Prieš trejetą metų šalia Vilniaus, Gineitiškėse, esančiame 12 arų sklype buvo tik veja ir šiek tiek augalų ant šlaito – daugiausia įvairių visžalių spygliuočių. Stigo čia gėlių, o svarbiausia – jaukumo. Kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė sodą sukūrė iš naujo: suplanavo jo struktūrą, atskyrė funkcines zonas, nutiesė takus, pasodino želdynus.
Pasak kraštovaizdžio dizainerės Astos Grabauskienės, projektuojant aplinką pirmiausia kuriama struktūra (augalai ją papildo – jie yra paskutinis sodo kūrimo etapas). Želdynų linijos neturėtų nežinia kur prasidėti ar netikėtai nutrūkti.
Paprastai jos būna logiškai pagrįstos: susijusios arba lygiuojamos su namo siena, tvoros segmentu, gyvatvore ar kitais architektūros bei sodo elementais. Tik tada visa aplinka atrodo „kaip čia buvusi“. Taip šiame sode ir padaryta: želdynų linija nenutrūkstamai vinguriuoja aplink visą sklypą ir užsibaigia jo pakraštyje ties namo kampu.
Banguotos gėlynų linijos – švelnios, skirtos akims pailsėti. Tiesa, pasak Astos, ne visur šią struktūrą tinka taikyti. Ten, kur erdvė siaura, neįmanoma išraiškingo vingio suprojektuoti, reikėtų jo ir vengti. O ir bangavimas turi būti skirtingas, todėl dizainerės kurtame sode želdynų vingiai nevienodo dydžio – vienur jie susiaurėja, kitur praplatėja. Tik taip sukuriama intriga.
Kampinė terasa prie priekinės namo sienos buvo palikta kaip buvusi. Iš vienos jos pusės atsiveria vaizdas į gyvatvore pridengtą gatvę, iš kitos – į veją ir sklypo pakraščiuose suformuotus gėlynus. Pasak dizainerės, siaurąją zoną tarp terasos ir gyvatvorės norėjosi padaryti jaukesnę ir funkcionalesnę. Vejos čia buvo visiškai atsisakyta, o vietoj jos pasodinta gėlių bei nutiestas naujas takas.
Planuodama želdynus Asta juos įsivaizduoja kaip paveikslą: palaipsniui spalvos intensyvėja, pasiekia kulminaciją, sušvelnėja, nublunka ir vėl iš naujo ritmiškai banguoja. Svarbiausia kuriant gėlynus tinkamai sudėlioti spalvas, kad išryškėtų akcentai, o juos atsvertų neutralūs augalai – jei spalvų bus visur pritaškyta, sodas atrodys chaotiškas.
Gėlynuose pirmiausia buvo pasodinti struktūrą želdynams suteikiantys krūmai ir aukštesni žoliniai augalai, taip pat ryškiai žydinčios gėlės, o likusios vietos „uždengtos“ neutraliais kiliminiais augalais. Žydinčių daugiamečių gėlių spalvingumas ir puošnumas prigesintas ritmingai pasikartojančiais palminių viksvų intarpais.
Geras sprendimas
Kraštovaizdžio dizainerė pataria atkreipti dėmesį į takų plotį. Vis dar yra įprasta kloti siaurus, siekiančius vos 90 cm takus. Norint išlaikyti harmoniją, taką reikėtų tiesti atsižvelgiant į namo proporcijas. Be to, vaikščioti siauru taku nėra patogu, o platesnis takas sukuria didesnės erdvės įspūdį.
Tako trinkelės ne visur siekia namo pamatus, čia palikta vietos ir augalams. Senbuvių tangutinių raganių spalva puikiai pritapo prie naujos draugijos – tarsi išblukę nužydėjusių žiedų pūkeliai suspindi pavakario šviesoje ir suteikia sodui švelnumo.
Sode gausu augalų – jie maloniai glosto akį. Tačiau pradėjus Astai juos vardinti paaiškėja, kad rūšių įvairovė nėra didelė, nes renkantis žolynus daugiausia dėmesio buvo kreipiama į vientiso vaizdo kūrimą.
