Turbūt kiekvienas yra girdėjęs sąvoką “plaukiojančios grindys”, net jei su jomis neteko susidurti tiesiogiai. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti tarsi grindų būklė po užliejimo iš viršutinio aukšto, iš tiesų plaukiojančios grindys yra labai patogus ir greitas grindų suklojimo būdas. Pasiteiravome specialistų į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Kas tai? Plaukiojančios grindys, kurias kalbininkai siūlo vadinti „plūdriosiomis grindimis“, yra vienas paprasčiausių grindų įrengimo būdų. Įrengiant grindis šiuo būdu, danga nėra pritvirtinama prie pagrindo, tačiau jos elementai sujungiami tarpusavyje. Šiuo būdu dažniausiai gali būti klojamos trisluoksnės parketlentės, laminatas, kamštinė danga, vinilo grindys bei kitų rūšių dangos.
Privalumai. Tokios dangos klojimo privalumai:
* Sausas, greitas ir paprastas įrengimo būdas. Nereikia leisti papildomų lėšų brangiai kainuojančioms įrengimo medžiagoms.
* Grindų elementus sujungti gana paprasta, todėl šį darbą galite atlikti ir patys.
* Įrengimo darbų kaina yra mažesnė, be to, darbus atliekant patiems, galima ir sutaupyti.
* Plaukiojančių grindų dangą nesunku išardyti ir vėl sudėti, kadangi elementai dažniausiai jungiami be klijų. Tai aktualu, jei norima išspręsti dėl pagrindo atsiradusias problemas, taip pat atsiveria galimybė šią dangą perkloti kitoje vietoje.
Trūkumai. Klojimo plaukiojančiu būdu trūkumai:
* Dėl sudėtingesnės gamybos, tokios dangos pasižymi didesne kaina. Nors įrengimas paprastesnis ir pigesnis, tačiau pačios dangos kaina, lyginant su analogiškos rūšies klijuojamomis dangomis, yra aukštesnė.
* Plaukiojančiu būdu suklotos grindys jomis vaikščiojant skleidžia didesnį garsą nei įprastinės, prie pagrindo klijuotos grindys. Šiai problemai spręsti yra akustinių paklotų, tačiau dėl aukštesnės kainos, jie naudojami retai.
* Plaukiojančiu būdu klojant didesnius plotus, būtinos kompensacinės siūlės bei specialūs profiliai – jos daromos gamintojo nustatytu dažnumu, taip pat tarp patalpų slenksčių, jei dangą norima tiesti visame plote be pertrūkių. Dėl šios priežasties išryškėja klijavimo prie pagrindo privalumas, kadangi grindis klijuojant galima įrengti beveik bet kokio dydžio plotus.
* Grindys, suklotos plaukiojančiu būdu ant pakloto, turi prastesnį šiluminį laidumą nei priklijuotos (aktualu įsirengiant šildomas grindis).
* Kiek mažiau atsparios temperatūrų bei drėgmės pokyčiams lyginant su priklijuotomis.
Kaip vyksta įrengimas
Norint ateityje išvengti netikėtų problemų, svarbiausia yra geras pagrindas, užtikrinantis grindų ilgaamžiškumą. Reikalavimai plaukiojančių grindų pagrindui yra tokie patys kaip ir kitų rūšių grindims. Svarbiausi reikalavimai yra pagrindo lygumas ir drėgmės kiekis. “Lygumas matuojamas 2 metrų ilgio gulsčiuku ar liniuote – plyšiai neturi būti didesni nei 2 mm, didesnius jau reikėtų lyginti. Kitas svarbus dalykas – pagrindo drėgnumas. Betono paviršiaus drėgnumui matuoti yra įvairių skalių ir skirtingų jų verčių, tačiau populiariausia ir labiausiai paplitusi yra CM skalė, kurios tinkamas rezultatas procentine išraiška turi būti apie 2-2,5%. Aišku, pats pagrindas turi būti tvirtas, nelinguoti, neatsiklijuoti. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti koks jis – jei, pavyzdžiui, po senomis grindimis yra senos lagės, greičiausiai jos ir pačios gali judėti, todėl jas reikėtų pagal poreikį sutvirtinti”, – teigia Andrius Jasiulionis, grindų dangomis prekiaujančio salonų tinklo “Geros grindys” atstovas.
