Bulvės pradedamos kasti tik visiškai subrendusios — rugsėjo mėnesį. Geriausia kasti sausu oru. Jei bulvės nukastos drėgnos ir žemėtos, susidaro palankios sąlygos ligų sukėlėjams – grybams ir bakterijoms – vystytis. Ekspertas dalinasi naudingais patarimais apie bulvių kasimą ir teisingą jų laikymą bei vartojimą.
Pasak Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro (LAAMC) Elmininkų bandymo stoties direktoriaus dr. Kęstučio Rainio, mūsų šalyje, ypač tarp smulkiųjų bulvių augintojų, plinta negera mada – kasti bulves kuo anksčiau, po Žolinės atlaidų.
Daug augintojų jau du savaitgalius kasė, tačiau per anksti, dar per aukšta temperatūra bulvių gumbų laikymui.
Nukastos per anksti ir supiltos storu virš 1 m sluoksniu, dažnai maždaug po 2 savaičių – pradeda masiškai pūti.
„Bulvių plotai smulkių augintojų juk nedideli, nėra ko skubėti. Niekur taip gerai bulvės neišsilaiko, kaip dirvoje, – pastebi dr. K. Rainys. – Ilgiau palaikyti nenukastas galima ir ankstyvųjų veislių bulves, tuomet pilnai subręs jų gumbai, tik svarbu nupjauti ir iš lauko išnešti bulvienojus, kad nesikauptų ir nesidaugintų maro grybo sporos“.
Kada geriausia kasti bulves?
Mokslininko nuomone, geriausia bulves kasti, kai jų gumbai pasiekia techninę brandą. Bulvių kasimo laikas priklauso nuo veislių ankstyvumo. Yra paprastas kaimiškas būdas bulvių brandai nustatyti. Paėmus šviežiai iškastą gumbą reikia nykščiu pastumti odelę: jei ji spragteli ir lupasi – gumbas dar nesubrendęs.
Šią vasarą, po 3 savaičių sausros ir karščių, ankstyvųjų veislių bulvių bulvienojai nurudavo nuo sausligės (tai grybinė liga, tačiau sukelia ne tas grybas, kuris sukelia marą), tačiau daugelis vedami baimės manė jog nuo maro, todėl anksčiau ir kasa.
Dabar tik po lietaus kai kur bulvių laukuose pasirodo ant augalų maras.
„Dabar ilgesnės vegetacijos bulvių, pavyzdžiui, ‘Melody‘ dar visiškai žali bulvienojai, o tik apatiniai lapai pageltę. Šiuo metu reikėtų naikinti bulvienojus ir palaukti dar 10-14 dienų, palikti bulvių gumbus subręsti, kad sutvirtėtų odelė, tuomet rugsėjo pabaigoje per Mykolines bus geriausias laikas kasti bulves“, – nepasiduoti visuotiniam skubėjimui ragina dr. K. Rainys, bulves tyrinėjantis jau daugiau kaip 30 metų.
Pasak mokslininko, dabar aktuali problema labai ankstyvos ir ankstyvos bulvių veislės.
Nors birželis buvo vėsokas, tačiau bulvių dygimo ir augimo metu buvo idealios sąlygos. Jau birželio pabaigoje gražiai atrodė bulvių pasėliai, kerai gerai išsikeroję, uždengę tarpuvagius. Po 3 savaičių sausros, prasidėjus lietui, trumpos vegetacijos bulvių veislių: ‘Solist‘, ‘Osprey‘ gumbai suskilo – tai yra veislės savybė.
Šių veislių visos akutės yra gumbo viršutinėje dalyje, o po ilgesnės sausros, bulvės vėl gavusios didelį drėgmės kiekį, pradėjo sparčiai augti, nes tuo metu gumbo audiniuose padidėja slėgimas ir atsiranda įtrūkimai.
Nors bulvių skonis dėl to ne prastesnis, tokie gumbai laikysis blogai, todėl juos kuo greičiau reikia suvartoti ir nepalikti žiemai. Beje, įtrūkimai menkina gumbų prekinę vertę ir apsunkina perdirbimą. Kada augantis gumbas įtrūksta dar dirvoje, infekcijos išvengiama, tačiau laikymo metu per įtrūkimus patenka gumbų puvinių sukėlėjai.
