Moliūgų sezonas rudenį įsibėgėja visu pajėgumu, tačiau ne visi vaikai džiaugiasi pamatę oranžinį gabalėlį lėkštėje. Vieniems nepatinka salstelėjęs moliūgo skonis, kitiems – jo tekstūra, o dar kiti atmeta patiekalą vos pamatę neįprastą spalvą. Vis dėlto moliūgą labai lengva „paslėpti“ kituose patiekaluose taip, kad jis suteiktų švelnumo, drėgmės ir kremiškumo, tačiau pats skonis beveik nesijaustų.
Didžiausia gudrybė – moliūgą ne patiekti atskirai, o sutrinti ir įmaišyti į vaikui jau pažįstamą patiekalą. Makaronų padažas, blyneliai, apkepas ar net keksiukai vaikui gali atrodyti visiškai įprasti, nors juose slepiasi nemaža porcija daržovės.
Štai penki paprasti būdai moliūgą įtraukti į vaiko racioną be ilgų derybų prie stalo.
1. Kreminiai makaronai su moliūgu ir sūriu
Jeigu vaikas mėgsta makaronus su sūriu, tai viena lengviausių vietų paslėpti moliūgą. Išvirtas arba orkaitėje iškeptas moliūgas sutrinamas iki visiškai vientisos tyrės ir įmaišomas į švelnų sūrio padažą. Moliūgo saldumas čia susilieja su sviestu ir sūriu, todėl dominuoja būtent pažįstamas kreminio padažo skonis.
Reikės:
- 250 g makaronų;
- 150–200 g moliūgų tyrės;
- 100 ml pieno arba grietinėlės;
- 80–100 g tarkuoto švelnaus sūrio;
- 1 arb. š. sviesto;
- žiupsnelio druskos.
Makaronus išvirkite pagal instrukciją. Nedideliame puode pašildykite moliūgų tyrę su pienu ir sviestu, suberkite tarkuotą sūrį ir maišykite, kol susidarys vientisas padažas. Jeigu jis per tirštas, įpilkite kelis šaukštus vandens, kuriame virė makaronai.
Tuomet sumaišykite padažą su makaronais. Jei vaikui nepatinka matomi daržovių gabalėliai, svarbu moliūgą sutrinti itin glotniai.
Šis padažas ypač tinka prie smulkių makaronų – kriauklelių, sraigtelių ar vamzdelių, nes padažas gerai į juos įsigeria.
2. Moliūgų ir bananų blyneliai
Blynai – dar vienas patiekalas, kuriame moliūgo skonis labai lengvai pasislepia. Ypač jei į tešlą dedamas bananas, kuris suteikia natūralaus saldumo ir užgožia ryškesnį moliūgo poskonį.
Reikės:
- 1 prinokusio banano;
- 100 g moliūgų tyrės;
- 1 kiaušinio;
- 100 ml pieno;
- 100–120 g miltų;
- ½ arb. š. kepimo miltelių;
- žiupsnelio cinamono;
- šiek tiek aliejaus kepimui.
Bananą gerai sutrinkite šakute, sumaišykite su moliūgų tyre ir kiaušiniu. Supilkite pieną, tada berkite miltus, kepimo miltelius ir, jei vaikas mėgsta, truputį cinamono.
Tešla turėtų būti tiršta, tačiau lengvai kabinama šaukštu.
Blynelius kepkite keptuvėje ant nedidelės ar vidutinės kaitros iš abiejų pusių, kol gražiai pagels.
Moliūgas čia suteikia blynams drėgmės ir minkštumo, todėl net atvėsę jie išlieka purūs. Juos galima patiekti su natūraliu jogurtu, vaisiais ar trintomis uogomis.
3. Vištienos ir moliūgo kukuliai
Jeigu vaikas mėgsta vištienos kukulius ar maltinukus, į jų masę galima įmaišyti smulkiai sutarkuoto arba trinto moliūgo. Nedidelis jo kiekis praktiškai nepakeičia skonio, tačiau padeda kukuliams išlikti sultingiems.
Reikės:
- 500 g maltos vištienos;
- 150 g smulkiai tarkuoto arba trinto moliūgo;
- 1 kiaušinio;
- 2 valg. š. džiūvėsėlių;
- 1 mažo svogūno;
- žiupsnelio druskos;
- pasirinktinai – švelnių žolelių.
Visus ingredientus sumaišykite. Jei moliūgas labai vandeningas, tarkuotą masę prieš tai šiek tiek nuspauskite.
Drėgnomis rankomis formuokite nedidelius kukulius ir dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kepkite iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 20–25 minutes, priklausomai nuo kukulių dydžio.
Patiekti galima su bulvių koše, ryžiais, makaronais arba šviežiomis daržovėmis.
