Egzotiškas grožis, neįprastos egzistavimo formos, specifinės buveinės, aistringas kolekcionierių dėmesys ir griežčiausia augalų apsauga – visa tai lemia šiek tiek paslaptingą trauką orchidėjoms. Jai taip sunku atsispirti…
Kam naudojamas „protas“
Rafinuoto grožio orchidėjos be galo skirtingos – daugiau nė viena augalų šeima negali didžiuotis esanti tokia gausi: priskaičiuojama apie 800 orchidėjų genčių ir apie 30 000 rūšių, kasmet aprašoma iki 800 naujų rūšių. Auga jos ne tik ant žemės ar medžių, bet gali tūnoti po žeme iki 15 metų, kol pražys. Jų dydis skiriasi įspūdingai: nuo antpirščio dydžio iki dešimties metrų ilgio (tokia yra vijoklinė kvapioji vanilė, iš kurios sėklų gaminami vanilės prieskoniai). Orchidėjų žiedlapiai gali būti išmarginti įvairiais raštais – nuo lygaus marmurinio atspalvio iki permatomo, lyg vašku padengti, minkšto šilko ar veliūro tekstūros… Vienų žiedais galime grožėtis apsiginklavę didinamuoju stiklu, kitų siekia lėkštės dydį. O ką kalbėti apie spalvas ir atspalvius – ypač dabar, kai įsijautę į hibridų kūrimą žmonės išvedė tokių veislių, kokių gamta nė nesapnavo.
Orchidėjos yra ne tik gausiausiai žydinčių augalų šeima, bet ir jauniausia, sukaupusi ankstesniųjų augalų patirtį, todėl kartais šios gėlės vadinamos protingomis. Kur slypi jų protas? Orchidėjos išsiskiria savo savybe puikiai prisitaikyti ir išnaudoti aplinką, kad pratęstų savo egzistavimą arba tiesiog kad išgyventų. Ir daro tai itin kūrybingai: žiedų spalvos, kvapai ir daugelis kitų išskirtinių savybių neskirtos žmogui džiaugtis. Pagrindinė jų funkcija yra pritraukti vabzdžių, paukščių ar gyvūnų dėmesį, kad šie įvykdytų svarbiausią – apdulkinimo – misiją.
Tokiai traukai neįmanoma atsispirti
Visi orchidėjų žiedai turi vieną pakitusį žiedlapį – vadinamąją lūpą, vieną gražiausių ir įdomiausių, kitokios formos ir spalvos. Jis būna margas, plaukuotas, raguotas, garbanotas ar kitaip ypatingas – ir visas šis grožis skirtas vabzdžiams apmulkinti ir privilioti, kad rinktųsi tik tą žiedą. Dar lūpa tarnauja kaip nusileidimo takas, nukreipiantis tiesiai prie žiedo viduje esančių dauginimosi organų.
Kam to reikia? Pasirodo, apdulkinimo paslaugos natūralioje orchidėjų aplinkoje ne taip lengvai prieinamos, todėl aktyvi reklama privaloma norint išgyventi…
Išradingi spąstai kartais būna labai sudėtingi. Pavyzdžiui, ofrių lūpa atrodo ir kvepia panašiai kaip bičių patelė, tad poruotis sumanę patinėliai noriai lanko jų žiedus. Juk ofris akių neturi, nematė, kaip tos bitės atrodo, tai kaip jam pavyko apsimesti vabzdžiu?
O štai kolibrių apdulkinamos orchidėjos dažniausiai būna bekvapės, mat šių paukščių uoslė prasta, tad kam eikvoti energiją nereikalingiems dalykams. Baltos orchidėjos skleidžia kvapą ir gerai matomos naktį, todėl pritraukia drugius ir šikšnosparnius. Mėlynos, violetinės, geltonos labiausiai patrauklios bitėms.
Mėlynas kraujas
Mistiškos juodosios orchidėjos buvo ieškoma ilgą laiką. Tiesa, grynos juodos spalvos augalų pasaulyje niekada nebuvo ir neaišku, ar bus, bet labai tamsių spalvų orchidėjų yra. Dažniausiai – violetinio ar purpurinio atspalvio, o štai mėlyna yra labai reta, nors tai – viena pirminių spektro spalvų.
Gamta mėlyno kraujo pašykštėjo ir nereikliems geriems falenopsiams. Žmogus nutarė padirbėti už ją ir įvaldė net kelis būdus – sėkmingai kryžminant atsirado nuostabios violetiškai mėlynos spalvos falenopsių. Tačiau, kaip ir visi rūšiniai falenopsiai, jie lepūs, žiedai mažesni.
Dar visai neseniai, 2013 metais, orchidėjininkų pasaulis sukilo ant kojų, kai Japonijoje vykusioje 11-oje Azijos ir Ramiojo vandenyno konferencijoje buvo pristatytas pirmasis mėlynos spalvos falenopsis – orchidėja, sukurta genų inžinerijos būdu.
Nedarykite klaidos!
Matėte mėlynos spalvos falenopsį prekybos centre? Taip galėjo būti, tačiau ne dėl jo orchidėjų mylėtojų gretos eina iš proto. Čia mus stengiasi sudominti masinė gamyba. Į parduotuves atvežami mėlynos spalvos falenopsiai – tai dažais paveikti (dažniausiai įšvirkščiant į žiedynstiebį) augalai. Antrą kartą mėlynai jie nežydės. O, kol žydi, kainuoja gerokai brangiau už įprastesnių spalvų „giminaičius“, bet, jei gražu, kodėl neįsigijus.
Įdomu
XIX amžiaus pradžioje Anglijoje žymus kolekcininkas Williamas Cattley pražydino nežinomą augalą (priklausantį vėliau jo vardu pavadintai orchidėjų genčiai), ir šis tapo prabangos ir rafinuotumo simboliu. Ryškus alyviškai rožinis katlėjų žiedlapių atspalvis imtas vadinti „orchidėjų spalva“ (angliškai „orchid“). Pirmą kartą oficialiai užregistruota 1915 metais.
Beveik visos orchidėjos skleidžia savitą aromatą: jis gali būti švelnus, vos juntamas, arba labai aštrus, svaiginantis, primenantis rytietiškus prieskonius.
Dėl panašumo su laukiniais ar mistiniais gyvūnais orchidėjos vadinamos jų vardais. Mistinė Medūza su gyvačių raizgalyne ant galvos davė savo vardą daugybei orchidėjų rūšių. Peteliškės vardą irgi dalijasi nemažai orchidėjų. Kaip ir beždžionėlės ar net voro.
Orchidėjos žiedui būdinga dvipusė simetrija – kitaip sakant, jis turi tik vieną simetrijos ašį. Gal tai dar viena jo nepaprasto grožio paslapčių?
Daugiau naudingos informacijos rasite naujame leidinyje „Orchidėjų gidas“, kuris skirtas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems augintojams. Jį galite įsigyti pardavimo vietose arba užsiprenumeruoti.