Ant senų dangų plaukiojančią dangą kloti taip pat galima, jei pirminė danga nekels papildomų problemų. “Iš esmės naują parketą galima sukloti ir ant senų plytelių, svarbu, kad jos atitiktų lygumo, tvirtumo ir sausumo kriterijus. Prieš įrengiant naują dangą ant senos, svarbu įvertinti grindų aukštį. Visos durys, langai, yra nuleisti iki tam tikro grindų lygio. Paklojus naują dangą grindys gali pakilti per 1-2 cm. Paprastai, jei yra galimybė, rekomenduojama nuimti senas dangas ir išvalyti paviršių, bet kartais tai yra pakankamai brangu”, – pastebi pašnekovas.
Prieš įrengiant grindis svarbu patiesti hidroizoliacinį paklotą. Paprasčiausiu variantu gali tapti 200 mikronų stabilizuota garo plėvelė, tačiau galima naudoti specialiai šiai paskirčiai skirtas plėveles, turinčias papildomų savybių. Jei planuojate įsirengti grindinį šildymą, pravartu pasitikrinti, ar konkreti plėvelė šiam šildymo būdui tinka. “Hidroizoliacinio sluoksnio patiesimas būtinas visoms naujos statybos patalpoms, nes jose yra daugiau drėgmės, net jei matuojant pagrindo drėgmę, CM neviršija 2,5 %. Pakloto dėka drėgmė pasišalina palei sienas, o ne per grindų dangą”, – paaiškina A. Jasiulionis. Norint sumažinti grindų garsą, po tokiomis grindimis klojamas garsą izoliuojantis paklotas.
Parengus pagrindą galima įrengti ir pačias grindis. Tokioms grindims gaminami specialūs grindų dengimo elementai (lentos) su įlaidomis, kuriomis jie susijungia. Jie vienas su kitu laikosi tvirtai, todėl, jei nenurodyta kitaip, papildomai tvirtinti nereikia. Vis dėlto, kai elementus reikia pjaustyti ar pritaikyti prie patalpoje esančių objektų (pavyzdžiui, staktos apačia, radiatoriaus vamzdžiai ir panašiai), šios detalės papildomai suklijuojamos klijais. “Ypatingų reikalavimų tokiems klijams nėra – net ir paprastas lipalas yra geriau nei jokių klijų. Tokiose vietose, kur buvo atliktas pjūvis ar yra paliekamas atviras lentos sujungimas, yra didžiulė grėsmė, kad ji bus paveikta drėgmės, o drėgmės paveikta laminato plokštė išsipučia ir išdžiuvusi į pradinę padėtį nesugrįžta. Specializuotose parduotuvėse parduodami klijai būna su impregnantais, kitaip tariant, tai yra impregnantai klijų pagrindu, kurie suteikia papildomą apsaugą nuo drėgmės. Kalbant apie klijus, kurie yra naudojami klijuoti grindims prie pagrindo, jiems reikalavimai keliami žymiai didesni – rekomenduojama, kad tai būtų vienkomponenčiai klijai, taip pat svarbu pasirinkti klijus pagal pagrindą, ant kurio bus naudojami t.y. betonas, medinės lentos, plokštė ir panašiai, jei įrengiamos šildomos grindys, svarbu, kad klijai būtų tam tinkami. Svarbu paminėti, kad dauguma laminato gamintojų nurodo, kad laminatas negali būti klijuojamas ar kitaip tvirtinamas prie pagrindo”, – paaiškina grindų dangomis prekiaujančio salonų tinklo “Grindų arsenalas” atstovas Tadas Brazauskas.
