Kai ruduoja tujos, dažnai žmonės pasimeta – juk sakoma, kad tujos yra nereiklūs augalai, ir nieko daryti joms nereikia, tai kas gi čia dabar vyksta? Vis dėlto, tujos – ne plastikinės, ir joms skirti dėmesio tikrai reikia. Su Vaiva Maroziene, želdynų specialiste ir kursų lektore, kalbėjomės apie priežastis, kodėl ruduoja tujos.
Kartais jaudinatės visai be reikalo, o kartais šakelių rudavimas yra didelių problemų ženklas. Kaip atpažinti rudavimo priežastį ir ką tada daryti, pasakojame šiame video:
Na, o dabar dažniausiai pasitaikančios priežastys:
1. NATŪRALI ŠAKELIŲ KAITA
Kaip atpažinti: spygliukai ruduoja ties kamienu, šakelių pradžioje. Šakelių galai atrodo gražūs ir sveiki. Braukiant ranka arba papurčius, nudžiūvę spygliukai lengvai nukrenta. Ant spygliukų nėra apnašų. Tankesnių tujų parudavęs vidus net nesimato, kol nepraskleidi. Tokia tujų gyvatvorė atrodo sveika, žalia, puošni, turi didelį prieaugį, tačiau ją praskleidę galite rasti daug rudų nudžiūvusių šakelių. Nupurtę rudus spygliukus pamatysite jaunus naujų šakelių ūgliukus.
Priežastis: Tai jokia liga, o visiems spygliuočiams būdingas atsinaujinimo procesas, kuris nepriklauso nuo tujų rūšies. Rudenį lapuočiai meta lapus, o spygliuočiai meta spyglius. Ne visus, žinoma, tačiau dalį jų tikrai pakeičia. Todėl nenustebkite ir dėl to nesijaudinkite.
Kad ir natūralus procesas, tačiau dėl nudžiūvusių šakelių gali kilti keletas problemų:
- Gal kelios parudavusios šakelės nubyrės pačios, tačiau didžioji dalis bus linkusios kauptis šakelių pažastyse, kur dėl saulės šviesos ir oro trūkumo kaupsis drėgmės perteklius. Taip susidaro itin palankios sąlygos veistis ir daugintis įvairiems ligų sukėlėjams, kurie itin slopina augalo imuninę sistemą.
- Spygliuočiai, kaip ir lapuočiai, lapuose vykdo fotosintezę ir gamina maisto medžiagas, o kai augalo viduje daugybė negyvų šakelių, akivaizdu, kad jos neužleidžia vietos išsprogti naujoms. Ir tai padidina riziką, kad augalas gali pritrūkti žaliosios masės, dėl kurios vyksta maisto gamyba, ir kai kurios šakos gali tiesiog neišgyventi. Štai kaip tujos išplinka ir tai visai nesusiję su augalo amžiumi, kaip kartais galvojama.
Ką daryti: Tas nudžiūvusias šakeles reikia kruopščiai išvalyti. Tai galima padaryti perbraukiant rankomis per šakeles ir jos turėtų nesunkiai nukristi. Jeigu parudavusių spyglių labai daug, galima tiesiog papurtyti. Išvalius parudavusias šakeles, prie augalo kamieno atsiras daugiau erdvės cirkuliuoti šviežiam orui, prasiskverbti saulės šviesai, tad naujos šakelės netruks ataugti.
Šitą darbą V. Marozienė rekomenduoja atlikti bent kas antrus metus. Pasak Vaivos, nėra didelio skirtumo, kuriuo metų laiku valyti tujas, tačiau rudenį, kaip ir ankstyvą pavasarį, dar neprasidėjus vegetaciniam periodui, saugiausia atlikti šį darbą, nes bus mažesnė tikimybė, kad aplaužysite naujas šakeles.
2. PAŽEISTA TUJŲ APAČIA
Kaip atpažinti: kaip ir aišku – parudavusi tik tujų apatinė dalis. Šakelės rudos iki pat galiukų.
Priežastis: tiksliau, yra 2 galimos priežastys:
Keturkojai augintiniai, kurie žymėdami teritoriją paženklina tujas ir savo šlapimu nupliko tujų apačią;
Jeigu gyvatvorė auga šalia įvažiavimo į kiemą, gali būti, kad žiemą sniegas su druskomis patenka ant tujų. Net jeigu nenaudojate mišinių su druskomis savo kieme, jų vis tiek parsivežate su automobiliu. Druska gali nudeginti apatines tujų šakeles.
