Daugeliu įvairių vardų vadinanami kurkliai tikrai nėra laukiamas svečias nė viename darže. Nugraužtos daržovės, pažeisti sodinukai dažniausiai būna būtent šių vabzdžių darbas. Blogiausia, kad juos išnaikinti yra sunku, nes jie geba gerai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau išsigąsti ir pasiduoti be kovos neverta – egzistuoja nemažai priemonių, padėsiančių bent jau sumažinti šių kenkėjų skaičių. Patarimais, kaip atsikratyti kurklių, dalinosi ManoNamai.lt kalbintos pašnekovės.
Kas yra kurkliai?
Šie vabzdžiai vadinami įvairiais vardais – turkliais, parpliais, dėl panašumo į vėžius kai kas juos netgi praminė sausumos vėžiais, tačiau visi šie vardai yra to paties vabzdžio. Tai paprastasis kurklys, lotyniškai vadinamas Gryllotalpa gryllotalpa. Šie tamsiai rudi vabzdžiai yra nemaži, galintys užaugti iki 55 mm, jie turi stambų kūną, kone triskart už krūtinę ilgesnį pilvą, stiprius dantis, ilgus ūsus ir letenėles, kurios padeda rausti urvus.
Šie vabzdžiai gyvena dirvožemyje, rausia urvus 10-15 cm gylyje. Į daržus kurkliai dažniausiai patenka kartu su mėšlu. Dėl rausiamų urvelių kurkliai yra taip nemėgstami sodininkų – jie yra linkę apgraužti augalų šaknis, nors taip pat minta ir sliekais, kitais vabzdžiais. Augalų šaknis jie pažeidžia ir rausdami urvus. Augalas pradeda vysti, o vėliau jį išrauti galima visiškai lengvai. Tai vienas iš požymių, kad jūsų darže darbuojasi kurkliai. Išrovus augalą galite pamatyti stambius urvelius, vedančius tolyn nuo augalo – tai reiškia, kad kurklys tęsia savo kelionę kiton daržo vieton. Kita bloga žinia – šie vabzdžiai greitai dauginasi. Viename lizde gali būti iki kelių šimtų kiaušinių.
Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto lektorė Aurelija Šaluchaitė teigia, kad šiltesni orai ir dirvožemio ypatumai gali lemti kurklių skaičių sklype. „Jeigu yra šilčiau, bus ir sausiau, todėl ir kurklių turėtų būti daugiau. Taip pat kurklių daugiau ten, kur yra lengvesnės, nemolingos dirvos, priesmėlis – ten jie ten gausiau ir veisiasi. Jeigu kuriame nors regione vyrauja priemolis, kurklių neturėtų būti daug“, – teigia ji.
Naikinimas
Pašnekovė taip pat teigia, kad kurklių naikinimui pirmiausia reikėtų pasitelkti vieną iš dviejų būdų – arba specialų parduotuvėse parduodamą masalą kurkliams arba juos apgauti paruošiant šiltą „žiemojimo“ vietą. „Jei nenorite naudoti masalo, yra paprastesnis būdas. Rudens pradžioje, kai kurkliai po truputį ruošiasi žiemai, į paruoštą duobę sukasami šiaudai ir arklio mėšlas. Kurkliai toje vietoje susirenka žiemoti. Prasidėjus šalnoms, šis mišinys išbarstomas, o kurkliai sušąla“, – pataria ji.
ASU Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto prof. dr. Honoratos Danilčenko teigimu, kurkliai taip pat nemėgsta įvairių kvapų, tarkime, chrizantemų kvapo. Jeigu smulkiai supjaustysite chrizantemų stiebus ir sumaišysite juos su dirvožemiu, kurkliai bėgs į gretimus sklypus. Šie vabzdžiai taip pat nemėgsta česnakų, kanapių, serenčių kvapo, taip pat vištų mėšlo kvapo.
