Laisvalaikis gryname ore ir kebabas – daugelio ypač mėgstamas derinys. O jeigu dar jis su česnakiniu padažu, tai atsispirti šiam skonių deriniui yra išties sunku. Visai nesunku kebabą pasigaminti ir namuose, o privalumų bus gausybė: patiekalas atsieis pigiau, bus sveikesnis ir netgi skanesnis. Maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė dalijasi lengvu receptu, kurį neabejotinai šį šiltąjį sezoną naudosite ne kartą.
AML dalijasi: naminis kebabas su grilinta vištiena
Maisto lauke sezonas įsibėgėjo – daugelis jo taip pasiilgo, kad norisi grilį kaisti vos ne kasdien. Jeigu įprasti šašlykai ar kepsneliai nusibodo, naujų vėjų į savo meniu K. Pišniukaitė-Šimkienė siūlo su be galo gardžiu kebabu.
Mityboje maisto tinklaraštininkė sako ieškanti balanso tarp skonio, maistingumo ir estetikos. Tad jos kuriami receptai skirti šiuolaikiškam žmogui – tam, kuriam maistas yra šiek tiek daugiau nei tik poreikis.
Ne be reikalo jos receptai išpopuliarėja – K. Pišniukaitė-Šimkienė stengiasi, kad kiekvienas jų net ir rečiau gaminančiam visada pavyktų lengvai ir labai skaniai.
„Kadangi rutinos aš nemėgstu tiek namų, tiek lauko virtuvėje, tai su iškepusia sultinga vištiena, daržovėmis, feta ir česnakiniu padažu šį sezoną susukau naminius kebabus.
Skonį valgiusieji įvertino 10 balų iš 10, todėl galiu ramiai sakyti, kad bus daug skaniau (ir, žinoma, sveikiau) už tai, ką paslapčia perkame kebabinėse“, – sako „Ant medinės lentelės“ autorė.
Šiuolaikinis kebabas, kuris pastaraisiais dešimtmečiais išpopuliarėjęs ir Lietuvoje kilęs iš turkų virtuvės, pasakoja „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė. Šiuo žodžiu apibendrintai vadinamos kelios dešimtys patiekalų – nuo „liulia kebabų“ iki „donerkebabų“.
Nėra visiškai žinoma, iš kur kebabas kilęs, nes šis patiekalas žinomas daugelyje Artimųjų ir Vidurio Rytų šalių. Pats žodis „kebabas“ atėjęs iš persų kalbos ir reiškia suvertą ir ant ugnies keptą mėsą. Pasak legendos, patiekalas atsirado kareivių dėka, kurie tokiu būdu kepdavo ant iešmų suvertą mėsą.
Tradiciškai kebabai būdavo gaminami iš avienos, tačiau dabar jų įdaras yra pats įvairiausias: nuo kiaulienos iki vištienos, nuo sūrio iki augalinių alternatyvų mėsai. Lietuvoje šis patiekalas dažniausiai gaminamas suktinuko, tortilijos arba pitos, įdarytos mėsa, salotomis ir padažu, pavidalu.
Kebabo receptas
Porcijos: 4
Reikės: 800 g vištienos šlaunelių šašlyko švelniame marinate, 5 romaninės salotos lapų, 2 šviežių trumpavaisių agurkų, 10 vyšninių pomidorų, 1 raudonojo svogūno, 1 v. š. alyvuogių aliejaus, 1 v. š. šviežiai spaustų citrinos sulčių, 1 a. š. medaus, druskos, pipirų, 100 g fetos, 4 vnt. plokščių duonelių arba tortilijų, „Sriracha“ padažo, jei norisi aštriau.
Česnakiniam padažui reikės: 200 g graikiško jogurto, 1 v. š. majonezo, 1 v. š. citrinos sulčių, 2 skiltelių česnako, saujelės šviežių krapų, druskos, pipirų.
Gaminame:
- Vištieną sumauname ant iešmų ir kepame kepsninėje įprastai arba, jei naudojate „kamado“ tipo kepsninę, galima kepti apie pusvalandį netiesioginėje kaitroje 180 laipsnių temperatūroje ir tuomet apskrudinti tiesioginėje kaitroje 5–10 min. Iškepusią mėsą supjaustome juostelėmis.
- Paruošiame salotas: sumaišome smulkintą romaninę salotą, agurkus, pomidorus, svogūną, alyvuogių aliejų, citrinos sultis, medų, druską ir pipirus.
- Paruošiame česnakinį padažą: sumaišome visus jo ingredientus.
- Pašildome duoneles / tortilijas.
- Duonelių viduryje gausiai dedame salotų, vištienos juostelių, fetos, apšlakstome padažu ir, jei mėgstate aštriau, aštriu padažu.