Visi augalai, kuriuos sklypui apželdinti parinko kraštovaizdžio dizainerė, labai nereiklūs, daugiamečiai, suaugę jie užkloja žemę, tad ir piktžolėms nėra kaip prasibrauti. Gėlynuose augantys snapučiai ‘Brookside’ net nužydėję atrodo labai gražiai ir primena lengvą šydą. Dekoratyvūs ir stambiašakniai snapučiai – plačiai išsikerojantys kiliminiai augalai. Svyrančiais melsvais žiedais džiuginančios katžolės ‘Walker’s Low’ peržydėjusios taip pat nepraranda žavesio. Taip pat čia auga tamsialapės alūnės, šiliniai šalavijai ‘Caradonna’, puošnieji šilokai ‘Matrona’, kininės astilbės. Daugiametes gėles į visumą susieja ritmiškai pasikartojantys palminių viksvų intarpai – šie žolynai visiškai nereiklūs, toleruoja lengvą pavėsį, žiemą neiššąla.
Griežtas trinkelių linijas sušvelnina išsikerojusios katžolės ir kiti dekoratyvūs augalai, tarpuose sužėlusios samanos.
Praktiškas patarimas
Iš priekinės senosios terasos pusės nutiestas takas. Pati terasa yra gan aukšta, todėl kraštovaizdžio dizainerė čia suprojektavo platų (40 cm) laiptelį. Atrodytų, paprastas dalykas, tačiau dažnai lauke laipų pakopos būna per siauros ir per aukštos. O juk į sodą einame atsipalaidavę, niekur neskubėdami, tad ir komforto norisi kuo daugiau.
Tolimiausiame sodo kampe buvęs tuščias kampas prašyte prašėsi skiriamas poilsio zonai. Iš pradžių planuota statyti čia pavėsinę, tačiau vėliau nutarta apsieiti be jos, tad įrengta paaukštinta pakyla su gultais ir skėčiu. Poilsio vieta tapo pagrindiniu sodo akcentu, link jo nuvinguriuoja gėlynai. Jei nuo namo terasos augalus skiria veja, jie yra nutolę, tai poilsio zona įterpta į šlaitą ir tarsi apglėbta gėlynų, tarp kurių malonu sėdėti, kuriuos galima paglostyti ir užuosti.
Ant šlaito šalia poilsio zonos lapuočių anksčiau beveik visiškai nebuvo, augo tik įvairiaspalviai (geltoni, mėlynai žali, purpuriniai…) spygliuočiai. Asta šį margumą prislopino ir suteikė želdynui daugiau žalumos. Čia pasodintos iš Azijos kilusios japoninės stefanandros – jos nereiklios, yra gaiviai žalios spalvos, dekoratyvūs lapai šiek tiek primena serbentus, tad suteikia gyvybės atšiaurokiems spygliuočiams.
Iš poilsio zonos (beje, labai mėgstamos ir dažnai pagal paskirtį naudojamos) matyti visas sodas. Akį ypač traukia vyšninė slyva ‘Nigra’. Nors šis medis uogų neveda, bet pavasarį džiugina rausvais žiedais, o vasarą – tamsiai raudonais lapais ir gražia laja.
Kraštovaizdžio dizainerė kurdama sodą siekė išsaugoti šeimininkės jau turėtus augalus: bergenijas, bruneras ir gan daug spalvingų – raugerškius, pūslenį, nemažai spygliuočių. Netgi tai, kad palei kelią sklypą įrėmino tujos, paskatino šiuos augalus panaudoti ir kitai gyvatvorei.
Spalvų įvairovės netrūko, tad dizainerei reikėjo ieškoti būdų, kaip sušvelninti esamą įspūdį. Todėl gėlių spalvinė gama derinta prie senųjų augalų ir pasitelkta daugiau žalumos.
Naudingas patarimas
Greit augantys kiliminiai augalai, tokie kaip šliaužiančiosios vaisginos, čiobreliai, laikui bėgant išplinka. Kai taip nutinka, Asta pataria nupjauti juos akumuliatoriniu pjūklu – tada šie vėl atželia, sutankėja.
Sodo pakraštyje esantis gėlynas skirtas ne tik dekoratyviems augalams, bet ir vaiskrūmiams bei daržui. Čia auga avietės, medlievos, prieskoninės žolės. Tiesa, ši zona ne išskirta, bet integruota į bendrą sodo struktūrą – šį įspūdį sustiprina suoliukas, kurio dizainas toks pat, kaip ir įkomponuoto pagrindinėje sklypo erdvėje.
