Mėgstantys gamtą ir augalus jau yra pasiilgę pavasarinio pabudimo ir mintyse vis dažniau svarsto, ką čia naujo šiemet reikės išbandyti savo sode bei kaip stengtis išvengti ankstesnių nesėkmių. Įvairiausių sodo priežiūros patarimų galima rasti daugelyje knygų ar internete, bet yra tokių specifinių problemų, apie kurias ir jų sprendimus informacijos paprastai nerasite. Tad belaukdami pavasario, atkreipiame dėmesį į penkias gan dažnas nesėkmes sode, apie kurias nerašo sodo knygos ir patariame, kaip jų išvengti.
1. Dažno lietuvio kieme ir viešuose želdynuose bei kapinėse auga maža BALTOJI EGLĖ ‘CONICA‘, dar vadinama kanadine eglute. Ji populiari, nes auga lėtai, yra sodriai žalia, taisyklingos piramidės formos, tanki, su švelniais spygliukais. Būtų dar dažnesnė ir populiaresnė, bet daugelis jos augintojų po kelerių metų nusivilia, kai pavasarį nurunda augalo šonai, po ko nubyra spygliai ir išplinka šakos. Ir nors po kurio laiko atauga nauji spygliai, bet tai kasmet kartojasi, kol eglutė tampa nebe dekoratyvi.
Didžiausias šio negražumo kaltininkas yra saulė. Būtent vasario pabaigos ar kovo mėnesio saulė, kuri kaitina augalo spyglius, net kai lauke minusinė temperatūra. Žemė tuo metu dar būna įšalusi, augalo šaknys negali pasiimti drėgmės iš dirvos, bet kaitinami saulės spygliai garina drėgmę. Tad augalas paprasčiausiai džiūsta, saulė nudegina spyglius.
Yra 2 būdai to išvengti: a) žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį augalą apdengti orui pralaidžia danga – balta agrodanga, šiaudais, eglišakėmis ar maišine medžiaga, taip apsaugant nuo saulės spindulių. O jeigu nėra galimybės dangstyti, tai sodinkite tokią eglutę į dalinį pavėsį, kur pavasarinę saulę kiek užstos kiti augalai; b) Būtinai parinkti tokią vietą, kur dirva savaime būna drėgna arba tiesiog palaistykite dirvą vandeniu aplink augalą, net jeigu žemė ir įšalusi. Tik lieti reikia ne su šiltu vandeniu. Spyglių apdegimo bėdos kamuoja ne tik ‘Conica‘, bet ir kitas panašias baltosios eglės veisles: ‘Sander‘s Blue‘, ‘Maigold‘, ‘Rainbow’s End ‘, ‘Echiniformis‘, ‘Laurin‘ bei kitas.
2. Pastaraisiais metais soduose populiarėja augalai, nokinantys valgomus vaisius. Vienas iš jų – VALGOMASIS SAUSMEDIS. Šis krūmas vienas iš pirmųjų birželio mėn. sunokina mėlynas, saldžiarūgščias ir pailgas uogas. Šių uogų nebūna daug ir kartais jos net ir sunokusios būna ganėtinai rūgščios, bet už tai labai sveikos, o be to, sunoksta anksčiau už žemuoges ir braškes, tad vien už tai yra vertinamos. Valgomieji sausmedžiai kilę iš Tolimųjų Rytų, Sibiro ir kitų atšiaurių regionų, tad šalčiui yra labai atsparūs.
Regis, tai turėtų būti puikus, nereiklus ir naudingas krūmas, bet ne kartą teko išgirsti skundus iš žmonių, auginančių šiuos krūmus, kad sunokinęs derlių valgomasis sausmedis pradeda sirgti: sukasi ir ruduoja lapai, augalas pasidaro suskurdęs ir visai negražus.Deja, niekuo jam negalima padėti, kad išvengtų šios „ligos“, nes augalas paprastai būna visiškai sveikas, tiesiog toks jo vegetavimas. Juk valgomieji sausmedžiai yra kilę iš tokių kraštų, kur vasaros būna labai trumpos, tad jie viską atlieka pagreitintu būdu: anksti sužydi, anksti sunokina derlių ir anksti pasiruošia poilsio sezonui.