Vaikams, kurie itin jautriai reaguoja į daržovių gabalėlius, moliūgą geriau ne tarkuoti, o naudoti visiškai glotnią tyrę.
4. Bulvių košė su „slaptu“ moliūgu
Jei vaikas mėgsta bulvių košę, tai turbūt pats paprasčiausias būdas įtraukti moliūgą. Svarbu jo nepadauginti – tuomet bulvių skonis vis dar išliks pagrindinis.
Geras santykis – maždaug keturios dalys bulvių ir viena dalis moliūgo.
Reikės:
- 600 g bulvių;
- 150 g moliūgo;
- 30 g sviesto;
- apie 100 ml šilto pieno;
- žiupsnelio druskos.
Bulves ir moliūgą išvirkite iki visiško minkštumo. Nupilkite vandenį ir gerai sutrinkite.
Sudėkite sviestą, palaipsniui pilkite šiltą pieną ir maišykite, kol košė taps puri ir vientisa.
Jeigu naudojama nedaug moliūgo, jo skonio beveik nesijaučia, o košė tampa švelniai gelsva ir kremiškesnė.
Prie tokios košės galima patiekti vištienos kukulius, žuvį ar daržovių kotletukus.
5. Šokoladiniai moliūgų keksiukai
Turbūt netikėčiausias variantas – moliūgą paslėpti šokoladiniuose kepiniuose. Kakava turi pakankamai ryškų skonį, todėl moliūgo praktiškai nesijaučia, tačiau jis suteikia kepiniui drėgmės.
Reikės:
- 150 g moliūgų tyrės;
- 2 kiaušinių;
- 100 g natūralaus jogurto;
- 60 ml aliejaus;
- 120 g miltų;
- 30 g nesaldintos kakavos;
- 70–80 g cukraus;
- 1 arb. š. kepimo miltelių;
- pasirinktinai – saujelės juodojo šokolado gabalėlių.
Kiaušinius sumaišykite su moliūgų tyre, jogurtu ir aliejumi. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kakavą, cukrų ir kepimo miltelius.
Sausus ingredientus supilkite į skystus ir trumpai išmaišykite – tik tiek, kad neliktų sausų miltų.
Tešlą paskirstykite keksiukų formelėse ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 18–22 minutes.
Iškepę keksiukai būna minkšti ir drėgni, o moliūgas juose veikia panašiai kaip obuolių ar bananų tyrė – suteikia tekstūros, bet ne dominuojantį skonį.
Kaip paruošti moliūgų tyrę?
Patogiausia vienu metu pasiruošti didesnį jos kiekį. Moliūgą perpjaukite, pašalinkite sėklas, supjaustykite stambiais gabalais ir kepkite orkaitėje, kol visiškai suminkštės. Tuomet minkštimą atskirkite nuo žievės ir sutrinkite elektriniu trintuvu.
Jei tyrė labai vandeninga, ją galima trumpai palaikyti smulkiame sietelyje.
Dalį tyrės panaudokite iš karto, o likusią galima porcijomis užšaldyti. Tuomet prireikus užteks išsiimti nedidelę porciją blynams, košei ar padažui.
Nebūtina nuo vaiko slėpti daržovių visada
Nors „paslėptos“ daržovės gali būti labai praktiškas būdas paįvairinti vaiko maistą, ilgainiui verta vaikui pasiūlyti moliūgą ir atskirai. Vaikui naudinga matyti, kaip atrodo skirtingi produktai, juos liesti, uostyti ir pamažu priprasti prie jų skonio.
Jeigu vaikas vieną kartą moliūgo atsisako, tai dar nereiškia, kad jo nemėgs visada. Kartais reikia ne vieno susitikimo su tuo pačiu produktu, kol jis tampa pažįstamas.
Todėl vieną dieną moliūgas gali „pasislėpti“ makaronų padaže, o kitą – nedidelis jo gabalėlis tiesiog atsirasti lėkštės šone be spaudimo jį suvalgyti.
Svarbiausia – pažįstama forma
Išrankesniems vaikams dažnai svarbu ne tik pats skonis, bet ir patiekalo išvaizda bei tekstūra. Todėl naują produktą lengviau pasiūlyti pažįstama forma: blynelyje, kukulyje, makaronų padaže ar keksiuke.
Moliūgas tam ypač tinkamas. Jo skonis nėra labai intensyvus, termiškai apdorotas jis lengvai sutrinamas, o nedidelis kiekis puikiai susilieja su kitais ingredientais.
Todėl jei namuose turite didelį moliūgą, nebūtina visą savaitę virti moliūgų sriubos. Iš vieno moliūgo galima paruošti ir vaikų mėgstamus makaronus, ir blynelius, ir kukulius, ir košę, o savaitgalį – dar ir šokoladinius keksiukus.