Ką daryti: jeigu jau taip nutiko, pirmiausia reikėtų atidžiai apžiūrėti parudavusias šakeles ir įsitikinti, ar jos vis dar gyvos:
Perlaužkite šakelę. Jeigu nėra jokių gyvybės požymių, t.y. bent kokios žalumos, nukirpkite ją iki gyvybingos vietos arba iki pirmosios žalios šakelės.
Jeigu šakelė dar gyva, tiesiog nubraukite tuos parudavusius spygliukus ir palikite ją ramybėje, nes tikėtina, kad atžels pavasarį.
Taip sutvarkykite visą tujų apačią. Labai svarbu naudoti kokybišką sekatorių, kad pjūvis būtų aštrus ir itin tikslus, kad nepaliktų atplaišų.
3. PAVASARINĖ FIZIOLOGINĖ SAUSRA
Kaip atpažinti: ruduoja tujos pietinė pusė. Pastebima pirmoje metų pusėje.
Priežastis: Anksti pavasarį, kai pašviečia kaitri saulė, o pašalas dar nebūna išėjęs, augalas išgarina drėgmės likučius, tačiau negali drėgmės stygiaus kompensuoti per šaknis, kol jos yra įšalusios. Todėl labiausiai saulės kaitinamos šakelės nudžiūva.
Jeigu tujos gerai prižiūrėtos, jei buvo sveikos, prisisotinusios maisto medžiagų ir drėgmės iš rudens, tai joms didelės žalos kaitri pavasarinė saulė nepadarys. Neskiriant pakankamai dėmesio, augalo imunitetas nusilpsta, jis nesugeba tinkamai pasiruošti žiemai. Tokiu atveju tujos gali rimčiau sureaguoti į pavasarinę aštrią saulę ir gali nudžiūti gerokai stipriau, o atsistatyti bus sunkiau.
Ką daryti: jei išdžiūvimas nežymus, galima pabandyti ją gelbėti, jeigu tik užtenka kantrybės arba estetiškai ji jums ne taip kliūna.
Jeigu nudega daugiau nei 50 ar 60 procentų tujos, tikimybė, kad augalas atsigaus arba atrodys taip kaip anksčiau, yra nedidelė, ypač jeigu augalas senesnis. Tokiu atveju gaivinti neverta, juo labiau tai ilgai trunkantis procesas.
Bet kuriuo atveju pasekmių šalinimas neapsieina be nuostolių, todėl verta investuoti laiką į tinkamą tujų priežiūrą ir profilaktiką.
4. RUDUOJA TUJOS DĖL LIGŲ
Kaip atpažinti: yra negyvų šakų, kurios su parudavusiais spygliais arba išvis be spyglių nuo pat šakos pradžios iki galiuko.
Priežastis: greičiausiai, kad tai – grybinės kilmės tujų ligos.
Ką daryti: Reikėtų pašalinti visą parudavusią dalį iki pat gyvos vietos, o tują apdoroti specialiomis priemonėmis nuo grybelinės kilmės ligų, kitaip – fungicidais. Jų yra įvairių, klauskite artimiausiame specializuotame sodo centre, kad konsultantas parekomenduotų iš jų asortimento.
KAI TUJOS RUDUOJA, BET TAI VISAI NE LIGA
Neapsirikite, pasak Vaivos, kartais susidaro įspūdis, kad tuja serga, tačiau ji paprasčiausiai sukrauna daugybę smulkių kankorėžiukų, panašių į miniatiūrinius tulpių žiedus.
Žiūrint iš toliau, tuja gali atrodyti ligota, kadangi visa parudavusi. Tačiau priėjus arčiau paaiškėtų, kad ji tiesiog apsipylė rudais kankorėžiukais. Ši tuja augo netinkamomis sąlygomis, todėl kankorėžių šiais metais sukrovė itin daug.
Jeigu norite turėti puikią, puošnią tujų gyvatvorę, V. Marozienė pataria rinktis Smaragd veislę, nes ji krauna mažiau matomus kankorėžius, todėl išlieka sodriai žalios spalvos, o jos koloninė forma idealiai tinka gyvatvorėms.
Ką daryti: ogi nieko nedaryti. Nors gal ne taip sakau: jeigu itin daug kankorėžių sukrovė, pasitikrinkit, ar čia ne paskutinės agonijos išraiška. Gal pats metas išvalyti, apgenėti ir patręšti?
