Norint prižiūrėti ir puoselėti veją būtina išsirinkti ir įsigyti tinkamą vejapjovę. Jų pasirinkimo įvairovė yra didžiulė, tad labai lengva susipainioti ir apsispręsti tik dar sudėtingiau. Pirmiausia reikia žinoti kur ir kaip dažnai bus naudojama – tai palengvins apsisprendimą, kokios sistemos prietaisą rinktis.
Reikia žinoti, kokių rūšių yra vejapjovės ir kokie yra jų svarbiausi privalumai ir trūkumai. Vejapjovės būna:
Benzininės (svarbiausias privalumas – galia ir judėjimo laisvė, bet reikia didesnės priežiūros);
Elektrinės (lengvos, paprastai užvedamos, bet sudėtinga dirbti didesniame plote, nes riboja laidas);
Savaeigės benzininės (labai lengva pjauti ir judėti, bet pakankamai brangios);
Akumuliatorinės (nereikia prailgintuvo, judėjimo laisvė, bet reikės dažnai įkrauti bateriją);
Mechaninės (lengvai prižiūrimos, bet tinka tik nedideliems vejos plotams ir netinka aukštai bei tankiai žolei).
Mechaninė, elektrinė ar benzininė?
Viskas priklauso nuo ploto dydžio ir niekad nereikėtų rinktis tik pagal kainą, tad UAB “Parkų technika” direktorius Egidijus Lukoševičius sako, kad renkantis reikia apsvarstyti visus šiam prietaisui keliamus reikalavimus ir būsimus darbus. Mechaninę žoliapjovę pasirinkti siūloma, kai labai yra labai nedidelis plotas. Ir su mechanine veją reikės pjauti bent du kartus į savaitę.
Renkantis elektrinę žoliapjovę prailgintuvas negali būti ilgesnis nei 50 metrų. Elektrinės vejapjovės maksimalus plotas yra iki 8 arų. Tai jau turėtų būti maksimalus plotas jos naudojimui. Kuro ar elektros išlaidos yra panašios, tad tai neturi būti rodiklis, renkantis įrankį žolei pjauti.
Kaip alternatyva elektrinei žoliapjovei – akumuliatorinė belaidė žoliapjovė. Dirba taip pat tyliai ir švariai, kaip ir elektrinė, bet neturi laido, nes yra akumuliatorius. Akumuliatorius leidžia laisvai judėti, kaip ir benzinine žoliapjove. Tik įsigyjant tokią techniką – geriausia turėti pora akumuliatorių, kuriuos būtų galima pasikeičiant įkrauti. Geriausi akumuliatoriai dirba 30-40 min., tad užtenka iki 2 arų vejos nupjovimui. O įprastai galima rasti ir mažesnės talpos, tad ir nuolatinis darbas trunka žymiai trumpiau. Elektrinės ir akumuliatorinės vejapjovės dirba tyliau, bet dėl to, kad jos yra mažesnės. Pagrindinį triukšmą sukelia peilis, tad kuo jis platesnis vejapjovėje – tuo triukšmas bus didesnis.
Esant sklypui šlaite patartina rinktis elektrinę arba savaeigę vejapjovę. Savaeigės žoliapjovės – tai žoliapjovės, kurios pačios juda, jas tik reikia prilaikyti. Jei teritorija yra didelė ir žolę norima iškart surinkti – tai toks eigos mechanizmas palengvina judėjimą. Brangesnėse būna ir greičio reguliavimas. Ji varoma priekiniais arba galiniais ratais. Parduotuvėse susiduriama su klientais, kurie būna įtikinti, kad geriausia rinktis priekiniais varomais ratais, bet jiems pamiršta pasakyti, kad tinka, jei nerenkama žolė. Kitaip svorio centras keliasi į galą ir priekiniai ratai pakeliami ir nejudina vejapjovės į priekį.
Nešiojamą žoliapjovę reiktų rinktis, kai yra pjaunama retai ir yra daug krūmų, kliūčių tolygiai judėti. Bet gražią ir prižiūrėtą veją lengviau turėti, kai vejapjovė yra su ratukais: galima išlaikyti vienodą aukštį visoje teritorijoje, esant reikalui – jį pakeisti.
Svarbu patiems išbandyti kuo daugiau variantų
Pasak Egidijaus Lukoševičiaus, visad reikia patiems išbandyti ir įvertinti, kuris variantas bus tinkamiausias. Galbūt tokį prietaisą turi kaimynas ir galima paprašyti pabandyti. Kitas pasiūlymas yra įsivaizduoti, pavyzdžiui, kad žoliapjovė yra 35-40 cm pločio, tada pasiimti prailgintuvą ir pasivaikščioti pirmyn atgal tokiais ruožais, kaip būtų pjaunama. Toks bandymas padeda apsispręsti ar rinktis elektrinę ar benzininę vejapjovę.
Žolė kaupiama gali būti trijų rūšių talpyklose:
Plastikinėse dėžėse;
Medžiaginiuose maišuose;
Kombinuotuose talpyklose.
