Šis spalvingas ir šiek tiek eklektiškas interjeras tapo jį kūrusios „Habitas – interjero dizainas“ dizainerės ir baldų projektuotojos Lauros Vanagaitytės namais.
Kadangi Laura buvo kartu ir užsakovė, ir įgyvendintoja, natūralu, kad buvo renkamasi daug drąsių sprendimų ir nebijoma derinti to, kad atrodytų sunkiai suderinama.
– Kiek laiko dirbate interjero dizainere? Kas lėmė šios profesijos pasirinkimą?
– Interjero dizainere dirbu daugiau kaip 8 metus, nors baldus projektuoti pradėjau daug anksčiau, dar studijuodama Dailės akademijoje. Kas lėmė šios profesijos pasirinkimą, negalėčiau atsakyti vienareikšmiškai, prisipažinsiu, tai nebuvo vienintelė mano vaikystės svajonė. Svarsčiau apie veterinarijos gydytojos profesiją, tačiau po ilgų svarstymų pasirinkau VDA Dizaino studijas, baigiau bakalauro studijas. O magistrantūrą studijavau Romos Meno Industrijos Institute. Dėl savo pasirinkto kelio kol kas nesigailėjau, dabar galiu tik spėlioti, ar veterinarijos gydytojos darbas suteiktų man daugiau džiaugsmo nei interjero kūrimo procesas.
– Kas Jus įkvepia kūrybai? Kur semiatės įkvėpimo? Kur ieškote idėjų savo projektams?
– Labiausiai įkvepia pats kūrybinis procesas, tas adrenalino jausmas, kurį sukelia naują erdvė, pokalbiai su užsakovais, įsigilinimas į jų poreikius, interjero idėjos generavimas. Kartais vizija, kaip atrodys namai, ateina vos peržengus slenkstį, o kartais tenka gerokai padirbėti, kol atrandama tinkamiausia koncepcija.
Neretai idėjos gimsta žiūrinėjant kitų interjerų dizainerių ir architektų darbus ar lankantis interjero parodose Paryžiuje, Helsinkyje, Milane. Esu tikra, kad tai padeda ne tik įkvėpimo mūzai apsireikšti, bet ir mokytis bei tobulėti.
– Koks interjero stilius jums artimiausias?
– Negalėčiau išskirti vienintelio man labiausiai patinkančio stiliaus. Man įdomūs visi stiliai ir ypač jų deriniai. Stiliaus pasirinkimą visada diktuoja pati erdvė ir žmonės, kurie gyvens toje erdvėje, jų gyvensenos poreikiai, todėl dažniausiai mano kuriami interjerai yra eklektiški. Eklektika leidžia improvizuoti ir suteikti interjerui daugiau individualumo.
– Kurias šiuo metu vyraujančias interjero tendencijas išskirtumėte, kurios Jums priimtinos, kurios ne? Ar savo darbe dažnai vadovaujatės tendencijomis ir vyraujančiomis madomis?
– Šio sezono tendencija – ryškios, sodrios spalvos ir netikėti spalvų deriniai, daug žalvario, marmuro ir aksomo. Tačiau siūlydama spalvinę gamą nesiūlau aklai sekti mada ir dažyti sienas rožine ar žalia spalva, nes praeis metai – kiti ir tendencijos pasikeis, spalva nusibos, todėl jei norisi spalvų, geriau apsiriboti mažesniais spalviniais akcentais – ryškesniu kilimu, įvairiaspalve tekstile ir kitomis akcentinėmis interjero detalėmis, kurias vėliau galima lengvai pakeisti.
Be to, nebūtina viso interjero padaryti „madingo’’, manau, kad ne mažiau svarbu yra patogumas ir praktiškumas. Dažnai žmonės mano, kad interjero dizaineris yra atsakingas tik už namų išvaizdą, spalvas, stilių ir pan., tačiau iš tiesų, interjero kūrimo procese yra daugybė techninių darbų, planų, brėžinių ir išklotinių, nuo kurių tinkamo atlikimo priklauso kaip patogiai šiuose namuose gyvens užsakovai.
– Kaip sprendžiate grožio ir praktiškumo klausimą renkantis baldus, interjero dekorą, santechniką ir pan.?
