Šermukšnis ir jo nuraudę vaisiai yra vienas iš rudens simbolių. Šio medžio derlius ne tik nuspalvina rudeninį sodo peizažą, pritraukia paukščius, bet ir yra galingas vaistas, kuriame slypi gausybė polivitaminų. Norintiems užsiauginti šį medį savo sklype, pristatome trumpą jo auginimo atmintinę.
Trumpai apie šermukšnį ir jo naudą
Šermukšniai – vasaržaliai medžiai arba krūmai, kurių aukštis svyruoja tarp 3–20 m. Jų skiriamieji bruožai: reta kiaušiniškos formos laja; lygi bei pilka žievė; tamsiai violetiniai pumpurai su pilkais plaukeliais; sudėtiniai, tamsiai žali, 3–8 cm ilgio lapai; balti dvilyčiai žiedai (rečiau rausvi), kurie žydi gegužės–birželio mėnesiais; rutuliškos formos, ryškiai raudonos spalvos vaisiai, kurie subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais ir kabo ant šakų iki pat šalčių.
Natūraliai šis augalas auga Vakarų Europoje, Rusijos europinėje dalyje, Kaukaze. Lietuvoje šis augalas yra plačiai paplitęs, jį galima rasti lapuočių ir mišriuose miškuose, kirtimuose, pamiškėse, soduose, pakelėse. Mūsų regione galima aptikti apie 25 skirtingas šermukšnių rūšis.
Šis augalas lietuviams visada buvo ypatingas. Senovėje buvo tikima, kad šermukšniai turi galią apsaugoti nuo piktųjų dvasių, užkerėjimų, ligų, žaibų. Šiandien šermukšnio vaisiai yra labai vertinami dėl savo gydomųjų savybių. Tai yra be galo geras polivitaminų šaltinis. Šie vaisiai taip pat išsiskiria savo sutraukiamosiomis bei tulžies ir šlapimo varomosiomis ypatybėmis.
Šermukšnio auginimo ypatybės
Vieta. Šermukšnis yra šviesomėgis augalas, tad jam labiausiai tinka atvira ir saulėta vieta. Jeigu šį medį planuojate auginti ant šlaito, verta žinoti, kad jis gerai auga šiaurinės bei vakarinės pusės šlaituose, tačiau pietų pusėje esantis šlaitas jam visiškai netinka, kadangi saulės atokaitoje žemės paviršius greitai išdžiūsta, o negilios jo šaknys tam yra nepakančios. Kalbant apie dirvožemį, šermukšnis geriausiai dera drėgmei laidžiuose, humusinguose, kalkinguose priesmėliuose ar lengvo priemolio dirvožemiuose.
Sodinimo laikas. Sodinti šermukšnį rekomenduojama rudenį (spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje), tačiau galima tai daryti ir pavasarį.
Sodinimas. Kadangi šermukšnių šaknų sistema yra paviršinė, sodinti šį augalą reikia negiliai, į seklią duobę, kurios gylis yra maždaug 40–50 cm. Duobės plotis turėtų būti nuo 0,5 iki 1 metro. Jeigu dirva nėra labai derlinga, į duobę patartina priberti derlingos žemės, sumaišytos su perpuvusiu mėšlu. Taip pat, prieš sodinant medelį, jo šaknis rekomenduojama pamirkyti molio tyrėje, kad jos geriau prigytų.
Priežiūra. Kad gauti gausesnį derlių, šermukšnį reikia tręšti. Jaunam medeliui svarbiausias yra pavasarinis tręšimas, kurio metu yra tręšiama kompleksinėmis trąšomis. Nuo trečių augimo metų šermukšnis yra tręšiamas tris kartus (pavasarį vasarą ir rudenį). Taip pat šį augalą patariama mulčiuoti šaknų zonoje.
Kalbant apie genėjimą, šermukšniai jam nėra labai pakantūs, todėl jaunų medelių genėti apskritai nerekomenduojama. Vyresnius, derlių duodančius augalus tinka genėti pavasarį (kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje).
