Rožės reikalauja daug priežiūros, bet kai vasaros pabaigoje ar rudenį jas vis dar (ar dar kartą…) puošia kvapnūs puošnūs žiedai, tų pastangų visai negaila. Tik jau dabar padėkime joms pasirengti rudeniui ir žiemai.
Užteks augti
Šiltoje savo gimtinėje šios gėlės gerokai ilgiau džiaugiasi šviesa ir šiluma, tad nelabai supranta, kad mūsų kraštuose sąlygos gerokai atšiauresnės. Todėl jau nuo rugpjūčio vidurio rožėms reikia „priminti“, jog laikas nustoti augti. Gėles mažiau laistykite, jei merkia lietūs – pridenkite. Jei gėlės vis tiek krauna pumpurus, ūglių viršūnes sulenkite, kad lėčiau augtų, stiebai greičiau sumedėtų, baigtųsi žydėjimas, kuris neleidžia sukaupti jėgų žiemai ir išsekina gėlę.
Rožes formavote ir karpėte visą vasarą – ir dabar tų darbų nereikėtų pamiršti. Jauni ūgliai, kurie nespėja sumedėti, žiemą nušals. Taigi tuos žalius minkštus stiebus reikia nukarpyti pernelyg šio darbo neatidėliojant – vis tiek jie neištvers šalčių ir taps grybinių ligų židiniu. Kita vertus, krūmelio sumedėjimą galima paskatinti. Medienos brendimą pagreitina fosforo ir ypač kalio trąšos, tad jų rožėms reikia ir vasaros pabaigoje. Skirtingai nei azoto – šis skatina augti stiebus, tad juo rugpjūtį augalų jau netręškite. Stiebai greičiau medėja ir tada, kai patrumpinami.
Rožė keliauja į namus
Rugpjūtį gėlyne augusią nedidelę rožytę galima pasisodinti į vazonėlį. Šioms gėlėms nereikia erdvaus vazono, nes žemė tokiame ilgiau išlieka drėgna, o rožės to nemėgsta. Be to, dideliame vazone gėlė poilsiauja, leidžia daug lapų, menkiau žydi. Verčiau sodinti į mažą vazoną, bet pasirūpinti tinkamu maistu – trąšomis. Persodinant reikia stengtis nejudinti žemės gniužulo, kad nepažeistumėte šaknų. Kad geriau įsišaknytų, gėlę maždaug savaitę laikykite pavėsyje. Laistykite saikingai.