Geriausia rinktis plastikinę dėžę, nes ją lengva išvalyti ir neužsikemša. Medžiaginių maišų privalumas yra tai, kad jie užima mažai vietos, bet užsikimšus prastėja žolės surinkimo kokybė.
Į ką atsižvelgti renkantis pirkimo vietą?
Labai svarbu žinoti ar pasirinkta technika turi aptarnavimą tame mieste. Servisas turi būti ten, kur ji buvo pirkta. Nereikėtų iškart nurašyti ir mažesnių ar mažiau žinomų firmų gaminių, jei jos gali pasirūpinti savo klientais, suteikti greitą reikalingų detalių tiekimą. Išlaikyti detalių sandėlį yra sudėtinga, tad šioje vietoje, kai kurie gamintojai stengiasi taupyti ir dėl to nukenčia klientai. Visi nori parduoti daug žoliapjovių, tad jos parduodamos pigiai, be jokių investicijų į jų servisą.
Kai po kelių metų tokia žoliapjovė sugenda – būna sudėtinga rasti originalių detalių. Detalių atvežimas priklauso nuo importuotojų, tad būna ir didelių kompanijų su panašiomis problemomis. Tai priklauso nuo kompanijos požiūrio į klientą: jei produktas parduodamas firminėse parduotuvėse arba servisų centruose – tada jų detalių palaikymas visada yra. Jei tai yra prekybos centras – galima rasti tik elementariausias detales: peilius, ratukus. Bet naudojant vejapjovę susidėvi ir kitos detalės kurių prekybos centruose rasti beveik neįmanoma.
Parduotuvėje išsirinkus vejapjovę reikia patikrinti ar yra naudojami fiksatoriai ar viskas yra priveržta-prisukta. Tai galima patikrinti pajudinus: jei ji visa kliba į šonus, tik pajudinus – bus daugiau judančių detalių ir vėliau gali būti daugiau problemų. Darbo metu judančios detalės vibruos ir kels didesnį triukšmą, taip pat greičiau susidėvės. Kai kurios problemos gali pasimatyti tik po kurio laiko.
Atsargiai – universalios vejapjovės nėra
Pasak specialisto E. Lukoševičiaus vienos žoliapjovės niekada neužtenka, nes nėra visiškai universalaus įrankio ir tik su jų komplektu galima atlikti darbą iki pabaigos. Pavyzdžiui: žoliapjove su ratukais nenupjausi pakraščių, tad jie yra paliekami.
Optimaliam variantui reiktų keturių įrankių:
Įprastos žoliapjovės;
Nešiojamos žoliapjovės (pakraščių apipjovimui);
Specialių žirklių, žolei kirpti;
Vejos krašto apipjovimo įrankio. (Pasaulyje jis gan plačiai naudojamas, bet Lietuvoje dar retai įsigyjamas).
Žinoma, tai yra papildomos investicijos ir ne kiekvienas gali sau tai leisti. Labai daug žmonių naudoja tik vieną žoliapjovę.
Rinktis naują ar naudotą?
Nuomojama technika yra gerai, kai jos reikia vieną ar tik kelis kartus per metus. Pavyzdžiui, reikia galingos krūmapjovės išpjauti ir sutvarkyti vietą, kuri nebuvo prižiūrėta keletą metų. Tada išpjauni ir toliau galima jau prižiūrėti įprasta žoliapjove. Bet su nuomojama technika būna kitokių problemų: jie būna neparuošti darbui. Taip atsitinka, kai išsinuomojus įrankį stengiamasi jį išnaudoti kuo labiau ir retas iš jų jį prižiūri lyg savo. Būna taip, kad išsinuomoja įrankį, o jis visai atbukęs ir negalima atlikti jokio darbo. Tai priklauso nuo įmonių: kai kurios iš jų paruošia, kai kurios ne. Todėl patariama pasižiūrėti nuomojamos technikos būklę, pasiteirauti ar ji yra prižiūrima ir sutvarkoma po kiekvienos nuomos.
Naudotą techniką reikėtų rinktis tik tada, kai yra labai ribotas biudžetas ir įrankio reikia skubiai. Naudoto įrankio patikrinimas lygiai toks pats kaip ir naujos. Reikia patikrinti, kaip ji dirba, ar lengvai kuriasi, ar originalios dalys. Bet kad viską nuodugniai galima būtų pamatyti reikia išardyti vos ne pusę žoliapjovės. Pašnekovas teigia, kad net ir išardžius ir nusprendus, kad viskas gerai, nereiškia, kad po dienos jis negali imti ir sugesti. Todėl perkant naudotą įrankį, kaip loterija – vieniems sekasi, kitiems gali nepasisekti.
Perkant naujas vienas iš svarbiausių privalumų yra suteikiama garantija, tad nebelieka nesaugumo, kad prietaisas gali sugesti.
Kiek kainuoja kokybiška vejapjovė?