– Tai iš tiesų jautrus klausimas. Interjere stengiuosi išlaikyti pusiausvyrą tarp grožio ir praktiškumo. Jokiu būdu nesiūlyčiau užsakovui įsigyti nepraktiškų ar sunkiai prižiūrimų daiktų, tačiau dekoro elementai nebūtinai turi būti praktiški, pvz. staliniai šviestuvai, vazos, paveikslai… Nors didesnė problema yra ne praktiškumo ir estetikos suderinimas, o estetikos ir kainos suderinimas, nes dažniausiai kokybiški, gero dizaino daiktai yra gana brangūs, todėl labai daug laiko užima paieškos daiktų, kurie būtų gražūs ir ne beprotiškai brangūs.
– Galbūt turite savo mylimų interjero dizainerių, prekės ženklų ar kitų mūzų, kurie žavi ir įkvepia Jus?
– Labai patinka Fiona Lynch ir Joseph Dirand.
– Kaip ieškote kompromisų su klientais? Ar Jums labiau patinka, kai klientas aiškiai žino, ko nori ar, kai suteikia visišką kūrybinę laisvę Jums?
– Visiška kūrybinė laisvė, tikriausiai, yra didžiausia interjero dizainerio svajonė, tačiau tai ir begalinė atsakomybė, nes šiuo atveju stengiesi dar įdėmiau įsiklausyti į užsakovo poreikius ir vizijas. Kol kas dar nesu turėjusi užsakovo, kuris paliktų buto raktus ir neribotą biudžetą interjero projekto realizavimui, tačiau esu dirbusi visiško pasitikėjimo aplinkoje ir, galiu pasakyti, kad kuo daugiau užsakovas pasitiki interjero dizainerio sprendimais, tuo darbai vyksta sparčiau ir pasiekiami geresni rezultatai.
– Kaip vyko Jūsų namų kūrybinis procesas?
– Tai buvo vienas iš sunkiausių projektų, nes užsakovė buvau aš pati. Pasirodė, kad su savimi sutarti yra sunkiausia, nes atrodo, kad turi begales pasirinkimų, nereikia nieko derinti, nereikia įrodinėti, kodėl vienas ar kitas stilius ar apdaila yra tinkamiausia šiai erdvei. Tuo pačiu, tai buvo ir vienas smagiausių projektų, nes turėjau visišką kūrybinę laisvę.
– Gal galite papasakoti apie savo namų kūrimą? Su kokiais sunkumais susidūrėte?
– Kurdama šį interjerą pirmiausiai norėjau sukurti gerą namų nuotaiką, todėl naudojau kontrastingas spalvas ir medžiagas. Betono lubų ir vintažinio šviestuvo derinys buvo tas pirminis akcentas, kuris įkvėpė tolimesnį kūrybos procesą. Nors bute nemažai juodos spalvos detalių – virtuvės baldų ir prieškambario spintos fasadai, vonios kambario plytelės, tačiau erdvė išliko labai šviesi. O kalbant apie sunkumus, tai tikriausiai galėčiau įvardinti statybinių darbų priežiūrą – mano ir statybininkų požiūris į precizišką detalių išpildymą akivaizdžiai skyrėsi.
– Gal galite pasidalinti, iš kur sėmėtės įkvėpimo kurdama savo namų interjerą?
– Įkvėpimo semiuosi visur, kartais netikėtai pamatytas baldas ar interjero detalė tampa pagrindine interjero ašimi. Man patinka daiktai, turintys savo istoriją, jie suteikia interjerui individualumo ir autentikos. Taip ir mano namų interjere atsirado vintažinis šviestuvas, ryškiai žalios antrinio dizaino naktinės spintelės, pagamintos iš seno lango rėmo, kurias įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio, ryškus didelio formato lietuvių tapytojo paveikslas ir daugybė kitų dekoro elementų, kuriuos gavau dovanų ar aptikau sendaikčių parduotuvėse. Tokie daiktai sušildo aplinką ir net nauji, ką tik po remonto namai, atrodo lyg būtų senai apgyventi.
– Ar tai Jūsų svajonių namai?
– Mano namai mane džiugina, tačiau svajonių namai tikriausiai visada yra tai, kas dar bus ateityje, nes visada norisi tobulėti ir judėti į priekį.
Nuotraukos Lauros Vanagaitytės.
Šaltinis: www.homyideas.lt