Kurklių atbaidymui galite panaudoti ir maisto produktus. Pavyzdžiui, silkinių žuvų gabalėlius – juos reikėtų užkasti prie augalų ar tarplysvėse. Grūsti kiaušinių lukštai, suvilgyti saulėgrąžų aliejumi, taip pat gali būti gera priemonė nuo kurklių. Kurkliams nepatinka ir šviežiai kalkinta dirva.
Kaip jau minėta, šie vabzdžiai yra itin vislūs, todėl geriausia būtų pasirūpinti kurklių jaunikliais. H. Danilčenko pataria gerai supurenti dirvą daržo tarpueiliuose. Geriausia tai daryti gegužės ir birželio pradžioje, kadangi kurkliai poruojasi gegužę. Tokiu būdu sunaikinsite šių kenkėjų lizdus. „Jeigu birželį išpurensite žemę 15-20 cm gyliu, lauk išversite daug kiaušinėlių. Kad žinotumėte, kur kasti, kitų metų gegužės pradžioje ant žemės išdėliokite šviežio mėšlo ir uždenkite faneros, kartono ar ruberoido lakštu. Kurkliai po jais raus lizdus ir dės kiaušinius. Po 20–30 dienų galite visai nesunkai šiuos lizdus rasti ir sunaikinti. Tai galima daryti ir liepos mėnesį, jeigu augalai jų neuždengę lapais“, – pataria pašnekovė.
Naikinti šiuos vabzdžius jums gali padėti ir gyvūnai. Tiesa, vienas iš didžiausių kurklių priešų – kurmis, ir pats yra nelabai laukiamas svečias daržuose. Tiesa, kurmis, nors ir gali pažeisti augalų šaknis, jų negraužia, kadangi augalinės kilmės maistu jis neminta. Neretai žmonės, kuriems iš sklypo pavyko išvyti kurmius, greitai patiria, jog padaugėjo kurklių. Į paviršių išlindusius kurklius naikina ir kiti vabzdžius ėdantys gyvūnai – paukščiai, ežiai, pelės ir kt. Tiesa, jei kurklys neišlys į paviršių, daugumai iš jų šį vabzdį pagauti bus sunku.
Svarbu! Kurklių negalima pamiršti nei pavasarį, nei rudenį. Pavasarį su jais kovoti reikia itin intensyviai. Gegužę ir birželio pradžioje būtina tris kartus supurenti dirvą tarpueiliuose – taip naikinsime kenkėjų lizdus. Rudeniop, rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje darže iškasame pusmetrio gylio duobes, į jas pridedame arklių mėšlo. Į taip paruoštas duobes kurkliai susirenka žiemojimui. Prasidėjus šalčiams, duobes reikia atidengti ir mėšlą su jame susirinkusiais kenkėjais iškratyti darže. Nuo šalčio jie žūsta. Yra ir kitų būdų. Kurkliai nemėgsta chrizantemų kvapo. Jei smulkiai supjaustytus chrizantemų stiebus sumaišysime su dirvožemiu, kurkliai iškeliaus į kitą lauko dalį. Panašiai jie elgiasi, jei kas 1-1,5 m į žemę susmaigstome žalias alksnių šakeles. Joms nudžiūvus, būtina pakeisti šviežiomis.
Neprasčiau kurkliai bėgs, jei ant jų „užsiundysime“ silkines žuvis – kilkių, sardinių, strimelių, kitų silkinių žuvų gabaliukus užkasime tarpueiliuose ar prie augalų. Jei ant kurklių esame labiau įtūžę, jiems visiškai negailestingi, sugrūskime kiaušinių lukštus, suvilgykime juos saulėgrąžų aliejumi ir negiliai įterpkime į dirvožemį. Noriai pasivaišinę tokiu patiekalu, kurkliai žūna. O pomidorų ir kitų sodinukų daigus nuo kurklių apsaugosite, jei apie daigus į dirvožemį įkasite skardos ar polietileno plastiko juostas 5-6 cm į gylį ir 2-2,5 cm iškilusias virš žemės paviršiaus.
