Orai šyla, tad daugelis savo terasų, balkonų ir kiemų erdves jau puošia gėlių žiedais ir kitokiais žaliaisiais augintiniais. Tačiau kaip tik dabar dar galima pasimokyti iš klaidų, kurias padarėme ar dalykus, apie kuriuos nepagalvojome prieš pirkdami vazonus ir sodindami augalus praeitais metais ir šiais – nebesuklysti. Kalbiname „Neringos gėlynas“ steigėją apie dažniausiai gėlynuose daromas klaidas. Pasinaudoję patarimais, susikursime stilingą ir apgalvotą savo lauko erdvės oazę.
Apie ką reikėtų būtinai pagalvoti, kuriant terasų ir balkonų grožį?
Pagrindinė ir didžiausia klaida – netinkami augalai netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, pavėsį mėgstantys augalai sodinami saulėje.
Augalų kiekis, jų ūgis, žydėjimo laikotarpiai. Dažnai pasirenkami augalai, kurie žydi visi vienu metu ir gėlyne atsiranda didžiulė žydėjimo pauzė. Taip pat labai netolygus, negražus vaizdas išeina, jei pasirenkami netinkami augalų aukščiai, tada augalai vienas kitą pradeda gožti.
Augalai dažnai būna susodinti per tankiai ir tada jie pradeda lipti vienas ant kito, pasidaro „bardakas“.
Ypač pirmais metais žmonės susodina gana gausiai, per gausiai, nes nori jau dabar gražaus vaizdo, bet kadangi daugiamečiai augalai plečiasi, bujoja, tai kitais metais vaizdas būna jau ne toks geras. Tada tenka retinti, rauti, vaizdas būna prastas.
Chaotiškas augalų pirkimas, neapgalvojimas. Vienas augalas čia, kitas truputį čia – tai irgi vaizdui grožio tikrai neprideda.
Netinkamas mulčiavimas. Pavyzdžiui, per didelis užspaudimas akmenimis arba įvairiomis dangomis. Tada ten kaupiasi įvairūs parazitai, drėgmė, augalai sunkiai auga.
Netinkamas dirvožemio parinkimas augalui. Labai svarbu paskaityti ar pasiklausti specialisto, ar pvz., tokioje molingoje, sunkioje žemėje augs būtent tas ar kitas augalas. Svarbu padaryti namų darbus šiuo klausimu, prieš sodinant.
Terasose aš mėgstu sodinti augalus gausiau ir juos didesnius, kad greičiau matytume rezultatą, bet visada atsižvelgiu į kiekvieno augalo augimą ir kad tarpusavyje gražiai atrodytų.
Reikia apgalvoti ir priežiūros, laistymo galimybes, kiek žmogus yra pasirengęs tam skirti laiko ir jėgų.
Dar būna želdynų ir gėlynų hiperpriežiūra, kai laisto per daug, pritręšia per daug, kas yra labai baisu augalui.
Aš visada sakau – nepalaistytas ilgiau augalas atsigaus, bet perlaistytas augalas užsikrėčia grybelinėmis ligomis, šaknys supūna ir augalas jau nebeišgelbėjamas.
Taip pat ir su trąšomis. Negalima jokiu būdu persistengti su jomis, ypač kai lauke yra kaitra. Tik tada, kai kaitra nuslūgsta, galima augalus gausiai palaistyti, patręšti ir jie atsigaus.
Juk mums irgi nėra sveika įvairūs limonadai, kai yra karšta, juk mums žymiai geriau tada mineralinis vanduo ar paprastas vanduo.
Tręšti augalus rekomenduoju tik anksti anksti ryte ir prieš saulėtą dieną, nes tada vyksta fotosintezė ir augalai efektyviau pasisavina visas reikiamas medžiagas. Ir laistyti ryte reikia gausiai, tada augalai apsirūpina maitinimu visai dienai.
Vakare tręšimas ir laistymas jau nėra toks kokybiškas. O naktinis laistymas, tai tik šliužus visokius pritraukia (šypsosi).
