Jei turite šlaitus sklype, pagrindinė problema – kaip juos sutvirtinti, kad išlaikytų formą, pavasarį nenučiuožtų žemyn, nereikėtų sudėtingos priežiūros, o ir atrodytų gražiai. Keletą praktiškų sprendimų pateikia kraštovaizdžio specialistės.
Šlaito sutvirtinimas pagal nuolydžio laipsnį
Sandra Kanapeckaitė, kraštovaizdžio architektė, modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė, teigia, kad pagrindinė problema, su kuria susiduriama – dirvos erozija. Tai lemia dar neįsitvirtinusių daigų ar sėklų išplovimą, todė šlaitas apželia dėmėmis. Neužžėlusias vietas kaip mat užkariauja piktžolės ir tai apsunkina priežiūrą.
Toks scenarijus tikėtinas, jei šlaito nuolydis statesnis nei 30 laipsnių. Todėl tokiais atvejais būtina naudoti papildomas sutvirtinančias priemones, pavyzdžiui, kloti specialų tinklą, plėvelę, naudoti ruloninę veją ir kt. Tai padidina šlaito apželdinimo kainą. Todėl priimti tinkamą sprendimą reikia dar formuojant reljefą. Jei šlaitas labai status, dažnai vietoj jo formavimo verta tiesiog pastatyti sienutę.
Sprendimai priklauso nuo šlaito funkcijos
Kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė teigia, kad šlaitams sutvirtinti gali būti naudojamos skirtingos medžiagos: koriai (plastiko ar betoniniai), rieduliai, tinklas. Pasirenkame priklausomai nuo paskirties, nuo to, kokią funkciją atlieka šlaitas: ar laiko pylimą, ar čia važiuoja transporto priemonės, ar apsaugo nuo triukšmo. Šlaitas gali atlikti ir kelias funkcijas.
Inžinerinės paskirties sutvirtinimams naudojamos neorganinės kilmės medžiagos: nesuyrančios, laikančios daug metų, atsparios liūčių poveikiui, deformacijoms dėl temperatūros skirtumų.
Jei norime ir vaikščioti, verta šlaitą skaidyti terasomis. Lygūs paviršiai kombinuojami su atraminėmis betoninėmis sienelėmis, medinėmis konstrukcijomis, gabijonais (akmenimis, kuriuos sulaiko tinklas). Terasose galima auginti uogas, įrengti daržiuką, gėlyną. Jei iš šlaito terasos atsiveria vaizdas, pastatykite suoliuką, kad galėtumėte atsisėsti pasigrožėti.
Augalai šlaitų sutvirtinimui
Kai šlaitus norime apsodinti augalais, pagrindiniai mūsų tikslai yra sutvirtinimas ir estetika. Optimalus sprendimas – sutvirtintas gruntas (galima naudoti specialius tinklus) ir žalia žydinti agmenija antžeminėje dalyje. Pasirenkami paviršinę šaknų sistemą turintys augalai: medžiai, krūmai, daugiamečiai augalai, kurie suauga tankiu kilimu ir taip sutvirtina šlaitą.
Ingė Auželienė, modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė, teigia, kad tinkamų yra ir lapuočių, ir spygliuočių. Pavyzdžiui, šlaitams tinka kadagiai, kalninės pušaitės, stefanandros, kalniniai serbentai, įvairios lanksvos, veigelės, raugerškiai. Jei nėra pavojaus pašalti – gulsčiasis kaulenis. Galima pasirinkti ir kitų žemų augalų, pavyzdžiui, gulsčiąjį kadagį (Juniperus procumbens) ‚Nana‘, kuris šliaužia tepakildamas 10 cm nuo žemės paviršiaus.
Jei nedidelis šlaitas formuojamas prie vejos, galima auginti dobiliukus. Jie sufomuoja tvirtą velėną, reikia rečiau šienauti. Arba rinkitės žydinčią pievą, kuri džiugins ir smulkiais žiedeliais.
Jei žemė sausesnė, tinka įvairių rūšių šilokai. Juos galima pasisodinti patiems arba naudoti vadinamąjį šilokų kilimą. D. Ivanauskienė pasakoja apie naujausias technologijas, kai ant specialaus pagrindo užauginamos daugiamečių augalų kultūros, pavyzdžiui: gebenės, žiemės ir kitos. Universaliausia ir reikalaujanti mažiausiai priežiūros – danga su šilokais. Specialus audinys išlaiko tvirtumą, o antžeminė dalis apsodinta įvairių rūšių šilokais. Tos rūšys parinktos tokios gyvybingos, kad tarpusavyje konkuruodamos greitai suauga, o mes nuolat matome sezonų kaitą ir vis kitus pražystančius augalus.
Specialistė teigia, kad toks sprendimas pasiteisina net esant 45-50 laipsnių nuolydžiui, nes šilokų kilimas kaip didelis lakštas tvirtinamas smeigėmis arba armatūra. Trūkumas – ant jo negalima vaikščioti, nes visa šilokų gyvastis – lapuose, o ne šaknyse. Tačiau jame galima įterpti kitų įvairių augalų: eraičinų, čiobrelių, citrininių bazilikų. Tokia dinamiška paklotė ne tik maloni akiai, bet ir pritraukia vabzdžius ir drugelius.
