Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.
Kokias spalvas rinktis?
Galėčiau atsainiai dėbtelti paprastą patarimą: suderinkite puokščių, kuriomis puošiate kapus, spalvas su jau esamų gėlių, antkapio, skaldelės atspalviais. Derančios spalvos – pirmas žingsnis, kad kapai atrodytų ne iššaukiančiai, bet tvarkingai.
Tačiau žinau, kaip būna gyvenime: kapą gali aplankyti dėdė, kuris atneš puokštę su baltomis chrizantemomis, tada atvažiuos giminaičiai iš Plungės, kurie visada atveža vazonėlį su dideliu geltonų chrizantemų bumbulu, dar aplankys kaimynai, kurie padės du vainikėlius su dirbtinėmis raudonomis rožėmis ir pastatys auksinės spalvos žvakides. Tad vertinkim situaciją realiai: nebus taip, kad visos atneštos gėlės, floristinės kompozicijos ir žvakės derės tarpusavyje.
Ką galite padaryti? Pradėkite nuo savęs. Rinkitės neutralias spalvas. Karalienė šiuo atveju – balta. Ji pagyvina rudą ir niūrų lapkričio foną, ji išryškėja prie tamsių akmenų, prie antkapio. Visada gražūs tamsiai žalios ir baltos deriniai: jeigu renkatės puokštę, sodriai žalios eglių šakos su baltomis gėlėmis – puikus pasirinkimas. Baltos niekada nebus per daug, ji niekada nesukurs margumyno, ji derės prie bet kurių kitų spalvų.
Venkite geltonų, ryškiai rožinių, raudonų, mėlynų. Teikite pirmenybę gamtiškiems žaliems, šiaudų atspalviams.
Chrizantemos ar viržiai?
Natūralūs augalai – puikus pasirinkimas. Tačiau tas pasirinkimas toks didelis, kad gali susisukti galva. Vazonai su žydinčiomis chrizantemomis arba elegantiškais viržiais, floristinės kompozicijos su spygliuočių šakelėmis, smilgomis ir gyvomis gėlėmis, puokštelės ir kryželiai su samanomis ir džiovintomis gėlėmis – prekyvietėje prie didesnių kapinių rasite viso šito ir dar daugiau. Nepaisant estetinių dalykų, siūlyčiau atkreipti dėmesį į du kriterijus.
Pirmasis – tai kapų lankymo dažnumas. Jeigu kitą kartą į tuos kapus atvyksite pavasarį, atmeskite chrizantemas. Didelių žydinčių vazonų kaina sąlyginai nedidelė, o efektas – įspūdingas. Tačiau po šalčių žiedai bus kaip nuvirinti, ir dar ilgai stovės nušiurę stagarai. Jeigu greitu metu vėl atvažiuosite, tai puiku, galėsite sutvarkyti. Jeigu neplanuojate, tada ir augančių chrizantemų nesirinkite, labai jau vienadienis būtų sprendimas.
Kas kita su viržiais. Kad jie augtų kaip daugiamečiai augalai, būtinas rūgštus dirvožemis. Jeigu neplanuojate jiems gerinti augimo sąlygų ir sodinti į parūgštintą dirvą, kažin ar išgyvens jie kaip daugiamečiai augalai. Tačiau bent iki pavasario jie vis tiek atrodys puikiai. Vertikalūs viržių žiedynai sudžiūva ir išlaiko savo struktūrą per visą žiemą. Pavasarį atvykę tiesiog išrausite ir išmesite prie organinių atliekų.
Chrizantemas ar viržius kasmet sodinate ten pat? O gal laikas pagalvoti apie daugiamečius augalus, kurie žydėtų vėlai rudenį? Pasodintumėt vieną kartą, pavyzdžiui, astrus ar šilokus, ir žydėtų jie kiekvienais metais kaip tik per Vėlines. Pats natūraliausias ir mažiausiai priežiūros reikalaujantis sprendimas. Pasiklauskite medelynuose tų veislių, kurios žydi būtent per Vėlines.
Kompozicijos su džiovintomis gėlėmis
Kompozicijų su džiovintomis gėlėmis galite įsigyti floristikos salonuose ir prekyvietėse prie kapinių. Gėlės, kurios panaudotos puokštėse, gali būti natūraliai pas močiutę užaugintos ir palėpėje aukštyn kojom išdžiovintos. O gali būti tokios, kurios iš kažin kur atvežtos, neaišku kuo nudažytos, ir dideliais kiekiais floristikos bazėse parduodamos.