Mechaninės žoliapjovės kainuoja nuo 130-150 litų, bet norint įsigyti tikrai geros kokybės, gali tekti sumokėti nuo 400 litų. Jų pasirinkimas Lietuvoje nėra didelis palyginus su kainuojančiomis nuo šimto litų. Jos skiriasi tuo, kad turi bekontaktį pjovimą. Tokios vejapjovės yra lengviau naudojamas, lengviau stumiamos, ilgiau tarnauja, bet ir yra brangesnės. Pačios pigiausios kelia didesnį triukšmą ir girdisi, kai detalės liečiasi tarpusavyje.
Elektrinių žoliapjovių kainos prasideda nuo 200 litų, jei įtraukiamos ir prekes iš Kinijos rinkos. Jei norima europietiškos žoliapjovės – ją būtų galima įsigyti nuo 450 litų.
Su benzininėmis žoliapjovėmis situacija irgi panaši: galima surasti daug pigesnių variantų, atvežtų iš Kinijos. Pasak specialisto Lietuvoje didelė problema, kad niekas nerašo teisybės: net ir gerai žinomos firmos prietaise kartais būna įdėti varikliai iš Kinijos. Todėl yra naivu tikėtis, kad labai gerą vejapjovę galima įsigyti už 600 litų. Jei firminėse parduotuvėse klientas mato vejapjovę už 1,5-3 tūkst. – reikia suprasti, kad kainos nėra specialiai padidintos, o tai yra reali jų vertė, tad suradęs už 600 litų negalima tikėtis tokios pat aukštos kokybės. Benzininės žoliapjovės nuoma kainuos nuo maždaug 70 litų už dieną.
Ši informacija apie detalių kilmės šalį įprastai nebūna pateikiama, o dar pasitaiko, kad pardavėjas nenori atskleisti šios tiesos. Su melu susiduriama ne tik žoliapjovių rinkoje, bet ir pavyzdžiui pjūklų pardavime. Pašnekovas yra susidūręs, kai jam pasakojo, kad rodomas japoniškas pjūklas, skirtas Japonijos rinkai, kuris sveria 6 kg. Iš tiesų tokie pjūklai negali būti pagaminti ir skirti japonams dirbti. Jų specialūs STIHL pjūklai sveria maždaug pustrečio kilogramo. Ir tai tik vienas iš tokių tiesos slėpimo ar akivaizdaus melo pavyzdžių.
Kaip rūpintis vejapjove?
Rūpintis šiuo prietaisu nėra sudėtinga. Pasak E. Lukoševičiaus svarbiausia yra palaikyti švarą ir po kiekvieno darbo ją išvalyti nuo likusios žolės, purvo. Jei vejapjovė yra išvalyta – lengviau pamatyti ir kitus gedimus. Taip pat reiktų nepamiršti ir pakeisti tepalo (benzininei žoliapjovei) bent kartą į sezoną. Net jei buvo dirbama ir labai retai – kartą į metus rekomenduojama pakeisti. O jei dirbama labai daug – reiktų bent kelis kartus atlikti tepalo keitimą. Labai svarbu pagaląsti peilius ir juos nuvalyti. Peilius pagaląsti galima ir patiems. Žoliapjovės kuro bakas nėra sandarus, tad likusį kurą rudenį reikia išpilti.
Žoliapjovė kartą į metus reikia nuvežti į servisą profesionaliam patikrinimui, paruošimui sezonui. Patikrinimą ir paruošimą geriausią daryti rudenį, nes pavasarį nebereikės tuo rūpintis ir bus galima iškart ja naudotis. Kaip ir nauja žoliapjovė ji neturėtų užsikurti iš pirmo karto, bet iš antro ar trečio užkūrimo ji pradės veikti. Pigesnėse žoliapjovėse būna membraniniai karbiuratoriai, tad membrana gali po žiemos sukietėti – tada ją reikės pakeisti.
Žoliapjovės priežiūrai galima papildomai nusipirkti raktą, tepalo išleidimui ir specialius švirkštus, tepalo ištraukimui.
Dažniausiai pasitaikantys gedimai
Dažniausi gedimai būna, kai pataikoma į kelmą ir užlenkiamas velenas. Taip pat numuša movą, kuri yra dedama ant veleno ir ant jos tvirtinamas peilis. Visose instrukcijose yra rašoma, kad prieš pradedant pjauti veją, reikia išrinkti visus pašalinius daiktus. Bet retas surenka virves ar polietileno atraižas. Tokie dalykai irgi gali sutrukdyti nupjauti žolę. Jie yra minkšti, kaip ir žolė, bet šie dalykai gali pakenkti, tad jų palikti negalima. Kai kurie sugeba ir išbalansuoti peilius, tad tai irgi tenka taisyti ir gražinti į reikiamą padėtį.
Perkant šią techniką būtina išsiaiškinti kokia yra garantija ir dėl kokių problemų bus galima kreiptis į garantinį aptarnavimą. Jei bus kreiptasi dėl variklio gedimo – vis tiek bus žiūrima, kokie buvo naudoti tepalai, ar buvo valomos aušinimo angos.
