Kiekvienu metų laiku stengiamės rašyti apie augalus, kurie tuo metu būna pačiame žydėjime ir gražume. Hortenzijos yra unikalūs krūmai, kurie gali būti dekoratyvūs net ne vieną, o keletą mėnesių.
Kai žydi dauguma augalų, t.y. pavasarį ir vasaros pradžioje, hortenzijos kukliai laikosi nuošalyje, savo žaliais lapais tik pabrėždamos kitų puošnumą. Bet vos tik vasara įsibėgėja, tuomet hortenzijos iš tiesų parodo, kokiais puikiais augalais jos gali būti. Nuo vasaros pradžios iki rudens šių krūmų balti, rožiniai, mėlyni ar raudoni žiedynai pradeda spalvintis, pamažu atskleisdami savo grožybes. Hortenzijų rūšių ir veislių pasirinkimas didelis – krūmų dydžiu, žiedynų spalvomis ir dydžiu ar žydėjimo trukme. Tad pasistengsime padėti apsispręsti, kokią hortenziją galėtumėte išsirinktumėte savo kiemui ar balkonui, kad puoštų jį ilgai.
HORTENZIJOS (Hydrangea) yra ne gėlės, o žydintys krūmai. Kai kurios rūšys auga kaip vijokliniai augalai arba kaip neaukšti medeliai. Hortezijų, galinčių augti Lietuvoje yra keletas skirtingų rūšių bei daugybė įvairių veislių, tad sumaniai derinant, galima papuošti želdyną vien tik žydinčiomis hortenzijomis nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens.
Savaime hortenzijos neauga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, jos į mūsų žemyną atkeliavo iš Azijos bei Šiaurės Amerikos. Dauguma hortenzijų rūšių yra vasaržalės, t.y. žaliuojančios tik šiltuoju metų laiku, bet yra ir keletas visžalių, kurios lapų nenumeta net žiemomis. Tik pastarosios Lietuvoje neauga, joms čia šaltoka.
Labai įdomus yra hortenzijos žiedynas, kurį sudaro daug smulkių žiedelių. Žiedyno pakraščiuose atskiri žiedeliai būna stambesni ir ryškesni, bet sterilūs, nes jų paskirtis – savo gražumu privilioti bites bei kitus vabzdžius prie kekės viduryje esančių smulkių dvilyčių žiedelių, kad juos apdulkintų. Tiesa, pastaraisiais dešimtmečiais selekcininkai yra sukūrę nemažai veislių, kurių žiedai būna tik sterilūs, tad tokias hortenzijas rekomenduojama auginti žmonėms, kurie alergiški žiedadulkėmis arba bičių įkandimams. Daugumos hortenzijų žiedai yra bekvapiai, bet būna ir kvapnių.
LAIPIOJANTI HORTENZIJA (Hydrangea petiolaris) yra vienintelė, kuri pas mus auga kaip vijoklinis augalas, moksliškai ji vadinama liana. Auga ne taip greitai kaip dauguma vijoklinių augalų, o lėtai ir neskubėdama. Ir aplink atramas nesiveja, nes jai reikia paviršių, prie kurių galėtų prisitvirtinti orinėmis kibiomis šaknelėmis. Tam geriausiai tinka medžių kamienai ar mūriniai pastatai. Tos kibios šaknelės prie paviršiaus prisisiurbia kaip reikiant, bet jos nėra parazitinės, tik tvirtinimuisi ir iš medžio maisto medžiagų nesiurbia, tad nėra ko nerimauti. Baltai žalsvi žiedeliai sukibę į didelę, apie 15-25 cm skersmens kekę ir pradeda žydėti birželio mėnesį, kartais ir liepą – priklausomai nuo vietos. Ši hortenzija žydi anksčiausiai iš visų hortenzijų mūsų krašte. Lapai būna tamsiai žali, storoki ir šiek tiek blizgantys.
Geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje, nes kaitrioje saulėje lapai gali apdegti. Mėgsta derlingus, purius, drėgnus ir rūgščius dirvožemius. Jeigu auga vėjų perpučiamose vietose, tai žiemomis dažnai apšąla. Kadangi auga lėtai, tai savo galutinį apie 5–7 m aukštį šis vijoklis pasiekia per ilgus metus.
