Erkės yra ne tik miško gyventojos. Neretai spaudoje perskaitome, jog erkė įkando žmogui, tiesiog poilsiavusiam kur nors parke, ar randame šį nariuotakojį įsisegusį į mūsų naminio gyvūno kailį. Specialistai netgi teigia, kad dėl šiltesnių orų, erkės kasmet pabunda labai anksti, todėl didžiąją metų dalį lieka aktyvios. Šie maži, bet pavojingi gyviai gali sukelti didelių bėdų, tačiau laikydamiesi elementarių taisyklių, galime sumažinti jų atsiradimo riziką savo sklype.
Erkės. Tai nedideli, voragyvių klasės nariuotakojai. Jų dydis paprastai priklauso nuo jų pasisotinimo – nors paprastai suaugusios erkės dydis nesiekia 5 milimetrų, kraujo prisisiurbusi erkė gali siekti net iki keliasdešimt milimetrų. Kraujas yra pagrindinis ir vienintelis erkių maisto šaltinis. Deja, per kraują į žmogaus ar gyvūno kūnus yra pernešami virusai ir bakterijos. Erkės mėgsta atokesnes, gerai paslėptas vietas, tačiau priešingai populiariam mitui, nuo medžių nešokinėja, o renkasi iki 20 centimetrų aukštį. Gausiausiai Lietuvoje paplitusios Europinės miško erkės (Ixodes ricinus) . Geriausiai žinomos ligos, kuriomis galima užsikrėsti įsisiurbus erkei yra erkinis encefalitas ir Laimo liga (boreliozė), galinti pažeisti nervų sistemą.
Erkių prevencija. Erkės sklype nėra kažkas, ko nebūtų galima išvengti, todėl daugybė tinkamai tvarkomų sklypų savininkų tuo net nesiskundžia. Tad svarbiausia taisyklė, norint neprikviesti į sklypą erkių ir yra tvarka bei erdvė.
Erkių atsiradimo riziką sumažinsite laikydamiesi šių patarimų:
* Erkės itin mėgsta aukštą žolę, todėl patartina veją pjauti trumpai, nepalikti ilgesnės nei 8 cm
* Nereikia užleisti ir tų sklypo vietų, kuriose lankotės rečiau – neleiskite, kad išsikerotų pernelyg aukštų žolių, piktžolių plotai, išsikerotų sąvašynai, apsitvarkykite nenaudojamus lauke stovinčius objektus (sena technika, šiukšlės, metalo laužas ir kita)
* Erkės yra linkusios slėptis po augalais, krūmais., todėl projektuojant sklypą geriausia neužsodinti jo augalais aklinai, o derinti su atvirais trumpos žolės ar kitais laisvais plotais.
* Fauna: laukiniai paukščiai ir gyvūnai gali pernešti erkes, todėl, nors tai ir gražu, nereikėtų jų jaukintis, fiziškai kontaktuoti ar maitinti.
* Erkes perneša ir įvairūs graužikai, todėl užtikrinę, kad jų nebus jūsų sklype, sumažinate riziką, kad atsiras ir erkių.
Daugiau apie graužikus galite paskaityti čia: Kova su pelėmis ir žiurkėmis
* Erkes gali pernešti ir jūsų pačių naminiai gyvūnai, todėl verta patikrinti, jei jie buvo vietose, kur galėjo įsisegti erkės. Kita vertus, juos glostydami irgi patikrinkite, ar šis kraujasiurbis padaras nėra įsitaisęs jų kailyje.
Kovos būdai. Įmonės, kovojančios su kenkėjais siūlo specialų cheminį erkes sklype naikinantį purškimą, tiesa tai nėra pats ekologiškiausias būdas, apie jo efektyvumą taip pat yra diskutuojama. Be to, vieno karto paprastai neužtenka, kadangi ilgai nenaikinamos erkės spėja į dirvą padėti kiaušinėlius, todėl procedūrą po tam tikro laiko reikia kartoti.
Tiesa, šis būdas yra legalus ir palyginti su vienu iš “liaudiškų metodų” – žolės deginimu, ženkliai efektyvesnis. Deginti žolę prie namų yra nelegalu, taip pat rizikuojate, kad ugnis netikėtai apims ir kitus plotus ir pastatus. Be to, be prevencinių, aukščiau minėtų priemonių, šis metodas naudos neatneš.
