Pelėnai – daugiausia lauke gyvenantys graužikai, su kuriais galbūt dalijatės savo augalais. Pelėnai lauke darbuojasi ir rudenį, tačiau vėliau gali persikraustyti į ūkinius pastatus, kai kada ir į namus. Manote, kad pelėnas turėtų geriau žiūrėti savo reikalų ir nelįsti į jūsų daržą? Sužinokite, kaip su jais kovoti.
Dažniausiai Lietuvoje ūkininkaujantys žmonės skundžiasi paprastuoju (dar vadinamas pilkuoju) ir vandeniniu pelėnu.
Paprastasis (pilkasis) pelėnas (Microtus arvalis). Trumpaausiai, pilkšvakailiai, trumpauodegiai graužikai. Snukis bukas. Šie pelėnai gali užaugti iki 11 cm ilgio, tai gausiausia iš pelėnų rūšių. Gyvena laukuose, miškuose, pievose, persikelia ir arčiau žmogaus į daržus, dirbamus laukus, ūkinius pastatus, yra ypatingai vislūs. Ieškodami maisto gali pridaryti žalos medžiams ar jaunų augalų daigams bei šaknims ir šakniavaisiams.
Vandeninis (pelkinis) pelėnas (Microtus oeconomus). Gyvena prie vandens telkinių, pelkėse, yra didesnis už pilkąjį pelėną, gali užaugti iki 18 cm, turi ilgesnę uodegą. Žmonių ūkiams kenkia retai, tačiau gyvenantys arti vandens telkinių, kartas nuo karto skundžiasi jų šeimininkavimu.
Pelėno elgsena. Pelėnai minta augaliniu maistu – daržovėmis, grūdais, augalais, šaknimis, net žieve. Yra labai ėdrūs, tačiau tam tikra prasme sėslūs – pirmiausia apėda augalus, kuriuos gali rasti aplinkui. Dirvoje šie graužikai įsirengia lizdus ir rausia keletą negilių urvų daugiausia maisto atsargoms kaupti.
Pelėnai gyvena laukuose, daržuose, soduose, tačiau šąlant orams, kas aktualu jau šiandien, jie patraukia arčiau šilumos ir gali apsigyventi net ir ūkiniuose pastatuose. Pelėnai apskritai yra labai vislūs, o jei randa šiltą ir palankią vietą, nesustoja daugintis net ir žiemos metu.
Kaip išprašyti pelėnus iš savo kiemo?
Geriausiai ne tik nuo pelėnų, bet ir nuo kitų graužikų veikia elementari tvarka. Bet koks kenkėjas apsistos sklype, jei matys, kad sąlygos jam labai palankios. Tad reikia sukurti kuo tvarkingesnę aplinką – nepalikti nesutvarkytų objektų (pvz, apverstų kibirų, karučių, akmenų sankaupų), aptvarkyti krūmus, įvairias augalinių atliekų krūvas. Nors pelėnai sėkmingai gali slėptis ir žemėje, tvarka sklype sumažina tikimybę, kad jų atsiras pas ir jūsų kieme.
Rudenį patartina suarti dirvą giluminiu arimu. Pelėnai ruošiasi žiemai ir atsargas kaupia savo urvuose. Gilus arimas išardo jų urvus ir užverčia atsargas, todėl pelėnas lieka nepasiruošęs žiemai ir turi didesnes galimybes neišgyventi.
Žiemą praleisdami lauke, pelėnai gali pridaryti daug žalos. Jiems anksčiau ar vėliau pritrūksta maisto ir šie graužikai neišvengiamai tada imasi medžių ir augalų.
Tačiau taip pat neapsidžiaugsite, jei toks graužikas įsikurs jūsų ūkinėse patalpose ar šiltnamiuose, tad svarbu užtaisyti galimas landas jam pralįsti. Geriausia naudoti kietas medžiagas, kadangi įvairios montažinės putos graužikams nėra kliūtis. Jei anga reikalinga ar taip lengvai neužtaisoma, geriausia pasinaudoti metaliniu tinkleliu.
Jei sklype ar jo prieigose apsilanko laukiniai gyvūnai ar paukščiai (kiaunės, lapės, pelėdos) ir kiti, jie šių graužikų populiaciją gali apmažinti, tačiau toks gyvūnas kur nors šalia turėtų gyventi nuolat, kadangi pelėnai labai vislūs. Šiaip ar taip, tai nuo žmogaus mažai priklauso.
Kaip naudoti spąstus?
Jei nepavyksta pelėnų išprašyti gražiuoju, galite panaudoti spąstus (arba tradicinius mechaninius, arba, jei gyvūno labai gaila, gyvagaudžius spąstus). Tiesa, tokius spąstus reikia nuolat tikrinti, kitaip nebus prasmės jei graužikas belaukdamas, kol jį ištrauksite, nudvės. Naudojant paprastus mechaninius spąstus, graužikas užmušamas iškart. Juos galite statyti ir lauke, iškasę negilią duobutę ir padėję jauko.
Surinkite bet kokio tipo spąstus, jei kur nors išvažiuojate savaitgaliui ar ilgesniam laikui. Pirmą dieną pagautas graužikas irs visą savaitgalį ir ne tik skleis nemalonų kvapą, bet gali privilioti ir kitų gyvūnų. Ūkiniuose pastatuose tinka ir specialios lipnios lentelės graužikams. Jų rasti galite ūkinių prekių parduotuvėse ar specializuotose internetinėse parduotuvėse.
Būtina įspėti šeimos narius apie spąstų išdėliojimo vietas ir gerai apgalvoti, kur juos statysite, jei turite laisvai lankstančių naminių gyvūnų.
Dar vienas variantas naudojimui lauke galėtų būti graužikams skirti nameliai su maistu. Šis maistas – tai užnuodytas jaukas, kurio paragavęs graužikas pastimpa. Reikia nepamiršti tikrinti ir papildyti dėžutę jauku. Tokius namelius reikėtų išdėlioti palei sklypo perimetrą. Spąstų forma (dėžutė) apsaugo nuo lietaus ir nuo didesnių naminių gyvūnų, tokių kaip smalsios katės – įlįsti ir paėsti jauko gali tik graužiko dydžio žinduolis. Tokius spąstus galite susikonstruoti ir patys, tačiau griežtai laikykitės minėtų reikalavimų, kad spąstai būtų tiek efektyvūs, tiek saugūs kitiems gyvūnams.
