Kam mums reikalinga veja ir kiek savo laiko jai galime skirti? Pirmiausia turime atsakyti į šiuos klausimus, jei kilo noras įsiveisti veją. O tada pamatysime, kad variantų, kaip sutvarkyti savo kiemą, yra ir daugiau.
Aksominė veja
Kaip kažkas pasakė – tai amerikietiška svajonė. Bet Amerikos joje nedaug, o laiko ir finansinių sąnaudų tikrai nemažai.
Išpuoselėta veja – tanki, žema, sodriai žalia. Šias savybes lemia rūšinė sudėtis, tad reikia pasirinkti specialų sėklų mišinį. Jeigu į jo sudėtį įeina pievinės miglės ir paprastosios smilgos, nesitikėkite, kad tokį mišinį nusipirksite už žemą kainą, tačiau jei vis dėlto pasirinksite, rezultatas tikrai nenuvils – veja bus ypač traukianti akį. Pasėję mišinį, turėkite kantrybės: būtent šios žolės dygsta lėčiau, reikia ilgiau laukti žalumos. Labai svarbu prieš sėjant iš dirvos kruopščiai pašalinti piktžoles, nes kitaip jos gali nesunkiai nustelbti lėtai dygstančius vejos augalus.
Bet tai – tik pradžia. Ir geriausių sėklų veja, jeigu bus neprižiūrima ar prižiūrima netinkamai, taps laukine pieva. Bene svarbiausia taisyklė, kurios privalu laikytis, jei norite, kad veja atrodytų kaip aksominė, – nuolat ją šienauti. Dabar yra įvairių priemonių, palengvinančių šį darbą. Taigi vejapjovę tereikia pasirinkti pagal vejos plotą, vietą, kurioje laikysite mašiną, ir finansines galimybes. Nedideliame plote puikiai tinka vejapjovė robotas, o dideliame – traktoriukas gali tapti net gera pramoga.
Veja imli maisto medžiagoms, todėl ją reikia tręšti ir laistyti. Ekologiška cheminių trąšų alternatyva – susmulkinta ir čia pat išbarstyta nupjauta žolė. Ji tampa mulčiu, organine trąša ir taip maisto medžiagos sugrąžinamos į aplinką.
Taigi, aksominė veja labai graži, bet priežiūros jai reikia itin daug. Norėdami tokią turėti, pagalvokite, kiek valandų per savaitę norėsite jai skirti.
Lietuviška pievelė
Šiuolaikiniai natūralistai aksominę veją vadina ne amerikietiška svajone, o žaliu kilimu. Arba net žaliuoju asfaltu. Kad ir kaip keistai skambėtų, jie sako, kad tokia dekoratyvinė veja yra neekologiška.
Kad būtų užtikrinta biologinė įvairovė, aplinkoje turi augti kuo įvairesnių augalų, gyventi vabaliukų, drugelius turi pritraukti gėlių žiedai. Augalai turėtų apsieiti be papildomo maitinimo (trąšų ir laistymo). Visai kaip įprastoje lietuvio sodyboje, tiesa? Kuo sveikesnė ir natūralesnė ekosistema, tuo atsparesni jos augalai.
Atsparią pievelę, kuriai reikėtų mažai priežiūros, užsiauginti nėra labai sudėtinga, tačiau tam reikia laiko. Gamtoje žemė plika nebūna, bet kokia vieta tuoj pat apauga žolėmis arba užsisėja iš toliau vėjo atneštomis sėklomis. Skirtingų rūšių žolės nevienodai pakenčia žemą pjovimą, todėl nuolat pjaudami tam tikrame aukštyje reguliuojame ir rūšinę įvairovę. Šienaujant dažnai, per tam tikrą laiką susiformuoja natūrali veja, atspari ir puikiai prisitaikiusi prie konkrečių augimo ir priežiūros sąlygų.
Be abejo, galima paspartinti tokios vejos susiformavimą specialiai pasėjant sėklų. Svarbiausia – atlaidesnis požiūris į pražydusį žiedelį, pavėsyje atsiradusias samanas, ropojančią boružę.
Jei norite ne vejos, o žydinčios pievos, galima įsigyti ir specialių sėklų, tačiau parinkti tinkamas – sudėtinga. Stebėkite, kokie augalai auga aplinkinėse pievose, jei turite laiko, pasirinkite jų sėklų. Paprasčiau būtų parsisiųsti iš užsienio sėklų mišinį pagal dirvožemio tipą – dalis gal ir neaugs, bet kita dalis turėtų puikiai tikti ir lietuviškai žydinčiai pievai.
Alternatyvios galimybės
Kam jums reikalinga veja – šį klausimą ypač akcentuoja šiuolaikiniai aplinkos dizaineriai. Kadangi veja nėra pats ekologiškiausias ir priežiūrai nereiklus aplinkos apželdinimo sprendimas, kaip buvo įprasta manyti anksčiau, specialistai siūlo jos veisti tik tiek, kiek reikia. Ir nė trupučio daugiau.
Tose vietose, kuriose numatyta įrengti erdvę vaikų žaidimams arba kurioje bus rengiami vakarėliai ant žolės, lepinamasi saulės voniose, planuokite veją. Vietoms, kuriose veja nebūtina, verta paieškoti kitų sprendimų.
Viena iš alternatyvų – daugiamečiai augalai. Jei toje sklypo vietoje nebus vaikštoma, tačiau norisi erdvės pojūčio – sodinkite kiliminius augalus. Jų nereikės šienauti (tai padės sutaupyti šiek tiek laiko), o kai kurie iš šio tipo augalų gal net ir sužydės. Be to, taip geriau užtikrinama bioįvairovė.
Reprezentacinėje vietoje veja turi būti ypač išpuoselėta, o tam reikia nemažai kruopštaus darbo, tad gal geriau toje vietoje įveisti daugiametį gėlyną? Tinkamai parinkti augalai nereikalaus papildomos priežiūros, o augimas, žiedai ir besikeičiančios formos leis pajusti gamtos ciklų kaitą. Rinkdamiesi augalus, pasidomėkite jų augimo sąlygomis, paskaitykite knygų, nepagailėkite pinigų trumpiems apželdinimo kursams, kad rezultatas atitiktų jūsų sąlygas ir grožio supratimą. Ne sustingęs vaizdas, o nuolatinė kaita yra didžiausia gyvosios gamtos vertybė, teikianti džiaugsmą.
Nedideliame miesto sklype vejos galima išvis atsisakyti. Tai gal skamba drastiškai, bet tokią idėją verta apsvarstyti. Atsisakius vejapjovės, aeravimo, skarifikavimo, tręšimo, laistymo, galima rinktis kietą dangą ir vešlius gėlynus, žydinčius krūmus, medžius. Tai atvirkštinis šiuo metu populiaraus vejos ir alpinariumo derinio variantas. Specialistai geriau siūlo sutankintą žvirgždo gruntą, kurio fone puikiai atsiskleis daugiamečiai augalai.