ŠVIESIOJI HORTENZIJA (Hydrangea arborescens) yra viena populiariausių, nes pati nereikliausia. Ji Lietuvoje auginama nuo seno, tad , ko gero, ją galima laikyti etnografiniu augalu, nes augo ir tebeauga šalia daugelio senų sodybų. Šiais laikais dažniau sodinamas ne rūšinis augalas, o šios hortenzijos veislės. Pačios mėgiamiausios yra ‘Annabelle’ arba ‘Grandiflora’, pasižyminčios ypač stambiais, už žmogaus galvą didesniais žiedynais. Šviesiųjų hortenzijų krūmai užauga iki 1,5–2 m aukščio ir panašaus pločio. Žydėti pradeda birželio pabaigoje arba liepą ir žydi per visą vasarą. Žiedai baltai žalsvi, o baigdami žydėti nusidažo žaliai, be to, ilgai laikosi ant šakelių per visą žiemą.
Nužydėjusių žiedynų geriau nenukirpti, o palikti ant krūmų iki pavasario. Ji ganėtinai atspari šalčiui, tad apšąla retai, ypač jei sodinukai užauginti Lietuvoje. Geriausiai jaučiasi saulėtose ir vidutinio derlingumo bei drėgnumo dirvose, bet pakenčia ir dalinį pavėsį. Yra sukurtos veislės, žydinčios rožiniais spalvos žiedais.
ŠLUOTELINĖS HORTENZIJOS (Hydrangea paniculata) šiuo metu „ant bangos“, nes selekcininkų nuolat kuriamos naujos veislės yra labai puošnios, jų didelis pasirinkimas, be to, dauguma iš jų gerai jaučiasi mūsų klimato sąlygomis ir retai kada apšąla. Krūmai užauga iki 2–3 m aukščio, bet yra veislių, nesiekiančių nė 1 m. Žydėti pradeda liepos mėnesį (nors šią ankstyvą vasarą pasipuošė jau birželį) ir žydi iki spalio.
Tad ši hortenzija – tikrai ne tik puošnus, bet ir ilgalaikio grožio krūmas. Žiedai, pagal savo rūšies pavadinimą, yra šluotelės arba kartais kūgio formos, dažniausiai stambūs ir gausūs. Jų spalvų paletė – balta, žalia, gelsva, rožinė, violetinė arba raudona, gan dažnai žiedai būna dvispalviai. Kaip ir šviesioji hortenzija mėgsta panašias sąlygas: saulėtą vietą, drėgną, derlingą ir purią dirvą. Augs ir vėjuotose vietose, bet tada dažniau apšals ir mažiau žydės, tad geriau sodinkite ją saulėtoje ir nuo vėjų apsaugotuose želdynuose. Populiariausios ir puošniausios veislės yra ‘Limelight’, ‘Vanille Fraise’, ‘Pink Diamond’, ‘Grandiflora’ bei kitos.
DIDŽIALAPĖ HORTENZIJA (Hydrangea macrophylla) turi titulą kaip viena lepiausių tarpe hortenzijų, bet vardan žiedų grožio augintojai tenkina jos kaprizus. Šis gan neaukštas ir apie 1–1,5 m aukščio krūmas savaime auga Japonijoje, tose vietose, kur žiemos būna švelnios, o klimatas drėgnas. Žiedynų spalva tokia pat kaip ir daugelio kitų hortenzijų rūšių – balta, žalia, rožinė, bet tik ji viena gali žydėti mėlynai, o mėlynos spalvos hortenzijų žiedai kažkodėl veda iš proto kai kuriuos sodininkus. Tik kelios didžialapės hortenzijos veislės natūraliai žydi mėlynai, o kitos tokiomis gali tampti, jei auga tam tikro rūgštingumo ir sudėties dirvoje.
Šios hortenzijos žydi vasaros antroje pusėje iki rudens vidurio. Jeigu norite sulaukti jos puikiųjų žiedų, sodinant teks parinkti jai nuo vėjų apsaugotą vietą, dalinį pavėsį, rūgščią, derlingą, humusingą ir drėgną dirvą, o žiemą gerai pridengti eglišakėmis arba agrodanga. Jeigu neturite žemės lopinėlio, kuris atitiktų tokias sąlygas, tada galite ją auginti erdviame vazone, kurį žiemą reikės įnešti į vėsią vietą: rūsį, nešildomą garažą ar įstiklintą balkoną. Jeigu šiai hortenzijai viskas bus gerai – tuomet ji atsidėkos jums žydėdama gausiais ir šakeles prie žemės lenkiančiais stambiais žiedais. Augindami visas hortenzijas nepamirškite, kad tai rūgščią dirvą mėgstantys augalai.
Išvardinome dažniausiai Lietuvoje auginamas hortenzijų rūšis. Bet šis augalas kasmet vis labiau populiarėja, o augalų centruose galima pamatyti kasmet vis naujesnes hortenzijų rūšis arba jų hibridus: ąžuolialapę, krūminę, aukštąją, šiurkščiąją bei kitas, dar net neturinčias lietuviškų pavadinimų.
