Sulaukėme skaitytojo klausimo. Ar šalia pirtelės įrengta terasa yra priklausinys ir jei taip, ar ji turi būti įskaičiuota į bendrą plotą?
Konsultuoja Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Brigita Stankevičiūtė.
Informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas parengtas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir konsultacijos turinys.
Statinio priklausinio sąvoka apibrėžta statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.11 papunktyje. Pagal šio papunkčio nuostatas, „ statinio priklausiniai – savarankiški pagrindiniam statiniui tarnauti skirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, būdingų priklausiniams.“
Jei ūkiniai pastatai nesuformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir unikalūs numeriai jiems nėra suteikti – gyvenamasis namas laikytinas pagrindiniu daiktu, nes jis gali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, o rūsys, sandėliukas, daržinė, pirtis, kiti ūkiniai pastatai laikytini jo priklausiniais, nes tai – savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
Nesudėtingų statinių požymiai pateikti techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, o nesudėtingo statinio apibrėžimas pateiktas Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas teisės aktų nuostatas manome, nesudėtingo statinio plotas, kuris turi būti ne didesnis kaip 80 m2, turėtų būti skaičiuojamas sumuojant patalpų plotus, o patalpų plotai skaičiuojami imant atstumus tarp atitvarų vidinių paviršių. Rūsio (pusrūsio) (į kurį įeiti galima iš statinio vidaus ir (ar) iš statinio išorės) plotas neįskaičiuojamas, tačiau rūsys (pusrūsis) negali būti didesnis kaip vieno aukšto bei rūsys negali būti išsikišęs už pastato ribų. Jei rūsys yra išsikišęs už pastato ribų, tai toks statinys nepriskiriamas nesudėtingiems statiniams.
Terasa, kaip neturinti visų atitvarų (neuždara) erdvė, nelaikoma patalpa. Todėl, manytina, kad jos plotas į nesudėtingo statinio plotą neįskaičiuojamas.