Vienas esminių aspektų – klojant plaukiojančias grindis tarp dangos ir sienos reikia palikti tarpelius. “Plaukiojanti sistema turi turėti galimybę judėti į visas puses. Grindys šiek tiek reaguoja į skirtingas oro sąlygas – šiek tiek pasiplečia, šiek tiek pasitraukia. Dėl to dangos negalima privesti prie pat sienos. Kai paliekami mažesni tarpeliai, grindys įsiremia į sieną, banguoja, susiraito, nuo drėgmės susidaro kalniukai. Dangos klojimo instrukcijose tiksliai parašoma, koks tarpelis turėtų būti, tačiau kuo didesnis plotas, tuo ir tarpelis turėtų būti didesnis”, – teigia A. Jasiulionis..
Kaip jau minėta, plaukiojančiu būdu negalima ištisai kloti didelių plotų. Tačiau tai nereiškia, kad tokia danga skirta tik mažiems kambariams. Tam yra sprendimų – išklojus tam tikrą plotą, daromos kompensacinės siūlės, kurios vėliau dengiamos specialiais profiliais. “Šiluminės siūlės skiriasi kalbant ne tik apie atskiras dangų rūšis, bet ir apie atskirus gamintojus. Laminatui dažniausiai pasitaikantys apribojimai yra nuo 8 iki 12 metrų, kamštinėms grindims, taip pat jei jos pagamintos HDF (presuota medžio drožlių plokštė) plokštės pagrindu, trisluoksnėms parketlentėms išilgai lentos 20 metrų, skersai – 8-12 metrų. Noriu pabrėžti, kad kiekvienas gamintojas šiuos reikalavimus nurodo individualiai pagal savo gaminį ir gamybos principus, todėl pateikti skaičiai negali būti naudojami, kaip tinkantys visiems gamintojams”-, pastebi T. Brazauskas.
Beveik visos plaukiojančios grindys yra tinkamos naudoti ant šildomo pagrindo. Esminis skirtumas tik tas, kad mažesnės varžos grindys, tarkime, plytelės, labai greitai įšyla, tačiau greitai ir atvėsta, o plaukiojančios lėčiau įšyla ir ilgiau vėsta. Naudojimui bei komfortui tai įtakos neturi.
Klaidos. Dažnai žmonės padaro labai paprastų klaidų vien dėl to, kad prieš tai nepasidomėjo tuo darbu, kurį ruošiasi atlikti, teigia T. Brazauskas. “Viena iš didžiausių klaidų yra manymas, kad aš viską moku ir suprantu, žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai taip iš tikrųjų yra. Dažniausiai daromos klaidos – prieš pradedant darbą neperskaitomas informacinis lapas, kuris būna kiekvienos pakuotės viduje ir kuriame yra pateikiama visa su klojimu, eksploatacija ir priežiūra susijusi informacija”, – pastebi jis.
Anot T. Brazausko, nepatyrę grindų klojėjai gali paslysti šiose vietose:
* paliekami per maži “vaikščiojimui” skirti tarpai prie stacionarių kliūčių pvz. siena, laiptai, durų stakta ir panašiai
* padaromi per maži lentų prasikeitimai, tokiu atveju grindims trūksta surišimo
* klojant ant betoninių grindų nenaudojamos hidroizoliacinės medžiagos, kurios yra būtinos
* suklojama daugiau bėginių metrų be kompensacinių išsiplėtimo siūlių nei yra leistina
* pasirenkami paklotai, kurie yra netinkami pagrindui ar pagrindo stoviui
Dažniausia bėda – neįvertintas pagrindo drėgnumas, pabrėžia A. Jasiulionis. “Dauguma problemų yra susijusios su drėgmės nepamatavimu. Ateina koks meistras, pasižiūri, ranka priliečia ir jam atrodo sausa, tada sukloja dangą. Drėgmė šildymo sezono metu pradeda garuoti, grindys pradeda plėstis, kilti, pūstis arba riestis, kokios jos bebūtų nesvarbu, ar medis, laminatas, ar kitos rūšys”, – teigia jis.
