Sakoma, kad akmenis reikia ne padėti, o pasodinti – visai kaip augalus. Akivaizdu, kad galioja tam tikri principai, kaip išdėstyti akmenis ir kaip juos apjungti su augalais, kad galutinis vaizdas būtų harmoningas ir gražus. Paklausėme kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės, kuri veda seminarus apie alpinariumus ir apie kitokį akmenų panaudojimą kieme, kokių dėsnių ji patartų laikytis.
Naudokite tos pačios kilmės akmenis
Akmenų ir augalų kompozicijos turi apjungti viską į vientisą vaizdą, todėl kuo daugiau skirtingų detalių šiame junginyje, tuo sunkiau išvengti chaoso. Ir atvirkščiai: kuo daugiau vienodų objektų, tuo lengviau sukurti harmoningą visumą. Tai amžinas dėsnis, galiojantis kuriant ne tik alpinariumus, bet ir viso kiemo dizainą.
Su akmenimis šis dėsnis matomas akivaizdžiai. Todėl specialistė siūlo nemaišyti skirtingos kilmės akmenų. Jei jau pasirinkote smiltainio riedulius, tai tik juos ir naudokite. Jei pasirinkote granito plokštes arba kažkokius egzotiškus akmenis, naudokite tik juos. Tai nereiškia, kad visi akmenys bus vienodi: skirsis jų atspalviai, raštai ir dydis.
Naudokite įvairaus dydžio akmenis
Jei ieškote akmenų įsigyti, iškart klauskite, ar tiekėjai turi jų įvairių dydžių. Per daug smulkių akmenų nesudarys efekto. Bent keli akmenys turėtų būti žymiai stembesni už kitus.
Lietuviai esame pripratę matyti keistas akmenų kompozicijas, vadinamas alpinariumais, kuriose dominuoja smulki skalda. Tačiau tai mažai ką turi bendro su tikromis Alpėmis, todėl negalime sakyti, kad tokie alpinariumai imituoja gamtą. Daug kas teikia didelę reikšmę akmenims, tačiau jų smulkumas ne kuria efektą, o tampa fonu. Tad nebesuprantame, kas tokiame lietuviškame alpinariume griežia pagrindiniu smuiku: skalda ar augalai?
Atkreipkite dėmesį į užsienio dizainerių darbus. Norint, kad akmenys suskambėtų, jie turi išties gerai matytis. Todėl nebijokite naudoti stambių akmenų. Įsigykite jų skirtingo dydžio: nuo didelių, kurie bus akcentai, iki visiškai smulkių, kurie užpildys tarpus tarp kitų akmenų.
Iškart pasirinkite, ar akmenys bus skaldyti, ar gludinti, ir nemaišykite tarpusavyje. Vadinasi, visi nuo smulkių iki stambių turi būti arba tokie, arba tokie.
Grupuokite akmenis
Akmenis jau turime, o kaip juos išdėlioti? Grupuokite juos. Keli pasiklydę dideli akmenys smulkios skaldos jūroje – jokio dizaino, jokio vaizdo.
Jeigu abejojate savo intuicija, naudokitės klasikiniais dizaino dėsniais: grupuokite neporinį skaičių akmenų: po 3, po 5, po 7, ir t.t. Vienoje grupėje tegul būna keli stambesni akmenys, šiek tiek atokiau – vėl keli stambūs akmenys, toliau – dar viena grupė akmenų. Neporinis skaičius padės išvengti taisyklingumo, kuris gamtai nebūdingas, bet tuo pačiu leis išlaikyti tvarkingą, harmoningą vaizdą. Tarpus, likusius tarp stambių akmenų grupių, užpildykite smulkia skalda arba augalais.
Grupuokite augalus
Augalų neišmėtykite bet kaip, o taip pat grupuokite. Jokiu būdu nesodinkite skirtingų veislių augalų po vieną vienetą, nes bus labai sudėtinga sukurti balansą. Prisiminkite, kaip atrodo kalnų vietovės gamtoje – juk jose dominuoja tik keletas rūšių augalų, kurie atsikartoja keliose vietose. Naudokite tą patį principą: mažiau rūšių, daugiau vienetų.
Jei abejojate dėl augalų pasirinkimo, apribokite žiedų spalvų paletę. L.Puodžiūtė seminare pateikia patarimų dėl spalvų derinimo ir rekomenduoja konkrečias augalų veisles, kurios tinkamos auginti prie akmenų. Tačiau pasidomėję giliau, tikrai rasite sau tinkamų gėlių, tik nepamirškite sodinti pasikartojančiomis grupėmis.
Ieškokite sausamėgių augalų, kuriems nebūtina gauti daug drėgmės. Jei abejojate, dažnai kaip ženklas yra pilkšvo atspalvio lapeliai, kurie dar būna su pūkeliu. Žiedai dažniausiai smulkūs, koteliai ploni, lapai siauri. Visi šie požymiai rodo, kad augalas stengiasi išlaikyti drėgmę kuo ilgiau ir kuo mažiau jos išgarinti. Lietuvoje rasite tikrai didelį pasirinkimą tinkamų augalų, tad didesnė problema bus ne rasti tinkamą, o atsisakyti, kad nebūtų per daug.
Negailėkite ir įkaskite akmenis
Kad kompozicija atrodytų natūrali, akmenys turėtų būti ne statūs ar skersi, o paguldyti. Kalbame visai kaip apie žmones! Trumpai tariant, akmenys turi būti tarsi natūraliai nukritę ar iš žemės gelmių išstumti.
Tai reiškia, kad mažiausiai trečdalis akmens masės turi būti po žeme, o geriausia, jeigu po žeme net du trečdaliai. Akmuo atrodys tarsi čia gulėjęs amžius, jis gražiai įsilies į aplinką.
Suprantama, kad gaila akmenį, už kurį mokėti dideli pinigai, praktiškai palaidoti kalne. Tačiau jeigu norite gražaus ir natūralaus vaizdo, nedvejokite ir dalį akmens įkaskite.
Papildomas patarimas: didelius akmenis, kurie atsiduria šlaite, įkaskite šiek tiek įkypai, sukuriant tarsi terasą. Tai daroma tam, kad lietaus vanduo nenutekėtų nuo akmenų kompozicijos į šonus, o bent dalis būtų nukreipiama į kompozicijos vidų, kur auga augalai. Kadangi augalai sodinami lengvai drenuojamoje žemėje, vandens užsistovėjimo vis tiek nebus, bet dėl tokio akmenų įsodinimo kampo augalai gaus daugiau drėgmės lietaus metu.
Ir nepamirškite, kad akmenys, kaip ir augalai, yra gamtos dalis. Todėl visas taisykles galite iškart sulaužyti, jeigu matote, kad vaizdas yra harmoningas ir natūraliai atrodantis. Svarbiausia, kad visa akmenų ir augalų kompozicija būtų ne ryški ir tviskanti spalvomis ir naujumu, o graži savo paprastumu ir amžinumu.
Šaltinis: www.geltonaskarutis.lt