„Apskritai bulvių išsilaikymas šiemet bus geras, nes nebuvo didelio maro antpuolio, išskyrus sausros padarinius (sausligė), – paaiškino dr. K. Rainys. – Kas dar nenupjovė ir nesunaikino bulvienojų, gali atsirasti puvinių, ir net šlapiųjų puvinių.
Šių metų bulvių gumbuose yra daugiau krakmolo, baltymų, sausųjų medžiagų – kokybiškesni gumbai“.
Kaip geriausia laikyti bulves?
Optimalios laikymo sąlygos. Anot dr. K. Rainio, nukastas bulves pradžioje apie 2 savaites, gumbų gydomuoju laikotarpiu, reikia atvėsinti iki 10-12 laipsnių temperatūros.
Šiuo periodu užgydomos derliaus nuėmimo metu padarytos žaizdos, sudaromos sąlygos visiškai subręsti gumbams, susiformuoti gumbo odelei. Tuomet sumažėja gumbo vandens nuostoliai, pavojus užsikrėsti puviniais.
Paskui ilgam bulvių laikymui temperatūrą palaipsniui reikia mažinti iki 2-4 laipsnių. Bulves galima laikyti supiltas 1-1,2 m storio sluoksniu, jei nėra jokios ventiliacijos.
Bulvių gumbuose yra apie 75 proc. vandens, todėl jie jautrūs ne tik žemai, bet ir aukštai temperatūrai. Tinkamiausia bulvėms laikyti temperatūra 2-4 laipsniai, o santykinis oro drėgnis 85–95 proc., tuomet mažiausia tikimybė, kad gumbai sudygs, mažesni maistinių savybių praradimai bei ligų atsiradimas.
Aukštesnėje temperatūroje kvėpuodamos bulvės netenka dalies svorio, anksčiau pradeda dygti, o puviniais užkrėsti gumbai intensyviau pūva. Jei per didelis drėgnis, vystysis puviniai, o jeigu rūsyje bus per sausa – padidės kvėpavimas ir gumbai pradės vysti, bus netinkamos vartojimui.
Maža to, netekę vandens, pavytusios bulvės darosi neatsparios ir ligoms, mikroorganizmams, puviniams.
Labai svarbu, kad rūsiai būtų švarūs, nes bulvių puvinių sukėlėjai laikosi sugedusiose bulvėse, žemėse ir kitose atliekose.
Bulvių laikymo patalpos turi būti dezinfekuojamos. Prieš saugojimą reikia atrinkti mechaniškai pažeistus ir ligotus gumbus. Laikymui paruošti gumbai turi būti sausi, nežemėti. Kad saugojami gumbai būtų kuo sveikesni, reikia rūpintis jau bulviakasio metu.
Kasant gumbų odelė turi būti jau sutvirtėjusi, tai mažina mechaninių pažeidimų riziką. Dirva kasimo metu turi būti normaliai sausa, pašalinti bulvienojai.
Pažaliavusios bulvės
Labai svarbu nenaudoti maistui pažaliavusių bulvių gumbų, nes jie yra nuodingi dėl padidėjusio solanino kiekio.
Tokius gumbus reikia palikti tik sėklai. Dabar dauguma naujų bulvių veislių formuoja kompaktiškus kerus, o dirvoje trūkstant humuso, daug gumbų būna pažaliavę.
Solaninas susikaupęs gumbuose veikia kaip apsauginė medžiaga, gerina jų sėklines savybes – sutrumpėja ramybės laikotarpis, anksčiau pavasarį sudygsta, kokybiškesni būna daigai. Nukastų bulvių negalima leisti kepti ant saulės. Skirtus sėklai gumbus reikia palaikyti šviesoje.
Bulvių derlingumas
Bendras statistinis šalies bulvių derliaus vidurkis daug metų nesikeičia – sukasi apie 15-17 t/ha. Nors bulvių plotai Lietuvoje mažėja, tačiau derlingumas didėja.
Stambesni ūkininkai, auginantys maždaug po 5 ha bulvių ir naudodamiesi naujausiomis technologijomis, gauna didesnius derlius – po 30 t/ha. Todėl žmonės, neturintys sąlygų gerai bulves išlaikyti, gali nekaupti jų atsargų žiemai, o reikalui esant pasipildyti.
