius kraštovaizdžio formavimo sprendimus, kuriuos sėkmingai būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, pavyzdžiui, formuojant kraštovaizdį rinktis atviras lietaus vandens surinkimo sistemas, įrengti Europoje populiarias parko perdangos virš greitkelio bei įkurti „įdarbintos gamtos“ parką. Ateityje Vilniuje numatoma apželdinti stovėjimo aikšteles, įkurdinti ekstensyvius žaliuosius stogus, kurie gerins pastatų šilumos ir garso izoliaciją.