Jei pažįstate augalus, rinkitės puokštes su tomis gėlėmis, kurios Lietuvoje auginamos: tai totoriniai ir karpytalapiai kermėkai, gubojos, darželiniai šlamučiai, bandreniai, miškiniai keršuliai, įvairios smilgos, auginamos sodininkų arba augančios natūraliai pievose. Tada didesnė tikimybė, kad augalai bus vietiniai, natūraliau užauginti ir apdirbti.
Jei matote puokštes su cinamono lazdelėmis, keistos formos dekoracijas, panašias į riešuto kevalus, nematytus kitokius augalus, tai didelė tikimybė, kad jie atvežti iš kitų šalių.
Natūralius augalus renkamės ne tik dėl simbolikos ir ekologiškų madų, bet ir dėl to, kad jie laikui bėgant suyra. Todėl pavasariui atėjus, galima juos išmesti kaip organines atliekas, kurios kompostuojamos. Kuo mažiau dirbtinių priedų, tuo geriau.
Tie patys dėsniai galioja ne tik dekorui, bet ir funkciniams priedams: puokštės paprastai kuriamos su plastikiniu pagrindu, kai kurios dalys tvirtinamos vielutėmis, ir pan. Jei galėsite pavasarį atskirti šias dalis ir jas išmesti į skirtingus konteinerius, tai puiku. Bet jei rasite kaimo močiutės pagamintą vainikėlį, kur ant medinio lankelio paprastais siūlais pritvirtintos tujų šakelės, žiemių lapeliai ir džiovintos gėlės, būtų šimtą kartų geriau.
Ką galite padaryti patys
Ar būtina pirkti gatavą puokštę? Visai ne. Nutaikykite ne tokią lietingą dieną ir išeikite į parką ar mišką pasivaikščioti. Dar dabar galima rasti nukritusių kaštonų, kankorėžių – pasiimkite su savimi. Iš seniai apaugusios savo kiemo gyvatvorės (kaimyno gyvatvorės, žinoma, nelieskite) aštriu sekatoriumi nukirpkite keletą tujų šakelių. Auginate šermukšnius, šaltalankius, svarainius, rojaus obelis – nusikirpkite šakelių su vaisiais.
Iš visų šių grožybių ant kapo sudėliokite kompoziciją. Įprasta, kad ji būtų simetriška: kryželio formos, dviejų linijų, dviejų pasikartojančių eilių, ir pan. Pasirūpinkite, kad ant viršaus būtų sunkesni objektai, nes kitaip stipresnis vėjas gali viską sugadinti. Tiks gražūs akmenys. Tiks ir sunkesnės žvakidės, tada visą dekorą galite formuoti aplink jas.
Jei norite būti tikri dėl tvirtumo, žinoma, galite kompoziciją sukurti dar namuose, visas dalis tarpusavyje surišti arba suklijuoti karštais klijais.
Kompoziciją, kuri kuriama ne ant akmens plokščių, o ant žemės, galite papildyti į tarpus įsodindami chrizantemas ar viržius. Tai pravers ypač tada, jei kompozicija atrodys tamsoka ir pritrūksite baltos spalvos.
Kokias žvakes rinktis
Ir pabaigai – negalima nepakalbėti apie žvakes. Pamirškite tas pasakas apie bičių vaško žvakes – kaipgi išreikalausi iš kiekvieno prekiautojo teisybės, ar tikrai ten tik bičių vaškas panaudotas, ar nepridėta visokių priedų.
O iš kitų žvakių, sakyčiau, pagrindinis kriterijus turėtų būti – žvakės degimo laikas. Yra tokių žvakių, kurios atrodo didelės, bet užpildytos nežinia kuo, tik šast ir sudega. Jokio tausojimo, tik dideli plastiko ir kitų medžiagų kiekiai, veltui naudojami.
Geriau pirkite vieną žvakę, kuri dega ilgai, negu keletą mažų ir pigių, kurios sudega akimirksniu. Kapuose keiskite tik žvakės įdėklą, o pačią žvakidę naudokite ilgai.
Kažkas kapus pavadinimo tiksinčia ekologine bomba. Kad nebūtų ji plastikų, dažų ir pigių medžiagų rinkiniu, tausokime tą aplinką, kurioje ilsisi mūsų artimieji.
Šaltinis: www.geltonaskarutis.lt
