Galbūt ir jūs pastebėjote, kad šią gegužę labai pagausėjo paprastųjų grambuolių (Melolontha melolontha), kitaip vadinamų karkvabaliais. Kai kur jie skraido labai intensyviai, tačiau šie pakankamai gražių vabalų būriai reiškė vieną faktą – visi jie ne taip ir seniai buvo stambios lervos ir greičiausiai nuėdė ne vieną daržo augalą. Taigi, ką reikia apie juos žinoti, ir kaip elgtis, jei staiga pastebime augalus ir daržoves su nugraužtomis šaknimis.
Iki savo galutinio pasiskraidymo, prasidedančio gegužės-birželio mėnesį, grambuoliai kaip lervos formuojasi dirvoje. Lervos ypatingai mėgsta priesmėlio bei smėlingus dirvožemius, molingų dirvožemių vengia. Kiaušinėlio virsmas vabalu paprastai trunka apie ketverius-penkerius metus.
Būtent būdamas lervos stadijos karkvabalis ir daro didžiausią žalą jūsų derliui. Grambuolio lervos žiemoja dirvoje, o orui ir dirvožemio sluoksniui atšilus (maždaug balandį) pradeda misti tuo, ką randa aplinkui. Pirmametės lervos yra nelabai didelės ir bėdų beveik nesukelia, kadangi smulkesnėmis šaknimis bei puvėsiais. Antrametės lervos jau yra ne tik didesnės, tačiau ir ėdresnės, o didžiausią derliaus dalį nuėda trečiametės lervos, užaugančios apie 65 mm.
Grambuolių lervos maitinasi šakniavaisėmis daržovėmis, tokiomis kaip bulvės, svogūnai, morkos, burokai, česnakai. Nesibaido ir kitų augalų – tokių kaip braškių ir žemuogių, kopūstų, arbūzų, melionų, apynių, cukrinių runkelių, mėtų, linų, rapsų, saulėgrąžų, šalavijų šaknų.
Lervų naikinimo metodai
Tikrinkime dirvą. Geriausia patikrinti dirvą dar prieš ką nors sėjant ar sodinant. Tam rekomenduojama iškasti iki 40 cm dydžio duobeles savo sklype. Grambuolio lervas tokiu atveju lengvai atpažinsite – jos yra C raidės formos, baltos ir priklausomai nuo amžiaus gali būti gana didelės. Reikia atkreipti dėmesį, kad grambuolio lervos “migruoja” – žiemą nusileidžia į žemesnius dirvos sluoksnius, o šiltuoju metų laiku gyvena ir minta gana arti paviršiaus. Būtent tokiu metu, pavasarį bei vasarą, ir rekomenduojama atlikti bandomuosius kasimus.
Suarkime dirvą. Vienas labiausiai paplitusių kovos su grambuolių lervomis metodų yra gilusis arimas. Ariant dirvą šiuo būdu paviršiuje atsiduria gilesni sluoksniai, todėl taip turite galimybę išversti ir grambuolio lervas. Tačiau tai reikia daryti tinkamu metu – geriausiai rugsėjo mėnesį. Tokiu atveju, lervos dar nepradėjusios lįsti į giliausius sluoksnius, o netikėtai išverstos gali nespėti rasti sau žiemojimo vietos ir sušalti.
Purenkime nenaudojamą dirvą. Dirvonuojanti dirva – tai sąlygos, kurias itin mėgsta grambuoliai. Todėl ilgai nenaudotą žemę rekomenduojama išarti, o pūdymui paliktą žemę – intensyviai purenti.
Kalkinkime dirvą. Nuo grambuolių apsaugo ir dirvos kalkinimas, kadangi natūraliai grambuoliai mėgsta rūgščias dirvas. Tiesa, atsižvelkite į tai, kad jūsų siekis yra ne tik išvaryti grambuolius, tačiau ten pat ir užsiauginti daržovių ar kitų augalų. Pernelyg šarmingoje dirvoje lervos nesiveis, tačiau taip apribosite ir auginamų augalų sąrašą.
Neišvykime gyvūnijos. Šiomis lervomis minta ir kurmiai.Taip pat, pasinaudojus patarimu išarti dirvą kartu su lervomis, jas, atsidūrusias paviršiuje, sulesti gali ir įvairūs paukščiai, pavyzdžiui, varnėnai. Tam galite įsirengti inkilų. Paukščiai taip pat mis ir suaugusiais vabzdžiais.
Sodinkime tam tikrus augalas. Teigiama, kad grikiai, lubinai, kanapės atbaido grambuolių lervas.
Tikėkimės pagalbos iš gamtos. Šalta žiema – tai bičiulis, kuriuo pasitikėti reikia atsargiai. Ir visgi, tomis retomis žiemomis, kada šaltukas paspaudžia kiek stipriau, grambuolio lervos gali žūti natūraliai. Kita vertus, jos žaidimus su gamta išmano gana gerai – pajutusios dirvos temperatūros mažėjimą, jos rausiasi į gilesnius sluoksnius. Permainingi ankstyvo pavasario orai šiuo atveju gali būti geriausiais jūsų padėjėjas.
Suaugę vabalai:
Grambuoliai pakyla skraidyti gegužės-birželio mėnesį, vasaros pabaigoje vyksta jų poravimasis ir apvaisintos patelės į dirvą sudeda kiaušinėlius. Iš kiaušinėlių netrunka išsivystyti lervos, kurios jau rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais lenda gilyn ruoštis žiemojimui.
Suaugę vabzdžiai minta įvairiais vaismedžių bei klevų, liepų, ąžuolų, beržų ir kitų rūšių medžių lapais. Nors, kaip minėta, suaugę vabalai daržams daro sąlyginai nedidelę žalą, palyginus su tuo, kaip derlių naikina jų lervos, tačiau kuo mažiau grambuolių skraidys aplinkui, tuo mažesnė tikimybė, kad kiaušinėlius jie sudės būtent jūsų dirvoje.
Dažniausiai naudojamas metodas – vabzdžių rinkimas. Grambuoliai mėgsta naktį praleisti medžių lajoje, todėl atsikėlę anksti ryte, jų galite rasti ne vieną. Rekomenduojama po medžiu patiesti brezento ar polietileno plėvelės ir gerai papurtyti medį. Grambuoliai sukris ant audeklo ar plėvelės.
