Vis daugiau šiuolaikinių butų statoma iš anksto numatant terasas, kurios šiltuoju metų laiku tampa šeimos ir svečių susibūrimų vieta. Kad šis poilsio kampelis kuo ilgiau išliktų gražus ir džiugintų jūsų akis, reikia žinoti keletą svarbių dalykų apie jo įrengimą ir priežiūrą.
Įmonei „2mm architektai“ vadovaujantis architektas Mindaugas Puodžiukynas sako, kad viena didžiausių klaidų – aptverti terasą sienomis. Jeigu bijote skersvėjų, galite įsirengti sieną palei du kampus, bet palikti atvirą bent dalį terasos. Kitu atveju ji bus panašesnė į žiemos sodą, o ne terasą tikrąja to žodžio prasme. Juolab, kai saulėtos dienos mus džiugina tik apie pusę metų, tikrai neverta praleisti progos pasimėgauti saulės spinduliais.
Pasak architekto, jei terasą įsirengiate nuo pagrindų, reikėtų atlikti tokius žingsnius: ant stogo dėti šiltinamąją medžiagą, tuomet betoną ir hidroizoliacinės medžiagos sluoksnį, o pabaigoje kloti pasirinktą dangą. Kitas variantas – pamatai iš lagių arba tašų, ant kurių dedama danga. Tokiu atveju grindys būna kiek pakeltos, kad nubėgtų vanduo. Ant tokio pamato galima dėti masyvesnes ir storesnes (60 ir 60 ir 20 mm storio) plyteles. Deja, individualių namų statytojai neretai siekia sutaupyti, sudėdami pačias pigiausias plyteles. O taip elgtis tikrai nederėtų, nes ilgainiui jos ims skilinėti, praras gerą išvaizdą.
Terasų dangos būna dvejopos – plytelės arba terasinės lentos, kurios gali būti vien iš medžio, plastiko arba iš medžio ir plastiko. Renkantis dangą reikėtų atsižvelgti į kiekvienos jų pliusus ir minusus. Pavyzdžiui, plytelėms nereikia ypatingos priežiūros, tačiau stovėti ant jų tikrai ne taip malonu kaip ant medinių grindų, ypač mūsų vėsokame klimate. Kita vertus, skirtingos medinės dangos pasižymi skirtingomis savybėmis ir susidėvėjimo greičiu.
Terasoms nerekomenduojama rinktis uosio ir ąžuolo lentų, nes veikiamos saulės jos greitai eižėja ir skeldėja, keičia spalva. Geresnis variantas būtų deginta pušis, kuri nekeičia spalvos ir yra ilgaamžiška medžiaga. Puikiai atrodo ir egzotinių medžių lentos – tiesa, jos gerokai brangesnės, tačiau pasižymi aukšta kokybe ir reikalauja nedaug priežiūros. Tai tikas, raudonmedis, afrikinis kietmiedis.
Kadangi butuose esančios terasos dažniausiai neužima didelio ploto, architektas pataria netaupyti ir įsigyti egzotinės medienos, maumedžio arba medžio plastiko terasines lentas. Pastarosios ypač tinka užsiėmusiems šiuolaikiniams žmonėms, nes nereikalauja priežiūros, nekeičia spalvos, o atrodo jaukiai ir šiltai. O štai trinkelės griežtai nerekomenduojamos. Ne pats geriausias pasirinkimas ir plastiko danga. Geriausia rinktis natūralias, kokybiškas medžiagas, dėl kurių nereikės gailėtis.
Vienas iš svarbiausių techninių aspektų – įrengti terasoje tinkamą vandens surinkimo sistemą. Be to, kartą ar du per sezoną dangą reikėtų impregnuoti – tuomet ji nepraras geros išvaizdos, bus apsaugota nuo natūralaus susidėvėjimo.
Tradicinės terasos paprastai turi sienojus ar kolonas, kurie laiko skardinį stogelį. Bet tokios terasos būna tamsios, daugiau tinka kaimo sodybos stiliui. O modernesnės paprastai dengiamos stikliniu arba polikarbonatiniu stogu, kuris įleidžia daug daugiau saulės šviesos, atrodo kur kas grakščiau ir kelia lengvą, skaidrų pojūtį. Kita vertus, tokie stogeliai keičia spalvą, greičiau dūla. Stiklas – prasta apsauga nuo saulės, jį reikia dažniau valyti. Reikėtų pasirūpinti ir tuo, kaip šiek tiek nukreipti tiesioginius saulės spindulius nuo terasos. Atraminės konstrukcijos turėtų būti metalinės arba aliumininės, kad būtų išvengta judėjimo. Pasirūpinus šiais niuansais, stiklinės terasos leis jums mėgautis visais terasų teikiamais privalumais – šviesa, šiluma, erdvumu.
Įrengdami terasą galite neapsiriboti vien kokybiškais lauko baldais, bet susikurti tikrą poilsio ir atsipalaidavimo zoną. Juk terasa – papildoma patalpa, kurią reikia išnaudoti kuo geriau. Čia galima atvesti vandenį, dujas, įsirengti mini lauko virtuvėlę ir šildomas grindis. Dvigubą – praktinę ir estetinę – funkciją terasose atlieka šviečiantys baldai bei vazonai. Dar didesnį komforto pojūtį suteiks įrengtas apšvietimas, pastatytos muzikos kolonėlės. Aišku, viskas priklauso nuo to, kaip planuojate leisti laiką terasoje.
Ir paskutinis patarimas – žiūrėti bendro estetinio vaizdo. Net jei nuo kaimynų paprastai atsitveriama augalais, vijokliais ar gebenėmis apaugusiomis ažūrinėmis sienutėmis, iš lauko pusės žiūrint matomas bendras vaizdas, kuris neturėtų virsti „šiukšlynėliu“. Taigi, jei jūsų kaimynai jau įsirengė terasą, pabandykite prisiderinti prie jų stiliaus – pavyzdžiui, pasirinkti tokius pačius ar panašius šviestuvus, dekoro detales.