Tad sodindami savo kieme valgomąjį sausmedį neužmirškite, kad jis anksti baigs vegetaciją ir taps nedekoratyvus, tad geriau jo nesodinti pirmame kiemo plane, kad jau vasaros viduryje neerzintų džiūstantys lapai. O norint sulaukti derliaus, reikėtų sodinti bent du valgomuosius sausmedžius vieną šalia kito, ir šios rūšies nepainioti su kitomis sausmedžių rūšimis, nes jų būna ir su nuodingomis uogomis.
3. Dar vienas puikus sodo augalas yra AKTINIDIJA, nokinantis skanias ir vitaminingas uogas. O ar žinote, kad aktinidija iš tiesų yra kivis? Tik Lietuvoje augančios aktinidijos sunokina mažus kiviukus, o šiltuose kraštuose – didesnius. Kad aktinidija yra vijoklis ir jai reikės stiprių atramų, ant kurių ji vyniosis – šitą informaciją dar galima rasti, bet kad ji yra dvinamis augalas, tai retai kada būna kur parašyta. O kas yra dvinamis augalas? Tai toks, kur reikalingi du skirtingi augalai – vyriškas ir moteriškas vienas šalia kito, kad vyriškas apdulkintų moterišką ir šis sunokintų skaniąsias uogas.Tiesa, jau yra sukurtų savidulkių veislių, bet jos paprastai dera mažai, tad norint gausesnio aktinidijos derliaus, geriausia auginti porelę.
Literatūroje taip pat greičiausiai nerasite informacijos, kad aktinidijas mėgsta katės, nes augalo stiebuose ir šaknyse yra medžiagos, panašios į valerijoną. Katės mėgsta gulinėti šalia aktinidijos, trintis į augalą, jį draskyti, tad jeigu nepasaugosite, katė gali ir nuskriausti aktidiją – apdraskyti, išlaužyti ar net visai nulaužti. Aktinidijos, kaip ir valgomieji sausmedžiai yra kilę iš Tolimųjų Rytų, tad tų kraštų miškuose jas niokoja vietinės katės – tigrai.
4. SPYGLIUOČIAI medžiai ir krūmai yra mėgiami dekoratyviniuose želdynuose dėl atsparumo šalčiui ir kad jie visus metus žaliuoja. Bet ne visi spygliuočiai yra tokie. Nors kai kurie ir nenumeta spyglių, bet atvėsus orams nuo šalčio paruduoja jų šakelės ir tokios išbūna iki pavasario. Tai nėra susirgimas, tiesiog augalai taip prisitaiko prie atšalusio oro temperatūros. Tokią savybę turi kai kurios vakarinės tujos, kadagio bei mikrobiotos rūšys ar veislės. Vieniems augalų augintojams tokie rudi spygliai žiemą atrodo originaliai ir žavingai, bet daugeliui tai nepatinka, nes atrodo, lyg augalas sirgtų. Tad prieš įsigydami augalą, pasidomėkite pas augintoją, ar šio augalo spygliai žiemą neparuduos.
5. Jeigu dar apie spygliuočius, tai yra toks puošnus medelis KORĖJINIS KĖNIS, (jį matote pagrindinėje nuotraukoje). Jo labai žavūs sidabriškai melsvi ir švelnūs spygliukai, kurie dažnai būna originaliai raityti, be to, medelis auga lėtai ir tinka nedideliems sodams. O kankorėžiai būna ypač puošnūs – ryškiai violetiniai, tarsi žvakelės styrantys į viršų. Kiek teko auginti šį augalą arba stebėti augantį kažkur kitur Lietuvoje, tai 99 proc. atvejais po kelerių metų augimo dingsta visas šio augalo žavumas – jis pradeda skursti, pasidaro ligotas, toks varganas, nuplikusiomis ir be spyglių šakelėmis, vienu žodžiu, – klipata.
Paprastai jam nepatinka mūsiškas klimatas, dirvožemis, puola įvairios ligos ir kenkėjai, jam reikia intensyvios priežiūros. Labai retai kada tenka pamatyti šį medelį puošnų ir sveiką. Galbūt turėčiau patarti nesiterlioti ir nevargti su korėjinių kėnių veislėmis, jeigu norėsite, kad augalai būtų puošnūs ne tik pirmuosius metus. Bet gal jums ir pavyks, pabandykite rizikuoti, juk augalų aklimatizacija mūsų klimato sąlygomis vyksta nuolat ir kai kurie svetimžemiai augalai visai neblogai pas mus auga, nors prognozės iš pradžių jiems buvo nepalankios.
